Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2510-576/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-03
Bylos Nr.
1-2510-576/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14826-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nukentėjusysis
D. S.
Civilinis ieškovas
K. S., A. S.
Kaltinamasis
M. M.
Advokatai
Lilija Semaškas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-2510-576/2018Proceso Nr. 1-01-1-14826-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.;1.2.25.4.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,nukentėjusiosios D. S. atstovams pagal įstatymą ir civiliniams ieškovams K. S. ir A. S.,kaltinamajam M. M., jo gynėjai advokatei Lilijai Semaško,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2018-03-30, apie 20.48 val., Justiniškių-Taikos g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Omega-B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, degant jo atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui, sukdamas iš Taikos g. į kairę, į Justiniškių g., nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptį jis kirto, ir partrenkė vairuotojo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, Justiniškių g., degant žaliam šviesoforo signalui, reguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją D. S., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 punkto, numatančio, jog „<...> vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. <...>.“, reikalavimą ir tokiais savo veiksmais padarė pėsčiajai D. S. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis M. M. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, prisipažino visiškai. Paaiškino, kad jis vairavo transporto priemonę, nurodytą kaltinime, laiku nepersirikiavo, nepastebėjo mergaitės ir taip atsitiko. Buvo tamsus paros metas. Važiuodamas nepastebėjo nukentėjusiosios mergaitės. Visas aplinkybes, nurodytas kaltinime, pripažįsta. Iki šio įvykio turėjo vairavimo praktikos, tačiau tą automobilį, kurį vairavo, buvo įsigijęs maždaug 1 mėnuo iki įvykio. Su nukentėjusiosios tėvais susitarė dėl žalos atlyginimo, pasirašė taikos sutartį, jis sutinka sumokėti tas sumas, kurios nurodytos sutartyje. Žino pasekmes tokio susitarimo nevykdymo. Gailisi dėl įvykdyto.

Kadangi kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika, numatyta 281 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamojo M. M. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, be jo pačio prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:

Ikiteisminio tyrimo metu duotais M. M. parodymais, jog 2018-03-30, apie 20.45 val., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo kartu su draugu T. B., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Automobilį vairavo Taikos g. link sankryžos su Justiniškių g., Taikos g. mažėjančia namų numeracijos tvarka. Automobilį vairavo Taikos g. antra eismo juosta. Privažiavęs Taikos-Justiniškių g. sankryžą, ketino sukti į kairę, į Justiniškių g. Kadangi jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, sustojo antroje eismo juostoje ir laukė, kol jo atžvilgiu užsidegs žalias šviesoforo signalas. Prieš sankryžą stovėjo pirmas. Greta jo, Taikos g. pirmoje eismo juostoje, taip pat buvo sustojęs lengvasis BMW markės automobilis. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė silpnai apšviesta, važiuojamoji dalis šlapia, buvo po lietaus, bet tuo metu jau nebelijo, ir, atrodo, važiavo neįjungęs valytuvų. Užsidegus jo atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui, pradėjo judėti. Įvažiavęs į sankryžą ir atlikdamas kairio posūkio manevrą, matė, jog jo atžvilgiu iš dešinės pusės, prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Justiniškių g. stovėjo prie šviesoforo, kiti, atrodo, artėjo link perėjos, pėstieji. Jo atžvilgiu užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pėstiesiems (per Justiniškių g.) taip pat užsidegė žalias šviesoforo signalas. Pėsčiųjų jo atžvilgiu, einančių per perėją iš kairės pusės į dešinę, ar stovinčių prie perėjos jo važiavimo kryptimi Justiniškių g. kairėje pusėje (skiriamojoje juostoje) nebuvo. Jam įvažiavus į reguliuojamą pėsčiųjų perėją priekine automobilio dalimi, pamatė jo atžvilgiu dešinėje pusėje pėsčiąjį (žmogaus siluetą) ties jo vairuojamo automobilio dešiniu priekiniu sparnu. Pėsčiasis judėjo per pėsčiųjų perėją jo važiavimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę. Kadangi atlikdamas kairio posūkio manevrą sankryžoje pasuko į Justiniškių g. pirmą eismo juostą, pamatęs pėsčiąjį stabdė vairuojamą automobilį, bandė automobilio vairą pasukti kiek įmanoma kairiau, į antrą Justiniškių g. eismo juostą, ir pajuto smūgį į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės veidrodėlį. Pajutęs smūgį iškart sustojo, įjungė avarines šviesas ir pribėgo prie pėsčiojo, kuris gulėjo ties jo automobilio dešiniu galiniu kampu už pėsčiųjų perėjos ribų. Priėjo pašaliniai žmonės, draugas skambino Nr. 112, jis apžiūrėjo pėsčiąją, ji mirksėjo akimis, tačiau iš pradžių nekalbėjo, o po kiek laiko pradėjo kalbėti, bandė keltis ir eiti į namus. Sustojo medikas, kuris apžiūrėjo pėsčiąją. Akivaizdžių sužalojimų pėsčiajai nesimatė, ant drabužių ir galvoje, kraujo nesimatė. Prie pėsčiosios buvo nukritę jos akiniai ir telefonas, kuris veikė (ekrane ėjo sekundės ir girdėjosi kažkieno balsas). Manė, jog pėsčioji ėjo per perėją kalbėdama telefonu. Kaip ir kuriuo metu pėsčioji įžengė į reguliuojamą pėsčiųjų perėją nematė ir nurodyti negali. Kokiu tempu pėsčioji judėjo per perėją, taip pat nematė ir nurodyti negali, pėsčiąją pamatė jau prie pat savo automobilio, iki pėsčiosios nuo jo vairuojamo automobilio, kai pastebėjo, jau jokio atstumo nebuvo likę. Į įvykio vietą atėjo pėsčiosios tėtis ir mama. Atvykusi greitoji medicinos pagalba pėsčiąją nugabeno į ligoninę (b. l. 59-60).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios D. S. parodymais, jog 2018-03-30, apie 20.45 val., ėjo link Justiniškių-Taikos g. sankryžos. Priėjusi sankryžą ketino pereiti į kitą Taikos g. pusę, bet degė pėstiesiems raudonas šviesoforo signalas. Tuomet pamatė, jog reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje per Justiniškių g. pusę pėstiesiems užsidegė žalias šviesoforo signalas, todėl ramiu tempu žengė į perėją. Prieš žengdama į perėją pasižiūrėjo, ar nėra atvažiuojančių jos atžvilgiu iš kairės pusės automobilių, t. y. nuo Rygos g. pusės, jų nematė, todėl ėjo per perėją ramiu tempu. Prieš ją ar priešpriešiais einančių pėsčiųjų per perėją nebuvo, tik ji viena. Ar už jos ėjo pėstieji nematė. Pamena, jog greitoji medicinos pagalba ją vežė į ligoninę. Kaip automobilis ją partrenkė, iš kurios pusės jis atvažiavo, nežino ir nurodyti negali. Kiek buvo praėjusi pėsčiųjų perėjos, kai automobilis ją partrenkė, nepamena. Kuria dalimi automobilis ją partrenkė ir kurioje vietoje atsidūrė po partrenkimo, nepamena. Jokių partrenkimo aplinkybių nepamena. Pamena, jog į perėją įžengė degant jos atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui ir ėjo per perėją ramiu tempu. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, kritulių nebuvo, bet buvo po lietaus, šlapia. Jokių atšvaitų nesegėjo, ėjo apsirengusi tamsios spalvos striuke, kapišono užsidėjusi nebuvo(b. l. 22-23, 28).

2018-04-26 Kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 19-20), kuriame užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistė J. M.-Č., susipažinusi su medicininiais dokumentais – D. S., gim. 2003 m. Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo asmens gydymo stacionare ligos istorija Nr. E18-2PSD-2878 bei radiologinių tyrimų vaizdais ir eismo įvykio aplinkybėmis pateikė išvadą, jog D. S. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje nustatytas galvos sumušimas, kairės smilkininės skilties sumušimas, oro susikaupimas kaukolės ertmėje, dešiniojo smilkinkaulio žvyno linijinis lūžis nusileidžiantis per mastoidinę ataugą išilgai į kaukolės pamato vidurinę daubą dešinėje pusėje, dešinės ausies būgnelio sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą.

