Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S. gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno m., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 7 kl., nevedęs, Šiaulių J. mokyklos 8 kl. mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., teismo teistas: Šiaulių miesto teismo 2009-02-19 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius LR BK 93 str., už veiką kvalifikuotą pagal LR BK 178 str. 4 d. ir byla nutraukta bei paskirtos auklėjimo poveikio priemonės; Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2009-06-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 151 str., padarymo nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 4 p., t. y., asmeniui, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjus tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-09-19 nuosprendžiu, pritaikius LR BK 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 1 d. ir byla jo atžvilgiu nutraukta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

E. S. , pasinaudodamas dėl mažametystės bejėgiška nukentėjusiosios F. P., gim. (duomenys neskelbtini), būkle, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, būtent: 2009 m. rugsėjo 22 d., apie 19. 30 val., gyvenamajame name, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, liepė F. P. nusimauti viršutines kelnes ir apatines kelnaites, gultis į lovą, atsiklaupti ant kelių ir galvą palenkti į apačią. Po ko jis iki kelių numovė F. P. viršutines kelnes ir apatines kelnaites, pats nusimovė savo viršutines kelnes ir apatines kelnaites, ir savo lytinį organą trynė į F. P. lytinius organus. Taip fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią, t. y. seksualiai prievartavo mažametę F. P., pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės.

Kaltinamojo E. S. įrodymų analizė, vertinimas, jo nusikalstamos veikos teisinė kvalifikacija dėl nukentėjusiosios mažametės F. P. seksualinio prievartavimo, pasinaudojant bejėgiška būkle dėl mažametystės.

Kaltinamasis E. S. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad gyvena su tėvu R. S., jo žmona I. S. ir I. S. mažamete dukra F. P.. Keletas mėnesių jų šeima gyvena išsinuomotame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Tėvo žmoną I. S. jis vadina teta. Santykiai su I. S. yra blogi. Namas, kuriame jie dabar gyvena, yra su palėpe. Pirmame namo aukšte yra virtuvė ir tėvo bei jo žmonos kambarys, o palėpėje yra įrengti kambariai jam ir F. Su mergaite F. jo santykiai normalūs. Kartais jis jai padeda ruošti pamokas, kartais susipyksta. 2009 m. rugsėjo 22 d. vakare, apie 19. 30 val., E. S. buvo savo kambaryje ir gulėjo lovoje. Atrodo, kad pas tetą I. buvo atėjusi kaimynė D., ir jos abi pirmame namo aukšte gėrė. Jo tėvas bei F. buvo taip pat namuose. Kadangi jo kambaryje nebuvo televizoriaus, televizorius stovėjo tik F. kambaryje, jis, norėdamas jį žiūrėti, sėdėdavo ant laiptų. Atėjęs žiūrėti televizoriaus, jis laikė rankoje televizoriaus valdymo pultelį, o vėliau nusinešė jį į savo kambarį. Netrukus atėjusi pas jį į kambarį F. paprašė, kad jis jai atiduotų pultelį. Jis atsakė, kad neduos. Tada ji griebė už pultelio ir ištraukė jį iš jo rankų. Kai ji tai padarė, jis ją nustūmė ant savo lovos ir ji nugriuvo ant nugaros. Jai nugriuvus, jis užvirto ant jos ir norėjo atimti pultelį, tačiau tuo metu į jo kambarį atėjo teta I. ir pamačiusi, kad jis yra užvirtęs ant F., pradėjo ant jo šaukti. Jis tuo metu buvo apsirengęs trumpomis rankovėmis marškinėliais ir buvo apsiavęs sportinėmis kelnėmis. F. buvo su šortais. Ką ji buvo daugiau apsirengusi, neatsimena, tačiau nei ji, nei jis nebuvo nusimovę kelnių bei apatinių kelnaičių. Išsigandęs tetos grasinimų, jis iš savo kambario per langą išlipo ant prieangio stogelio. Ten būdamas, girdėjo kaip teta skambino policijai. Paskui atvažiavo policija ir jį išsivežė.

