Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. G., H. V. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

H. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

H. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirta bausmė – 25 (dvidešimt penkių) parų areštas.

H. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirta bausmė – 25 (dvidešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, esant skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms bei veikoms skiriantis pagal pavojingumą, ir paskirta subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir H. V. paskirta sumažinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. 15.20 val. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 08.39 val. (2 paros).

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo H. V. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

P. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė – 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiais laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. G. paskirta sumažinta bausmė – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 13 d. 16.40 val. iki 2022 m. gruodžio 14 d. 14.51 val. (1 para).

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo P. G. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta sumažinta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikant lygtinį paleidimą, ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio 28 (dvidešimt aštuonių) dienų laisvės atėmimas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

9. Teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėja prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų P. G. ir H. V. gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistųjų P. G., H. V. apeliaciniai skundai atmestini, nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistieji P. G., H. V. ir A. P. apeliaciniais skundais neginčija savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirtomis bausmėmis, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas skyrė jiems per griežtas bausmes. Atsižvelgiant į tai, bei byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinių skundų ribose.

12. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Dėl nuteistajam H. V. paskirtos bausmės

13. Nuteistasis H. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, jog teismas galėjo jam skirti švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nurodo, kad parduoti narkotinių medžiagų kiekiai buvo itin maži, jos parduotos vartojantiems asmenims, nusikalstamos veikos padarytos prieš du metus, naujų nusikaltimų nėra padaręs, jis gydosi priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, jam nustatytas neįgalumas, sukūrė šeimą, rūpinasi savo artimaisiais.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas H. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam H. V. paskirta teisingai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad parduotų narkotinių medžiagų kiekiai buvo itin maži, tačiau apelianto nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jis turėjo tikslą platinti ir platino draudžiamas medžiagas. Narkotinių medžiagų kiekis, inkriminuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra šios nusikalstamos veikos sudėties būtinasis objektyvusis požymis. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu, jų išplatinimu. Tai, jog narkotines medžiagas platino narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, neduoda pagrindo išvadai, jog padaryta veika yra mažiau pavojinga.

16. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam H. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijos vidurkis (BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 5 metai), o už baudžiamuosius nusižengimus pagrįstai parinko arešto bausmes, kurių dydžiai nustatyti artimi sankcijos vidurkiui (už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmės vidurkis – 27 paros (BK 49 straipsnio 3 dalis)). Sutiktina su apelianto skundo argumentais, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau ankstesni nuteistojo teistumai nagrinėjamu atveju aktualūs tame kontekste, kiek jie charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir atskleidžia praeityje taikytų poveikio priemonių efektyvumą jo asmenybės korekcijos procese. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pakartotinai nusikalto, akivaizdu, kad praeityje nuteistajam taikytos kriminalinės bausmės ir poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis gydosi priklausomybės ligas, vedė, rūpinasi savo tėvais, turi sveikatos problemų ir naujų nusikaltimų naujų nusikalstamų veikų nepadarė, duoda pagrindą tikėtis teigiamų jo asmenybės pokyčių ateityje, tačiau jos negali suponuoti pagrindą skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Akivaizdu, kad vertinant anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nagrinėjamu atveju paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

18. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, H. V. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jo asmenybė nėra pavojinga ir paskyrus jam švelnesnę bausmę bus pasiekti bausmės tikslai, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, H. V. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

19. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014).

20. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes (susijusias su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, vertinimu kaip neatsitiktinės, nustatytu tikslu neteisėtai platinti narkotines medžiagas), bei apeliacinio skundo argumentais susijusiais su jo paties sveikatos būkle, šeiminėmis aplinkybėmis, dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo yra atmestini. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis jau du metus gyvena nenusikalsdamas, gydosi nuo priklausomybės, sukūrė šeimą, rūpinasi savo artimaisiais, nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuteistajam H. V. paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip matyti, byloje yra pateikti medicininiai dokumentai apie H. V. sveikatos būklę, tačiau šie medicininiai duomenys taip pat nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir švelninti bausmę. Pažymima, jog įkalinimo įstaigose esantiems nuteistiesiems yra užtikrinama medicininė priežiūra ir pagalba.

