- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- N-575-389-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarimo N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio valstybinės darbo inspekcijos vyresnioji darbo inspektorė 2007 m. rugsėjo 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „Vilniaus kurjeris“ direktorei N. M. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad 2007-06-15 Panevėžio valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų atlikto teminio patikrinimo metu UAB „Vilniaus kurjeris“ Panevėžio padalinyje, esančiame Liepų al. 7, buvo rastos dirbančios D. M. , D. B. ir R. P. . Tolimesnio patikrinimo metu nustatyta, kad su D. M. , D. B. ir R. P. patikrinimo dieną nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, jos iki darbo pradžios nebuvo įregistruotos į darbo sutarčių registravimo žurnalą, joms nebuvo įteiktas darbo sutarties vienas egzempliorius, darbuotojoms nebuvo įteikti darbuotojo tapatybę patvirtinantys dokumentai. Protokole pažymėta, kad D. M. , D. B. ir R. P. dirbamas darbas UAB „Vilniaus kurjeris“ atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 93 str. nustatytus darbo sutarties požymius. Pažymėta, kad įmonės direktorė N. M. neužtikrino, kad D. M. , D. B. ir R. P. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su jomis darbo sutartis, įteikus joms antrą darbo sutarties egzempliorių, išdavus jų tapatybę patvirtinantį dokumentą ir tuo pažeidė DK 99 str. 1, 2 d., 98 str. 1 d. 1 p.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 4 d. nutarimu nutarė N. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs teismo posėdžio metu duotus liudytojų S. Č. ir R. P. parodymus, administracinėn atsakomybės traukiamos N. M. paaiškinimus, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2007-09-05 nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA-0679-0008, 2007-06-15 D. M. ir D. B. paaiškinimus, 2007-06-19 R. P. paaiškinimą ir 2007-06-19 S. Č. paaiškinimą, visus įrodymus sugretinęs tarpusavyje nustatė, kad UAB „Vilniaus kurjeris“ direktorė N. M. dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti, kad į darbą be darbo sutarčių buvo priimti asmenys. Teismas pažymėjo, kad N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad informacija apie naujus darbuotojus filialuose jai būdavo teikiama filialo vadovo telefonu ir paštu siunčiant būsimo darbuotojo asmens duomenis ir darbuotojo pasirašytą darbo sutarties projektą. Apie D. M. ir D. B. įdarbinimą UAB „Vilniaus kurjeris“ Panevėžio filiale ji nebuvo informuota, informuoti turėjo skyriaus vadovė S. Č. . Įmonės direktorės teigimu, jokių prašymų priimti į darbą nebuvo, D. M. ir D. B. nebuvo įtrauktos į tabelį, į sutarčių registro žurnalą. Teismas pažymėjo, kad kol filialo vadovė nebuvo įvykdžiusi savo pareigos atsiųsti naujo darbuotojo dokumentų bei darbo sutarties projekto, kaip numatyta pareigybinėje instrukcijoje, tol direktorė negalėjo žinoti apie naujus darbuotojus ir tuo pačiu atitinkamai įforminti jų darbo dokumentų. Teismas nurodė, kad kritiškai vertina liudytojų S. Č. ir R. P. teismo posėdžio metu duotus parodymus, nes šie parodymai prieštarauja vieni kitiems ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas konstatavo, kad asmuo, turėjęs užtikrinti, kad direktorė būtų supažindinta su naujų darbuotojų priėmimo faktu (Panevėžio skyriaus vadovo pareigybinės instrukcijos 10 p.), to neatliko ir todėl N. M. dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti apie DK 99 str. 1, 2 d., 98 str. 1 d. 1 p. pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad N. M. kaltė nėra nustatyta, ir kad jos veiksmuose, pasireiškusiuose neveikimu, nėra vieno iš administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str., sudėties elemento – tyčios.