Apklausta mažametė nukentėjusioji F. P. ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad ji mokosi antroje klasėje. Gyvena su mama, jos vyru R. ir jo sūnumi E., kuriam yra 15 metų. Jie gyvena name, kurio antrame aukšte yra jos ir E. kambariai. Vieną kartą ją E. pasikvietė į savo kambarį, jie žaidė palapinėje, o paskui E. jai pasakė, kad „jei pavargai žaisti, gulkis į lovą“. Jo lova buvo paklota, ir jis jai liepė į ją gultis. Ji atsigulė ant „kaldros“. Ji buvo su bliuzonu ir kelnėmis. E. jai liepė nusimauti kelnes ir „triusikėlius“, ir ji liko tik su bliuzonu. E. nusimovė savo kelnes iki apačios, jai liepė atsiklaupti ant kelių ir galvą palenkti į apačią ir pats savo „pimpaliuku“ trynė jos „putytę“. Jis trynė neilgai, nes atėjo mama kviesti valgyti. Kai mama tai pamatė, jai liepė rengtis, o E. greitai pašoko, užlindo už kamino, užsimovė kelnes ir išlipo pro langelį ant stogo. Po to atvyko policija. Tą vakarą televizorius buvo įjungtas, tačiau ji su E. jo nežiūrėjo. Dėl pultelio su E. nebuvo jokio ginčo. Ji jokio pultelio rankose neturėjo (parodymai perskaityti b. l. 41, 83–84 ).

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu mažametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. S. parodė, kad jau ketveri metai, kaip ji gyvena su R. S., jo nepilnamečiu sūnumi E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos mažamete dukra F. P., gim. (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu jie gyvena išsinuomotoje sodyboje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esančioje Šiaulių mieste. Gyvenamajame name yra trys kambariai. Pirmame aukšte yra virtuvė ir kambarys, antrame – atskiri kambariai vaikams. Su vyro sūnumi E. jau kokie trys metai vyksta įvairūs nesusipratimai. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 22 d. vakare, apie 19.30 val., paruošusi vakarienę, visus pakvietė prie stalo. Vaikai buvo antrame aukšte savo kambariuose ir neatėjo, todėl ji užlipo jų pakviesti. Nuėjusi į dukros F. kambarį, jos ten nerado, todėl stumtelėjo duris į E. kambarį. Pažvelgusi į dešinę, kur stovėjo sofa-lova, pamatė F., atsirėmusią į sofos atlošą, jos apatinės kelnaitės ir viršutinės kelnės buvo nusmauktos iki kelių, o E. ją buvo užgulęs. Jis buvo taip pat be apatinių kelnaičių. Kelnaitės buvo nusmauktos ant kulniukų. Kadangi į kambarį įėjo garsiai, nesuspėjo pamatyti, ką E. daro, bei tai pamačiusi pradėjo šaukti, ką jis daro. Tada jis atšoko nuo jos dukters, puolė mautis apatines kelnaites bei užlindo už kambaryje buvusio televizoriaus. F. ji liepė greičiau lipti į apačią. Tuo metu pas juos buvo atėjusi kaimynė, vardu D., todėl ji visa tai taip pat girdėjo. Nulipusi į pirmą aukštą, I. S. išgirdo antrame aukšte bildesį, todėl išėjo į lauką. Išėjusi pamatė, jog E. išlipęs per langą iš savo kambario ant prieangio stogo ir bandė šokti bei pabėgti, tačiau atėjo jo tėvas ir liepė jam nulipti. Taip E. pasiliko namuose, o ji paskambino į policiją. Policijoje ji parašė pareiškimą. Praėjus kuriam laikui, gal po kokių keturių dienų, ji su dukra kalbėjosi apie įvykį su E.. Pokalbio su dukra metu išsiaiškino, kad E. savo lytinius organus trynė į jos dukters lytinius organus.