22. Analizuojamu atveju taip pat nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti bausmės vykdymą taikant elektronines stebėjimo priemones, kadangi pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus nusikaltimas patenka į XXXVII skyrių, kuomet bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negalimas.

23. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad H. V. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Dar labiau švelninti H. V. paskirtą galutinę subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra objektyvaus pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

25. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo P. G. apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę P. G., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę, t. y. trumpesnės trukmės laisvės atėmimą, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

26. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis sutinka.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam P. G. paskirta bausmė yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis P. G. padarė vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Teismas taip pat įvertino tai, kad P. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 9 kartus, iš jų ne kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Būtent šios aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo nuo padarytų nusikaltimų nesulaikė nei ankstesni apkaltinamieji nuosprendžiai, nei skirtos pakankamai griežtos bausmės. Taigi P. G. nusikalstamas elgesys buvo intensyvus, kas rodo ganėtinai didelį asmens pavojingumą.

28. Nuteistojo P. G. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad šiuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotikams, vertinamos teigiamai, tačiau paties savaime priklausomybės ligų gydymosi faktas, nenustačius įtikinamų teigiamų asmenybės pokyčių, negalima laikyti išskirtine aplinkybe, duodančia pagrindą švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis padarytos nusikalstamos veikos priežastis aiškina apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų vartojimo būsena, teigdamas, kad jis dėl šios būsenos yra labiau pažeidžiamas, pasiduodantis svetimai įtakai, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tiek jo apsvaigimo būsena, tiek ir jo veiksmai, elgesys, yra susiję su paties nuteistojo valia ir pasirinkimu, todėl baudžiamosios atsakomybės nešalina. Priešingai nei mano apeliantas, apsvaigimas narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, laikytinas pagrindu svarstyti klausimą dėl bausmės griežtinimo, o ne švelninimo.

29. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo ne kartą teistas, jo atžvilgiu anksčiau buvo taikomos taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, kurios nuteistajam nepadarė jokios įtakos, į rūšinį padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantui skyrė jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos trukmę nustatydamas mažesnę nei sankcijos vidurkis. Be to, paskirta bausmė buvo sumažintina vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis).

30. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas P. G. už jo nusikalstamą veiką paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę, todėl švelninti paskirtą bausmę, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo. Todėl nuteistojo P. G. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistajam A. P. paskirtos bausmės

31. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. nesutinka su jam skirta bausme, tvirtindamas, kad įkalinimas ne tik sumenkins jo savivertę, tačiau nutrūks artimi ryšiai su artimaisiais.

32. Kaip jau buvo minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas A. P. už nusikalstamą veiką skyrė per bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

33. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas A. P. už nusikalstamą veiką paskyrė 45 parų arešto bausmę. Skirdamas šią bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsni 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. P. padarė vieną nusikalstamą veiką priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 264 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), į kaltininko asmenybę – anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas (12 t., b. l. 79–83). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. P. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, paskyrus minėto straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Nustatant arešto bausmės trukmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. P. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, šiuo metu gydosi, dirba, todėl pagrįstai arešto bausmės dydį nustatė mažesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirta bausmė buvo sumažintina vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis). Nuteistajam A. P. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra per griežta, ar paskirta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką 30 parų arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis) ir tinkamai jomis vadovavosi.

35. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 2 dalimi, subendrino A. P. nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu su 2021 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 1 mėnesio 28 dienų laisvės atėmimą.

36. Taigi, A. P. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstami veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Be to, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme teisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo teiginiu, kad bausmių subendrinimas yra neteisingas ar pernelyg griežtas, todėl pagrindo keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra.