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo J. K. parodymais, kad 2018-03-30, apie 20.45 val., atvažiavo 5G maršruto autobusu į visuomeninio transporto sustojimą „Taikos“. Išlipęs sustojime ėjo atgal link Justiniškių-Taikos g. sankryžos, nes ketino pereiti į kitą Justiniškių g. pusę. Prieš jį kelių metrų atstumu taip pat link perėjos pusės ėjo moteris. Einant link perėjos matė, kad pėstiesiems, kertantiems Justiniškių g., degė žalias šviesoforo signalas. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, nelijo. Einant link perėjos išgirdo smūgio garsą „bum“ ir pamatė, jog iš Justiniškių-Taikos g. sankryžos link Pašilaičių pusės, nuo perėjos, važiuoja Justiniškių g. automobilis, o perėjoje guli moteris. Jis tuo metu buvo apie 2 m nuo pėsčiųjų perėjos. Surėkė, kad automobilis sustotų, nes partrenkė žmogų. Automobilis sustojo, atsidarė priekinės keleivio durys, vaikinas išlipo, skambino kažkam. Jis su moterimi, kuri ėjo prieš jį, iškart priėjo prie pėsčiosios, kuri gulėjo ant perėjos. Iš pradžių kelias sekundes pėsčioji buvo be sąmonės, o vėliau ją atgavo. Partrenkta pėsčioji – mergaitė, verkė, norėjo namo, kėlėsi, bet jie jai neleido. Jokių akivaizdžių sužalojimų ant mergaitės nesimatė, ji buvo užsidėjusi kapišoną. Priėjo vairuotojas, kuris bandė mergaitę judinti, bet jie to daryti neleido. Mergaitė buvo išsitraukusi iš kišenės telefoną. Pamatė, kad automobilio, kuris partrenkė mergaitę, priekinę dalį buvo užstatęs kitas automobilis, koks neįsidėmėjo, bet mano dėl to, kad vairuotojas iš įvykio vietos nepabėgtų. Moteris, kuri ėjo prieš jį, nežino, ar iš savo, ar iš mergaitės telefono, skambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė pagalbą. Atvykusi greitoji pagalba mergaitę užkėlė ant neštuvų ir nugabeno į ligoninę, o policijos pareigūnams pasakė savo duomenis. Kaip ir kuria kryptimi važiavo mergaitę partrenkęs automobilis, nematė, į jį atkreipė dėmesį po išgirsto smūgio garso. Kaip mergaitė įžengė į perėją, ir kokiu tempu ji ėjo, nematė ir nurodyti negali, bet tiksliai gali teigti, jog ji ėjo degant pėstiesiems jos atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui. Tuo momentu, kai išgirdo smūgio garsą, tai buvo ties puse perėjos, t. y. mergaitė buvo praėjusi maždaug pusę perėjos. Iškart įvykio vietoje daugiau pašalinių žmonių, išskyrus jį, prieš jį ėjusią moterį bei pėsčiąją partrenkusio automobilio vairuotoją ir keleivį, nebuvo, vėliau buvo priėjusių žmonių. Daugiau tuo metu, kai išgirdo smūgio garsą, pėsčiųjų, einančių per perėją, nebuvo. Daugiau automobilių, sukančių, ar įsukusių į Justiniškių g., išskyrus mergaitę partrenkusį automobilį, nebuvo, tik automobilis, kuris užstatė šį automobilį. Kai išgirdo smūgio garsą, automobiliams, važiuojantiems pagrindine Justiniškių g., degė raudonas šviesoforo signalas. Ar stovėjo prieš sankryžą automobiliai, nekreipė į tai dėmesio. Automobilio, kuris partrenkė mergaitę, vairuotojas sakė, kad jam degė žalias šviesoforo signalas (b. l. 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos V. P. parodymais, kad 2018-03-30 apie 20.45 val., vairavo automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. GAF 92, ir važiavo Justiniškių gatve link sankryžos su Taikos gatve. Sankryžoje ketino sukti į kairę, į Taikos gatvę. Važiavo nuo sankryžos su Rygos gatve link sankryžos su Taikos gatve. Privažiavus Justiniškių-Taikos g. sankryžą jos atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo prieš sankryžą pirma ir laukė, kol jos atžvilgiu užsidegs žalias šviesoforo signalas. Jos važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, stovėjo antroje eismo juostoje, ar greta jos, pirmoje eismo juostoje, stovėjo koks nors automobilis, neįsidėmėjo. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, važiuojamoji dalis šlapia, kritulių nebuvo. Jai stovint ir laukiant, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, pamatė, kaip automobilis partrenkė per reguliuojamą Justiniškių g. pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją, kuri ėjo ją partrenkusio automobilio atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę. Šis įvykis įvyko priekyje, už sankryžos. Kaip pėsčioji įžengė į perėją, ar prieš tai ši buvo sustojusi ir laukė šios atžvilgiu žalio šviesoforo signalo, nematė. Tuo metu daugiau pėsčiųjų, einančių per perėją, jos manymu, nebuvo, tik ši viena pėsčioji. Pamatė patį kontaktą, kuris įvyko pėsčiajai praėjus vieną-du žingsnius nuo šaligatvio. Kokiu tempu pėsčioji ėjo, tiksliai nurodyti negali, atrodo, gan greitai, bet nebėgo, viskas įvyko labai greitai. Kuria konkrečiai dalimi automobilis kliudė pėsčiąją, tiksliai nurodyti negali, mano, priekine dešine puse. Nuo smūgio pėsčioji nukrito ant važiuojamosios dalies ant nugaros, automobilis šiek tiek pavažiavo į priekį ir sustojo. Automobilio