Nepilnamečio kaltinamojo įstatyminis atstovas R. S. parodė, kad apie tai, kad jo sūnus galėtų seksualiai prievartauti podukrą F. P., šito negirdėjo iki 2009 m. rugsėjo 22 d. Pas žmoną buvo atėjusi kaimynė, vardu D., ir jos abi gėrė kažkokius alkoholinius gėrimus. Vaikai buvo viršuje, o jis buvo savo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Vienu metu žmona jį pakvietė eiti valgyti. Jis atsakė, kad nenori. Ar ji kvietė eiti valgyti vaikus, negirdėjo. Po kiek laiko išgirdo žmoną šaukiant „dabar, kurva, pasodinsiu“. Tada jis išėjo iš kambario pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė žmoną nulipančią laiptais iš antro aukšto ir sakančią, kad dabar užmuš. Neklausdamas, kas atsitiko, jis tuoj užlipo į palėpę. F. rado E. kambaryje. Ji buvo apsirengusi. E. pamatė belipantį pro langą ant prieangio stogelio. Paklausus, kur jis išeina, jis nieko neatsakė. Paskui jis nulipo į pirmą aukštą ir išėjo į lauką. Žmona I. taip pat buvo išėjusi į lauką ir skambino policijai. Paklausus jos, kas čia vyksta, ji atsakė, kad „mano mergička ne kurva“ ir kad „niekas jos neprievartaus“. Jis liepė sūnui lipti nuo stogelio žemėn. Paskui atvažiavo policija ir išsivežė jo sūnų bei žmoną su F.. Sūnus buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) nuovadą, iš kur jį jis ir pasiėmė, o jo žmona su dukra buvo vyriausiajame policijos komisariate. Vėliau žmona jam pasakojo, kad tą vakarą užlipusi į palėpę ji E. kambaryje rado E., užlipusį ant F. ir kad abu jie buvo be kelnių

Liudytoja D. J. parodė, kad ji gyvena Šiaulių m., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Toje pačioje gatvėje, tik kitoje pusėje, priešais, nuo 2009 m. birželio mėnesio apsigyveno S. šeima, t. y. S. R., jo sūnus E. S., I. S. ir jos dukra F.. Jiems apsigyvenus, po kurio laiko jie pradėjo bendrauti, vaikščioti vieni pas kitus. Matydavo, kad E. S. dažnai atsikalbinėja I. S.. Vėliau kaimynė I. skundėsi, kad posūnis jos neklauso, kad vagiliauja, yra teistas. Matydavo, kaip E. bendraudavo su F., tačiau jų bendravimas būdavo nieko neišsiskiriantis, kaip ir visų vaikų. 2009 m. rugsėjo mėnesį, dienos neatsimena, po pietų, ji užėjo pas I. į namus. Namuose buvo visa šeimyna. I. gamino valgyti ir jos abi virtuvėje kalbėjosi. Iš triukšmo, vykusio palėpėje, buvo aišku, kad abu vaikai išdykauja savo kambariuose, todėl I. keletą kartų subarė juos. Paskui pas S. į namus užėjo D. J. vyro pusbrolis D. B., kuris su R. S. kalbėjosi kitame kambaryje. Pagaminusi valgyti, I. iš apačios pašaukė vaikus. Tuo metu triukšmo viršuje nesigirdėjo, todėl D. J. pagalvojo, kad vaikai paklausė ir liovėsi triukšmauti. Kadangi pašaukus, vaikai iš savo kambarių neatėjo, D. J. matė, kaip I. užlipo laiptais į viršų ir tuoj pat pradėjo šaukti. Ką ji šaukė, neatsimena, tačiau suprato, kad kažkas įvyko. Buvo mintis, kad gal kuris iš vaikų susižeidė. Šaukdama I. nusileido laiptais į virtuvę ir išbėgo į lauką. Kas įvyko, D. J. nesuprato. I. išėjus į lauką, į lauką išėjo ir R. S. bei D. B.. Tada liudytoja lipo į palėpę žiūrėti, kas atsitiko ir palipusi keletą laiptelių, pamatė F., sėdinčią ant savo lovos ir tyliai verkiančią. F. buvo apsirengusi trumpomis rankovėmis sportiniais marškinėliais ir apsiavusi kelnes, taip vadinamas „giedras“. Pakvietus ją lipti žemyn, ji nulipo, ir abi nuėjusios į jos tėvų kambarį, atsisėdo ant lovos.