37. Tačiau įvertinus nuteistajam A. P. inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kuris palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, laikytinas mažesniu, nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teisėjų kolegija visgi sprendžia, kad nuteistojo atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

38. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo A. P., pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

39. Aptartos teismų praktikos kontekste, įvertinus A. P. nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, polinkius, teistumus, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (vertinant ar jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), atsižvelgiant ir į tai, kad po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų neįvykdė, sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką (12 t., b. l. 78), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys iš Sodros), papildomai dar verčiasi individualia veikla (12 t., b. l. 77), savanoriauja, t. y. rūpinasi beglobiais gyvūnais (12 t., b. l. 79), stengiasi atsisakyti jo nusikalstamą elgesį lėmusių priklausomybių, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikdamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Bylos duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P.. Nuteistasis A. P. jam taikomos probacijos metu jokių pažeidimų, naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nepadarė, kaip jau buvo minėta, jis sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką, dirba, savanoriauja, t. y. tinkamai laikosi visų probacijos sąlygų ir jam skirtų įpareigojimų. Nors A. P. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą bausmę, tačiau remtis tik tuo, jog nusikaltimas padarytas bausmės atlikimo metu, ir tuo pagrindu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam nėra objektyvaus pagrindo. Kaip jau buvo nurodyta, jog nuteistojo A. P. elgesys po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (kuri laikytina mažesnio pavojingumo palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu) padarymo, po jam taikyto lygtinio paleidimo, taikomos probacijos, kurios metu jis tinkamai laikosi visų probacijos sąlygų, neabejotinai atskleidžia teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Pažymėtina, kad vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų tikslų yra apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiame kontekste teisėjų kolegija įvertina ir nuteistojo gyvenimo draugės S. Ž. atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad jų bendras šeimyninis gyvenimas daro teigiamą įtaką A. P., kuris ne tik prisideda prie šeimos išlaikymo, bet ir stengiasi atlyginti nusikaltimais padarytas žalas, noriai dalyvauja sūnaus auklėjime, nori gyventi šeimoje, dirbti, nori pasitaisyti, tinkamai ir veiksmingai gyventi visuomenėje (12 t., b. l. 82–83).

40. Aukščiau išvardintų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistasis savo elgesiu ir veiksmais stengiasi pašalinti aplinkybes, lėmusias ar turėjusias tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kas leidžia neabejoti, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą A. P. bus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių taikymas vėlgi sudarys palankias sąlygas jam keisti savo elgesį teigiama linkme, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, be to, nebus pažeisti nuteistojo socialiniai ryšiai. Esant šių aplinkybių visumai yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis sugebės toliau keisti savo elgesį teigiama linkme ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.

41. Atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, A. P. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktai). Teisėjų kolegijos nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

42. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų H. V., P. G. ir A. P. apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nuteistųjų H. V. ir P. G. apeliacinius skundus atmetė kaip nepagrįstus, o nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir skundžiamą nuosprendį nuteistojo A. P. atžvilgiu pakeitė. Pažymėtina ir tai, kad gynėjai nuteistiesiems buvo paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

45. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistiesiems H. V. ir P. G. suteiktą teisinę pagalbą nurodytos išlaidų sumos yra neprotingos ar neproporcingos nuteistųjų turtinei padėčiai. Nors bylos duomenimis nuteistieji H. V. ir P. G. nedirba, tačiau kaip nurodė H. V., jam mokamas neįgalumo išmoka, o nuteistasis P. G. yra pakankamai jauno amžiaus ir turi galimybę net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje dirbti. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių jų sunkią turtinę padėtį. Prašomos priteisti proceso išlaidų sumos, kurios yra realios ir pagrįstos (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistųjų H. V. ir P. G. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

46. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jo atžvilgiu skundžiamas nuosprendis keičiamas, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistųjų H. V. ir P. G. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 10 punktais, A. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio 28 (dvidešimt aštuonių) dienų laisvės atėmimo, vykdymą atidėti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. P. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš nuteistojo H. V. 343,75 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 75 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš nuteistojo P. G. 175,00 Eur (šimtas septyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.