atžvilgiu pėsčioji nukrito į dešinę pusę. Vairuotojas iškart išlipo ir pribėgo prie pėsčiosios, kilstelėjo šios galvą. Tuomet jos atžvilgiu užsidegė žalias šviesoforo signalas, ji pravažiavo sankryžą, sustojo autobusų stotelėje ir atbėgo į įvykio vietą. Jai pribėgus pėsčioji mergina buvo be sąmonės. Įvykio vietoje buvo du vaikinai, ji iš vieno vaikino paėmė telefoną, nes jis buvo labai susijaudinęs ir negalėjo tiksliai kalbėti su 112 operatoriumi ir ji operatoriui nurodė reikalaujamus duomenis. Įvykio vietoje buvo vyresnio amžiaus vyras ir moteris, susirinko ir daugiau pašalinių žmonių. Atvykus policijos pareigūnams, iš įvykio vietos išvažiavo. Kaip ir kuria kryptimi važiavo merginą partrenkęs automobilis, ji tiksliai nematė ir nurodyti negali. Kaip mergina įžengė į perėją, nematė ir nurodyti negali, bet gali teigti, jog tiek ši ėjo degant pėstiesiems šios atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui, tiek automobilis važiavo degant jo atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui, nes tuo metu jai degė raudonas šviesoforo signalas. Į kurią kūno dalį buvo pėsčiajai suduotas pirminis smūgis, nežino. Vienas iš įvykio vietoje buvusių vaikinų -nežino vairuotojas ar jo keleivis, sakė, jog mergina išbėgo su telefonu, bet ji to nematė ir nurodyti negali(b. l. 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. B. parodymais, kad 2018-03-30 apie 20.45 val., važiavo automobiliu Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo draugas M. M.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Važiavo Taikos g. nuo Mykolo Biržiškos gimnazijos pusės, link sankryžos su Justiniškių g. Privažiavus Taikos-Justiniškių g. sankryžą, jų atžvilgiu degė draudžiamas šviesoforo signalas, todėl sustojo ir laukė, kol jų atžvilgiu užsidegs žalias šviesoforo signalas. Sustojo prieš sankryžą antroje eismo juostoje pirmi, jų važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos. Už jų buvo sustojęs dar vienas automobilis. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, važiuojamoji dalis šlapia, ar buvo krutulių, nepamena. Užsidegus jų atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą ir sankryžoje suko į kairę, į Justiniškių g., link Pašilaičių pusės. Justiniškių g. prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jų atžvilgiu iš dešinės pusės, matė, jam atrodo, stovinčius pėsčiuosius, kuriems taip pat degė žalias šviesoforo signalas. M. artėdamas prie perėjos pristabdė vairuojamą automobilį, tačiau pilnai prieš perėją sustojęs nebuvo. Artėjant prie perėjos jų važiavimo kryptimi iš kairės pusės, pėsčiųjų nei einančių per perėją, nei artėjančių link perėjos, nei stovinčių, nebuvo, tik buvo pėsčiųjų, kaip minėjo, iš dešinės pusės. Kiek pėsčiųjų buvo jų atžvilgiu iš dešinės pusės, tiksliai pasakyti negali, keli, bet šie, atrodo, stovėjo prie perėjos, nors šių atžvilgiu degė žalias šviesoforo signalas. Važiuojant toliau žiūrėjo į priekį, į dešinę nebežiūrėjo ir pajuto smūgį į automobilio dešinę pusę, atrodo, dešinį šoninį veidrodėlį. M. pasuko automobilio vairą kairiau po kontakto su pėsčiąja ir už kelių metrų sustabdė vairuojamą automobilį. Iškart išlipo, M. pirmas pribėgo prie pėsčiosios, kuri gulėjo važiuojamojoje dalyje, pėsčiųjų perėjoje, automobilio atžvilgiu iš dešinės pusės. Jis prie pėsčiosios priėjo vėliau, jam priėjus, pėsčioji buvo sąmoninga, kalbėjo, norėjo keltis ir eiti į namus. Liepė jai gulėti. Jis skambino Nr. 112 ir kvietė pagalbą, bet, kadangi tikslaus adreso nežinojo, jo telefoną paėmė moteris ir ji nurodė reikiamus duomenis. Po įvykio susirinko daugiau pašalinių žmonių. Kaip pėsčioji įžengė į pėsčiųjų perėją, kokiu tempu ji judėjo per perėją, nematė ir nurodyti negali, pajuto tik smūgį į automobilį. Smūgio metu M. vairuojamas automobilis išvažinėjo iš pėsčiųjų perėjos ribų, bet pilnai išvažiavęs dar nebuvo. Ar ši pėsčioji buvo tarp tų žmonių, kuriuos matė artėjant link perėjos dešinėje pusėje, negali pasakyti. Tuo metu, kai jų atžvilgiu užsidegė žalias šviesoforo signalas ir įvažiavę į sankryžą suko į kairę, priešpriešiais važiavo vienas, jam atrodo, Audi A4 automobilis, kuris sankryžoje suko jo atžvilgiu į dešinę pusę, t. y. taip pat iš Taikos g. į Justiniškių g., tačiau jie pasuko ir įvažiavo į perėją pirmi(b. l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais K. S. parodymais, kad apie 2018-03-30 apie 20,45 val. įvykį, kurio metu buvo partrenkta dukra, sužinojo kai nepažįstamas vyras paskambino iš dukros telefono ir pasakė, kad ji nualpo prie Justiniškių – Taikos g. sankryžos. Kadangi gyvena šalia, greitai atbėgo ir pamatė, kad įvykio vietoje policija ir greitoji pagalba, kurios automobilyje gulėjo dukra. Pats su dukra nuvažiavo į ligoninę, o žmona liko įvykio vietoje. Sakė, kad automobilis sukdamas partrenkė dukrą.