Liudytojas D. B. parodė, kad sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiaulių m., gyvena jo pusbrolis R. K., pas kurį jis dažnai nuvažiuoja. 2009 m. rugsėjo mėn., dienos ir valandos neatsimena, pavakary, jis atvažiavo pas pusbrolį ir kartu su jo sugyventine D. J. nuėjo pas jų kaimynus, gyvenančius toje pačioje gatvėje, name priešais. Tuos pusbrolio kaimynus, kurių pavardžių nežino, pažinojo iš matymo. Žinojo, kad šeimoje gyvena vyras, vardu R., moteris, vardu I. ir du vaikai – berniukas E. ir mergaitė F.. Nuėjus jis su R. buvo namelio apačioje esančiame kambaryje, o I. su D. J. buvo virtuvėje. Atsimena, kad namuose tą vakarą buvo ir abu vaikai. Po kurio laiko jis išgirdo triukšmą. Atėjusi į kambarį, kuriame buvo jis su R., I. R. pasakė, kad E. rado užgriuvusį be kelnių jos dukrą F. ir, kad jai pamačius, jis puolė mautis kelnes. I. buvo labai įpykusi nuo to, ką pamatė ir sakė, kad dabar „pasodins“ E. Paskui visi išėjo į lauką, rūkė. F. buvo nulipusi į pirmą aukštą, o E. išlipęs iš kambario per langą ir stovėjo ant prieangio stogelio, ruošėsi šokti žemyn. Nurodė, kad I. iškvietė policiją ir jai atvažiavus, išsivežė I., F. ir E.

Iš I. S. protokolo-pareiškimo, rašyto 2009-09-22 matyti, kad I. S. į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl E. S. veiksmų kreipėsi 2009-09-22, 20.52 val.( b. l. 7).

Liudytojos I. S. parodymų patikrinimo vietoje 2009-11-12 protokolas rodo, jog ji patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus bei rašytus pareiškime (31–32, 33–35 b. l.).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. P. mergystės plėvė nesužalota, kūne sužalojimų nerasta (45 b. l.).

Iš 2010-02-11–2010-03-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizės išvados matyti, kad F. P. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Negauta nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų, jog F. P. pasakojimas būtų paveiktas kitų asmenų. Dėl galimo jos psichikai traumuojančio poveikio F. P. nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese, teisme ( 74–76 b. l.).

Teismas mano, kad surinkta pakankamai įrodymų dėl kaltinamojo E. S. kaltės įvykdžius šią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis E. S. neigia savo kaltę dėl lytinės aistros tenkinimo su mažamečiu asmeniu prieš jo valią kitokio fizinio sąlyčio būdu pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios F. P. dėl mažametystės būkle. Nors kaltinamasis E. S. neigia atlikęs nukentėjusiosios F. P. atžvilgiu kokius nors neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus, nukentėjusioji F. P. davė vienodus, nuoseklus ir esminėse detalėse sutampančius parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaip parodė mažametė nukentėjusioji, E. jai liepė nusimauti kelnes ir „triusikėlius“, ir ji liko tik su bliuzonu. E. nusimovė savo kelnes iki apačios, jai liepė atsiklaupti ant kelių ir galvą palenkti į apačią ir pats savo „pimpaliuku“ trynė jos „putytę“. Jis trynė neilgai, nes atėjo mama kviesti valgyti. Nukentėjusiosios F. P. parodymus patvirtina įstatyminė atstovė I. S., iš dalies liudytojų D. J., D. B., nepilnamečio kaltinamojo įstatyminio atstovo R. S. parodymai.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2008 06 19 spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nukentėjusioji F. P. nėra linkusi fantazuoti, apie jai skausmingus dalykus labiau linkusi patylėti, negu meluoti, todėl jos duotais parodymais galima tikėti.