III.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apelianto nuomone, byla buvo išnagrinėta vienpusiškai ir nepakankamai objektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Pabrėžia, kad kaip liudytojos buvo apklaustos tik S. Č. ir R. P. , t.y. motina ir dukra, jos gali būti suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jų liudijimai turėtų būti vertinami kritiškai. Į bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiamas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas, surašęs administracinės teisės pažeidimo protokolą bei kaip liudytojos nebuvo kviečiamos D. M. ir D. B. . Apeliantas pažymi, kad UAB „Vilniaus kurjeris“ Panevėžio skyriaus vadovo pareiginės instrukcijos 10 p. nurodyta, kad skyriaus vadovas tik paima darbuotojų priėmimo į darbą ar atleidimo iš darbo prašymus bei dokumentus ir juos persiunčia į Centrinę buveinę darbuotojo įdarbinimui, tačiau nurodytam asmeniui nesuteikta teisė priimti darbuotojus į darbą, tuo labiau supažindinti su naujų darbuotojų priėmimo faktu. Todėl apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad N. M. dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti apie tai, kad darbuotojai dirba be rašytinių darbo sutarčių. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad N. M. turėjo visus įgaliojimus veikti kaip įmonės vadovė, ji darbuotojų atžvilgiu yra darbdavys, todėl ji privalėjo užtikrinti, kad visi darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat apeliantas pažymi, kad pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. gali būti padaromas tiek tyčios, tiek neatsargumo forma, taigi įmonės direktorė savo neveikimu padarė pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad šioje byloje nebuvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų protingų galimybių pašalinti esančius prieštaravimus tarp įrodymų.
Administracinės teisės pažeidimo protokole N. M. yra pareikštas kaltinimas dėl trijų darbuotojų nelegalaus darbo, t.y. D. M. , D. B. ir R. P. . Byloje yra nustatyta, kad patikrinimo metu 2007 m. birželio 15 d. šios darbuotojos buvo rastos dirbančios, o su jomis darbo sutartys nebuvo sudarytos.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra N. M. kaltės dėl D. M. ir D. B. darbo, bet šių darbuotojų įsidarbinimo aplinkybės nebuvo tiriamos, paminėtos darbuotojos teisme nebuvo apklaustos. R. P. ar S. Č. paaiškinimai apie D. M. ir D. B. įdarbinimą nėra išsamūs, - R. P. teigė, kad nežino, kodėl šios darbuotojos atėjo dirbti, jų į darbą nepriiminėjo, o S. Č. teigė, kad apie jų darbą buvo pranešta direktorei N. M. . Byloje nėra duomenų, kad Panevėžio skyriaus vadovės pareigas vykdžiusi S. Č. ar faktiškai šias pareigas ėjusi R. P. , būtų leidusios joms dirbti savavališkai ar kad jos asmeniškai buvo kaip nors suinteresuotos pasinaudoti D. M. ir D. B. darbu. Šioje situacijoje teismo išvados, jog šios darbuotojos dvi dienas dirbo be įmonės direktorės žinios, ir dėl jų nelegalaus darbo nėra N. M. kaltės, negali būti laikomos pagrįstomis, tuo labiau, kad teisme N. M. patvirtino žinojusi apie tai, kad dvi moterys buvo atėjusios susipažinti su darbo pobūdžiu (b.l. 37). Pažymėtina ir tai, kad ATPK 41³ str. numatytas teisės pažeidimas gali būti padaromas ne tik tiesiogiai leidžiant darbuotojui dirbti nesudarius su juo darbo sutarties, bet ir veika, kuria nėra užtikrinamas įstatyme numatytos darbo sutarties sudarymo tvarkos įgyvendinimas, siekiant išvengti darbo santykių įteisinimo darbo sutartimi.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. P. darbo teisinio įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Vilniaus kurjeris“ direktorė N. M. negalėjo žinoti, jog R. P. yra priimta į darbą, nesudarius su ja darbo sutarties. Bet N. M. paaiškinimai, kad ji tik po atlikto patikrinimo sužinojo, jog sudarant darbo sutartį su S. Č. , ji iš tikrųjų priėmė į darbą R. P. , kuri buvo prisistačiusi S. Č. , nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos įrodymais. Į bylą nebuvo patekta paminėta darbo sutartis (sudaryta su S. Č. ) ir teismas nei šios sutarties, nei jos sudarymo aplinkybių netyrė. Be to, tokius N. M. paaiškinimus paneigė R. P. ir S. Č. , kurios teigė, kad R. P. darbas nebuvo nuolatinis. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp N. M. ir R. P. bei S. Č. paaiškinimų, teismas turėjo gauti kitų UAB „Vilniaus kurjeris“ Panevėžio skyriaus darbuotojų paaiškinimus dėl R. P. darbo, tirti aplinkybes, susijusias su tuo, kuriai darbuotojai S. Č. ar R. P. buvo mokamas darbo užmokestis, apklausti patikrinimą atlikusius Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnus.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo įrodymų vertinimo praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose. Byloje būtina surinkti daug naujų įrodymų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.