Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, susipažinęs su E. K. skundu dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 20 d. nutarimo (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijoje 2024 m. vasario 5 d. buvo gautas E. K. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), paliktas stovėti automobilis (valstybiniai numeriai nurodyti pranešime ir užfiksuoti nuotraukose) pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.15 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 28 d. gautas E. K. skundas dėl minėto nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.

ANK 621 straipsnis apibrėžia subjektų ratą turinčių teisę apskųsti ne teismo tvarka priimtus nutarimus. Aptariamame straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. pranešė policijai apie galimai netinkamai pastatytą automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau byloje pareiškėjas nėra įgijęs nukentėjusiojo statuso ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme, nes šiuo klausimu nėra priimtas joks procesinis sprendimas. Pareiškėjas nepripažintas nukentėjusiuoju, nes jis turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik dėl to, kad jį užfiksavo. Tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju arba nustatytas jam galimai padarytos žalos faktas, žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio nusižengimo padarymas, o pažeidimas ir juo padaryta žala turi būti susiję priežastiniu ryšiu.

Kaip minėta, ANK 621 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Kita vertus, nurodymas, kad asmeniui, pranešusiam apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, negali būti formalus. Fizinės, turtinės ar neturtinės žalos padarymas turi būti bent minimaliai įžvelgtinas įvertinus galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ar pagrįstas konkrečiais asmens pateiktais duomenimis, kad tokia žala yra bent kažkiek reali.

E. K., informuodamas policiją apie galimą administracinį nusižengimą, nurodė, kad jis patyrė turtinę žalą (gaišo laiką siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą) ir neturtinę žalą (nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas). Tokio pobūdžio subjektyviu vertinimu pagrįsti teiginiai nėra pakankami norint pripažinti, kad asmuo galimai patyrė turtinę ar neturtinę žalą.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą. Pareiškėjas byloje nepagrindė, kokią konkrečią turtinę žalą jis realiai patyrė. Pranešimo siuntimas policijai nėra laikomas turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme. Natūralu, kad kiekvieną kartą, kai asmuo informuoja instituciją apie galimą teisės pažeidimą, yra skiriama kažkiek savo laiko, tačiau tai savaime negali būti prilyginama turtinės žalos patyrimui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo, informuodamas instituciją apie galimą teisės pažeidimą, savo noru skiria tam laiko.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip minėta, E. K. byloje sieja neturtinę žalą su nemalonumu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas, tačiau tokia asmens savijauta nepakankama sprendžiant, kad jis patyrė realią neturtinę žalą. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. daromas teisės pažeidimas turi tiesiogiai asmeniškai neigiamai paveikti asmenį. Byloje nėra duomenų, kad galimai netinkamai stovintis automobilis trukdė E. K. pravažiuoti, praeiti, apsunkino jo naudojimąsi savo nuosavybe ar darė jam kokią nors kitą žalą. Vadinasi, galimas administracinis nusižengimas nedarė tiesioginės neigiamos įtakos pareiškėjui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti Institucijos 2024 m. vasario 20 d. nutarimo, todėl skundą atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsisakyti priimti E. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio 2024 m. vasario 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ((duomenys neskelbtini)).

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 5 dalis) gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.