Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-618-626/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-06
Bylos Nr.
1S-618-626/2015
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00746-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Virginija Švedienė, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Bylos Nr.1S-618-626/2015
Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00746-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19., 3.12. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Virginijos Švedienės, Daivos Kazlauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 59-49 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalį, 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės vykdymo pradžia 2011 m. liepos 5 d., bausmės vykdymo pabaiga 2015 m. liepos 5 d. ½ laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2013 m. liepos 5 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 59-49 nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atsižvelgusi į socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą ir paliko nepakeistą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2015 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 59-49 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad nors nuteistasis A. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgė į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėjo, jog patenkinus nuteistojo prašymą, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. O per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų. Todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėjo, kad bylos duomenimis jam ne kartą buvo sudaryta galimybė pasitaisyti, jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, 2 kartus buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, suteikta malonė, 2 kartus buvo lygtinai paleistas, tačiau jis teismo pasitikėjimo nenusikalsti nepasiteisino. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. Šiuo metu atlieka subendrintą bausmę pagal teismo nuosprendžius už tyčinius 2 sunkių ir nesunkaus nusikaltimus. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, konstatavo, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad pritaikius lygtinį paleidimą iš pataiso įstaigos, liks neatlikta 2-3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, bausmės atlikimo laikotarpiu buvo baustas 2 kartus. Mano, kad apylinkės teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą teigti, jog jis ateityje nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals, o teismo vertinimas, kad pritaikius jam lygtinį paleidimą bus neužtikrintas bausmės tikslų realizavimas bei teisingumo principo įgyvendinimas, yra tik deklaratyvus ir pakankamai nemotyvuotas. Pažymi, kad lygtinis paleidimas taip pat yra bausmės dalis. Jo nusikaltimas nėra įtrauktas į BVK 158 straipsnyje nurodytą nusikalstamų veikų sąrašą, kurias padariusiems asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, todėl jam lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Teigia, kad kritikuotinas teismo pateiktas teismo aiškinimas, kad vertintina nuteistojo asmenybė, nes tai sudaro prielaidas diskriminacijai, kadangi siūloma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimą. Taip pat kritikuotinas teismo nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nes šios aplinkybės jau kartą įvertintos skiriant bausmę ir pakartotinai vertinti šių aplinkybių nėra prasmės ir tai būtų asmens baudimas antrą kartą. Vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis ar pavojingumas, negali būti pripažįstamas pagrindu dėl kurio asmeniui negali būti taikomas lygtinis paleidimas, nes padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visą bausmės atlikimo laiką ir netgi neišnyksta visiškai bausmę atlikus. Teismo atsisakymas taikyti jam lygtinį paleidimą nesusijęs su jo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinimas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįsto A. K. įvykdytų nusikaltimų pavojingumo ir sunkumo sureikšminimo, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Teismų praktikoje buvo jau ne kartą minėta, jog į asmens įvykdytų veikų pavojingumą ir sunkumą jau būna atsižvelgęs bylą išnagrinėjęs bei nuteistajam atitinkamo dydžio bausmę paskyręs teismas. Taip pat nepagrįstai yra akcentuojama asmens neatliktos bausmės dalis, kai bylos medžiaga nustatyta, jog jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus lygtinio paleidimo taikymo reikalavimus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kas ir buvo padaryta šiuo atveju.