2018-03-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais patvirtina, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Justiniškių-Taikos g. sankryžoje, Vilniuje, ir užfiksuota, jog: eismo reguliavimo būdas – šviesoforas; kelio dangos būklė – asfaltas; važiuojamosios kelio dalies plotis – 8,2 m, skiriamosios juostos plotis – 4,0 m; kelio ženklai galiojimo zonoje – KET Nr. 201, 203, 543, 407; kelio aplinka – pastatai; transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas – Opel automobilis važiavo Taikos g., sankryžoje suko į kairę, į Justiniškių g., link Perkūnkiemio g.(b.l.6-11).

Eismo įvykio vietos plane (b.l.12) užfiksuota, jog automobilis Opel Omega-B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Justiniškių g., galine dalimi link sankryžos su Taikos g. Atstumas nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki Justiniškių g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto – 4,1 m, atstumas nuo automobilio dešinės pusės galinio rato iki Justiniškių g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto – 4,1 m, atstumas nuo automobilio galinės dalies iki pėsčiųjų perėjos žymėjimo – 2,4 m.

2018-03-30 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta transporto priemonė - automobilis Opel Omega-B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sulankstytos dešinės pusės priekinės durelės, sulaužytas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis(b.l.13-14).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio P. P. tarnybinis pranešime užfiksuota, kad iškart po eismo įvykio M. M. buvo blaivus.(b.l.4).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Išvardintų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad M. M. įvykdyti Kelių eismo taisyklių 27 punkto pažeidimai sąlygojo eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Esant pasekmei – sunkiam nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Ištyrus kaltinamojo M. M. asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis neteistas(b.l.61), administracine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negalioja (b.l.62), dirba. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje yra neatsargus nusikaltimas.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Kaltinamasis M. M. bylos teisminio nagrinėjimo metu su nepilnamete nukentėjusiąja D. S., atstovaujama jos atstovų pagal įstatymą K. S. ir A. S., bei su civiliniais ieškovais K. S. ir A. S., susitaikė, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b.l.128). Civiliniai ieškovai teismui patvirtino mažinantys pareikštą civilinį ieškinį kiekvienas iki tos sumos, kuri nurodytas susitarime.