Motyvuojamoji dalis

BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros su mažamečiu tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu sutampa su BK 153 straipsnyje numatyto mažamečio tvirkinimo veika tuo, kad abiem atvejais su mažamečiu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma. Atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas su mažamečiu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intesnsyvumas. Seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobūdį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. Tuo tarpu tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažmečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje.

Kadangi nukentėjusiajai seksualinio prievartavimo veiksmu atlikimo metu buvo 9 m. ji nesuprato su ja atliekamų veiksmų pobūdžio, todėl nebuvo reikalo naudoti smurtą ar grasinimus. Kaltinamojo veiksmai buvo atlikti pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, o tai taip pat atitinka BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad E. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu pilnai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 153-155).

Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo E. S. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 150 str. 4 d., nes kaltinamasis E. S., trindamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios mažametės F. P. lytinį organą, tokiu būdu imitavo natūralų lytinį aktą, pagrįstai šie neteisėti veiksmai, pasireiškusius intervencija į nukentėjusiosios kūną, pagal savo pobūdį ir intensyvumą vertinami kaip lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu, o ne mažamečio tvirkinimą.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas nepilnamečiui kaltinamajam E. S. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 straipsnyje, į tai, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.) prieš asmenį, esantį bejėgiškos būklės dėl mažametystės. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, charakterizuojamas patenkinamai (141 b. l.). Tačiau teismas mano, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad E. S. nusikalstama veika nukentėjusiajai nebuvo padaryta sunkesnių fizinių sužalojimų ar žymesnių psichikos sveikatos pakenkimų ir kad, vadovaujantis BK 41 straipsnio nuostatomis, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad ateityje laikytųsi įstatymų, todėl, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Įstatymo leidėjas už nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 4 d., numatė tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nusikaltimą E. S. padarė būdamas nepilnametis, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką nepilnamečiams numatyti tokių bausmių vidurkiai (BK 91 str. 3 d.).

Teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas kaltinamajam E. S. taikyti BK 92 str. 1 d., 2 d. nuostatas. Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam E. S. klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas jau anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Taip pat, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę kaltinamajam, teismas vertina ir šios priemonės taikymo tikslingumą atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą bei po jos.

Esant tokioms aplinkybėms bei siekdamas įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, teismas mano, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo E. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. yra teisinis pagrindas taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam auklėjimo poveikio priemones. Atsižvelgiant į E. S. charekterizuojančią medžiagą bausmės vykdymas atidėtinas ilgesniam laikui.

E. S. Šiaulių apygardos prokuratūros 2009-11-05 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti tėvui R. S. (100, 101 b. l.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nenustatyta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktiniai diskai prie F. P. apklausos protokolų – paliktini prie bylos.

E. S. nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 302–305, 307 str.,

n usprendžia:

E. S. (S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 dalį dėl mažametės F. P. seksualinio prievartavimo, pasinaudojant bejėgiška būkle ir nuteisti laisvės atėmimo bausme (3) trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d. E. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (2) dvejiems metams ir (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 p.; 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2, 5 p. E. S. dvylikai mėnesių paskirti auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimus: įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti; atlikti 30 valandų nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos arba kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; atiduoti prižiūrėti tėvui R. S. ugdyti ir prižiūrėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus prie F. P. apklausos protokolų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.