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis A. K. ½ laisvės atėmimo bausmės atliko 2013 m. liepos 5 d., neatliktos bausmės dalis šiai dienai yra 2 mėnesiai ir 1 diena. Jis iš dalies įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo AA susirinkimuose, režimo reikalavimus pažeidė du kartus: Kauno tardymo izoliatoriuje 2011 m. rugpjūčio 19 d., Vilniaus pataisos namuose 2014 m. liepos 1 d. 2013 m. rugpjūčio 5 d. jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos už įstaigos ribų, dirbo pagalbiniu darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. liepos 1 d. pažeidė darbo drausmę ir režimo reikalavimus (vartojo alkoholį), buvo skirta nuobauda – 5 paros izoliatoriaus bei buvo atleistas iš pagalbinio darbininko statybose pareigų. 2007 m. liepos 3 d. atimta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų. 2015 m. sausio 16 d. paskirta 2014 m. liepos 1 d. nuobauda panaikinta už gerą elgesį. Po nuobaudos 2014 m. liepos 1 d. paskyrimo nuteistasis dalyvavo „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ užsiėmimuose, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos grupėje. Galiojančių nuobaudų neturi. Skatintas du kartus. Nuteistajam pareikšti civiliniai ieškiniai. Pagal vykdomuosius dokumentus A. K. 2015 m. vasario 12 d. buvo skolingas 7 850,81 Eur, išieškota 111,86 Eur. Socialinius ryšius palaiko su motina, seserimi, broliais ir 16 m. sūnumi. Susirašinėja, bendrauja telefonu, pasimatymų metu nelankomas. Dar turi dvi dukras (11 m. ir 4 m. amžiaus), dukros su motina išvykusios į Airiją, motina su dukromis nuteistajam bendrauti neleidžia. Gautas raštas, kad nuteistąjį priima gyventi sesuo, adresu: (duomenys neskelbtini). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 49 balai.

Taigi A. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose. Išanalizavęs teismui pateikta medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra visumos reikšmingų aplinkybių įvertinimo pasėkoje padaryta išvada, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji išvada neatsiejamai susijusi su bausmės paskirtimi, nurodyta BK 41 straipsnyje, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip, kad jam būtų apribota galimybė daryti nusikalstamas veikas, bausmę atlikęs asmuo laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, kiti asmenys būtų atgrasyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kitos reikšmingos aplinkybės, tai aplinkybės charakterizuojančios nuteistojo asmenybę, kurios sudaro pagrindą manyti, jog atlikta bausmės dalis dar nepaveikė nuteistojo tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, A. K. iš viso yra buvęs teistas 12 kartų, amžius pirmojo teistumo metu – 18 m., beveik visi A. K. teistumai yra už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, asmens sveikatai, nuteistojo atžvilgiu anksčiau ne kartą buvo taikytos tokios priemonės kaip amnestija, malonė, bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau jos nepaskatino A. K. keisti savo netinkamo elgesio. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Pažymėtina, kad be skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su A. K. įvykdytų nusikaltimų, teistumų, ne kartą suteiktos galimybės pasitaisyti vertinimu, pirmos instancijos teismas akcentavo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu svarbą, visiškai pagrįstai konstatuodamas, jog nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, bausmės atlikimo metu pažeidė režimo reikalavimus, 1 kartą baustas administracine nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam buvo suteikta galimybė dirbti ir teisė išvykti be sargybos už įstaigos ribų, tačiau už darbo drausmės ir režimo reikalavimų pažeidimą (alkoholio vartojimą) buvo atleistas iš darbo. Nuteistasis ne kartą teikė prašymus dėl lygtinio paleidimo jam taikymo, nurodydamas, jog yra įvertinęs savo praeitį bei pasiryžęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, tačiau drausmės pažeidimas įvykdytas 2014 m. liepos 1 d., nepraėjus nei mėnesiui po Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutarties atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. K. ir apeliacinės instancijos teismui dar neišnagrinėjus jo skundo. Visa tai rodo, kad net ir lygtinio paleidimo taikymo galimybė ir žinojimas, kokią įtaką turi drausminės nuobaudos šiam klausimui spręsti, nesulaikė nuteistojo nuo drausmės pažeidimo padarymo, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jis dar nėra linkęs paklusti teisėtiems reikalavimams ir visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms.

Kolegija teigiamai vertina tai, jog pataisos namuose A. K. mokosi, siekia įgyti suvirintojo specialybės, savanoriškai dalyvauja elgesio korekcijos ir prevencinėse programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 2 kartus buvo skatintas, tačiau esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad šiuo metu būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Vitalija NorkūnaitėTeisėjai Virginija ŠvedienėDaiva Kazlauskienė