Kaltinamojo gynėja prašė teismo taikyti kaltinamojo M. M. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Prokuroras prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas. Civiliniai ieškovai K. S. ir A. S. neprieštaravo dėl BK 38 straipsnio taikymo kaltinamajam.

Teismas konstatuoja, kad yra BK 38 straipsnyje numatytos kaltinamojo M. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja ir jos atstovais pagal įstatymą, susitarė dėl žalos atlyginimo, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina.

Dėl BK 68 straipsnio

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. M. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles: buvo neatsargus ir neatidus, degant jo atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptį jis kirto, ir partrenkė reguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją D. S., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 punkto, numatančio, jog „<...> vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį“. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų buvo sunkiai sužalota nepilnametės nukentėjusiosios sveikata. Taigi jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga.

Kaltinamasis buvo blaivus, jo vairuotas automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo veiksmus iškarto po įvykio: pribėgo prie nukentėjusiosios, sulaukė greitosios pagalbos, taip pat į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, dirbantis, baustas administracine tvarka vieną kartą, paskirta bauda sumokėta, nuobauda negalioja, už KET pažeidimus nebaustas, neteistas. Po įvykio jis nėra baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo nuomone M. M. yra pakankamai drausmingas vairuotojas ir šis įvykis yra atsitiktinio pobūdžio, todėl jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 298 str., 301 - 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo kaltinamajam M. M. ir nukentėjusiajai D. S., atstovaujamai jos atstovų pagal įstatymą K. S. ir A. S., bei civiliniams ieškovams K. S. ir A. S., susitaikius, baudžiamąją bylą M. M. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2018 m. lapkričio 22 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2510-576/2018, tarp D. S., atstovaujamos jos atstovų pagal įstatymą K. S. ir A. S., bei civilinių ieškovų K. S. ir A. S. bei kaltinamojo M. M., kuriame užfiksuota, kad:

„1.M. M. atlygina nukentėjusiajai 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, patirtą 2018- 03-30 įvykusio eismo įvykio metu (sunkus sveikatos sutrikdymas), pinigus sumokėdamas per 12 mėnesių, lygiomis dalimis, po 416,66 Eur kiekvieną mėnesį, į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank. Įmokos mokamos iki paskutinės mėnesio dienos, pradedant nuo 2018 m. gruodžio mėnesio.

2.M. M. atlygina K. S. 2000 Eur dydžio neturtinę žalą

(išgyvenimai, stresas), patirtą dėl 2018-03-30 įvykusio eismo įvykio, kuriame buvo

sužalota K. S. duktė D. S., pinigus sumokėdamas per

12 mėnesių, lygiomis dalimis, po 166,66 Eur kiekvieną mėnesį, į K.

S. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank.

Įmokos mokamos iki paskutinės mėnesio dienos, pradedant nuo 2019 m. gruodžio

mėnesio.

3. M. M. atlygina A. S. 2000 Eur dydžio neturtinę žalą

(išgyvenimai, stresas), patirtą dėl 2018-03-30 įvykusio eismo įvykio, kuriame buvo

sužalota A. S. duktė D. S., pinigus sumokėdamas per 12

mėnesių lygiomis dalimis, po 166,66 kiekvieną mėnesį, į A. S. banko

sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB Swedbank. Įmokos mokamos iki paskutinės

mėnesio dienos, pradedant nuo 2019 m. gruodžio mėnesio.

4. Nukentėję D. S., K. S. ir A. S. pareiškia, kad turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl 2018-03-30 įvykusio eismo įvykio, atlyginimo klausimą laiko visiškai išsemtu ir daugiau jokių pretenzijų M. M. neturi.

5.M. M. yra žinoma LR BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos.

6.Yra surašyti ir pasirašyti keturi šio susitarimo egzemplioriai, po vieną nukentėjusiems, vienas - kaltinamajam ir vienas - Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7.Šis susitarimas gali būti keičiamas arba papildomas tik raštišku šalių susitarimu.“

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. M. nepaskirti.

Neskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Įspėti M. M., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2018 m. gruodžio 3 d.