- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-137-562/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00122-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Leonarda Gurevičienė
- Pareiškėjas
- B. G. B. S.
- Advokatai
- Inga Abramavičiūtė, Andrius Marapolskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo B. G. B. S. atstovės advokatės Ingos Abramavičiūtės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą dėl B. G. B. S. privataus kaltinimo skundo L. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas B. G. B. S. privataus kaltinimo skundas, kuriame jis prašo patraukti dienraščio „L“ (duomenys pakeisti) korespondentę L. L. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. už tai, kad ji tyčia 2009-06-06 „L“ (duomenys pakeisti) Nr. 129 (5591) išspausdintame straipsnyje „L“ (duomenys pakeisti) ir 2011-02-19 šio dienraščio Nr. 41 (6103) išspausdintame straipsnyje „B“ (duomenys pakeisti) viešai žodžiu užgauliai pažemino jį, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pažeminti ir paniekinti jį kaip asmenį bei pakirsti pasitikėjimą juo. Skunde yra nurodyti ir sunumeruoti visi teiginiai, kurių paskleidimas, pareiškėjo nuomone, atitinka Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėtis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą dėl B. G. B. S. privataus kaltinimo skundo L. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad visi privataus kaltinimo skunde nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi.
Šalies argumentai
Pareiškėjo B. G. B. S. atstovė advokatė Inga Abramavičiūtė skunde Vilniaus apygardos teismui nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei prašo ją panaikinti ir grąžinti privataus kaltinimo baudžiamąją bylą nagrinėti į teismo taikinamąjį posėdį. Advokatė mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog privataus kaltinimo skunde yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Atstovė pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama privataus kaltinimo baudžiamoji byla pagal B. G. B. S. skundą L. L. atžvilgiu. Po taikinamojo teismo posėdžio, kuris teisme vyko 2014-08-30 ir kuriame dalyvavo nukentėjusiojo atstovė advokatė Inga Abramavičiūtė, L. L. ir jos gynėjas, teismas 2014-09-04 priėmė nutartį, kuria nutraukė privataus kaitinimo baudžiamąją bylą, kurią iškėlė nukentėjusysis L. L. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartis buvo panaikintina kaip neteisėta Vilniaus apygardos teismo 2014-10-22 nutartimi. Privataus kaitinimo baudžiamoji byla buvo Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi perduota toliau nagrinėti teismo taikinamajame posėdyje. Advokatė atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. priėmė nutartį atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą vadovaudamasis BPK 412¹ str. nuostatomis, tačiau teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neteisėtai nusprendė, kad privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas ir teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš Vilniaus apygardos teismo į taikinamąjį teismo posėdį, turi teisę iš naujo spręsti privataus kaitinimo skundo priėmimo klausimą. Atstovė pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme iki 2014-09-04 nutarties priėmimo vyko teismo taikinamasis posėdis, kuriame abi proceso šalys išdėstė poziciją dėl taikinimosi šioje privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje. Teismui 2014-08-30 teismo taikinamojo posėdžio metu įsitikinus, jog šalys nepageidauja taikytis, teismas turėjo priimti nutartį perduoti nagrinėti bylą į teisiamąjį posėdį. Pasak advokatės, kadangi teismas 2014-09-04 priėmė nepagrįstą nutartį, kuri buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014-10-22 neskundžiama nutartimi, visi veiksmai dėl privataus kaltinimo skundo priėmimo jau buvo atlikti teismų ir naujos sudėties teismas neturėjo teisinio pagrindo, vadovaudamasis BPK 412¹ str. nuostata, iš naujo spręsti privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimo. Advokatė pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2014-10-22 neskundžiama nutartimi perdavė privataus kaltinimo bylą nagrinėti į taikinamąjį teismo posėdį, kadangi tiek privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimas, tiek šio skundo išsiuntimo kaltinamajai, tiek šalių taikinimo veiksmai jau buvo atlikti privataus kaltinimo procese. Pasak advokatės, po šių procesinių veiksmų privataus kaltinimo procese atlikimo, įstatymas nesuteikia teisės teismui iš naujo spręsti privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimo, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina.
Atstovė nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog visi privataus kaltinimo skunde nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi. Advokatė mano, jog tokių išvadų teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo pateiktu skundu, jo net nenagrinėjęs ir netyręs, priimti negalėjo. Atstovė pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, netirdamas bylos medžiagos pasirinktinai pasisakė tik dėl keleto įžeidimo nusikaltimą sudarančių teiginių vertinimo, tačiau liko daug kitų teiginių, dėl kurių įžeidimo nusikaltimo sudėties buvimo pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nes to objektyviai negalėjo padaryti. Pasak advokatės, teismas, nenagrinėjęs skundo ir bylai reikšmingų aplinkybių, negalėjo padaryti išvados, jog skunde nurodytos nusikalstamos veikos neatitinka nusikaltimo požymių, nes tik ištyręs ir išnagrinėjęs bylą, galėjo konstatuoti, ar L. L. peržengė saviraiškos laisvės realizavimo ribas ir pažeidė nukentėjusiojo asmens teisę į garbę ir orumą, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, kaip įžeidimo nusikaltimas.
Atstovė taip pat pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog dalis privataus kaltinimo teiginių yra tariamos kitų asmenų citatos, todėl straipsnio autorius už tai neatsako baudžiamąja tvarka. Advokatė mano, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta ir negalėjo būti padaryta net nenagrinėjus bylos, kadangi privatus kaltintojas kaltina žurnalistę, jog ji ne citavo kitus asmenis, o pati išgalvojo tuos teiginius, kadangi tokie asmenys, kuriuos įslaptina pati žurnalistė pavadindama juos netikrais vardais, neegzistuoja, jų kalbinti žurnalistė objektyviai negalėjo, o sukurdama įspūdį apie dar daugiau tariamų „aukų“ buvimą - paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu padarė šmeižimo nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Pasak atstovės, tik po to, kai teismas išnagrinės skunde nurodytus teiginius, kitas bylos reikšmingas aplinkybes, įvertins, ar žurnalistas turi informacijos šaltinius, išspręs klausimus dėl galimo informacijos šaltinio atskleidimo būtinumo ir pan., jis galės padaryti galutines išvadas dėl konkrečių nusikaltimų sudėties buvimo kaltinamosios veiksmuose. Advokatė pažymi, kad šias išvadas teismas gali daryti tik įvertinęs bylos aplinkybių visumą, ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Atstovė mano, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas tokią išvadą padarė remdamasis prielaidomis ir išankstiniu nusistatymu.
Atstovė atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad privataus kaltinimo skunde 6 numeriu pažymėtos frazės dalis prieš jungtuką „ir“, 1-4, 15-20 numeriais pažymėtų frazių turinys visiškai atitinka įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes; šiuo atveju neturi juridinės reikšmės tai, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas po minėtų publikacijų, o svarbu tai, kad šie teiginiai atitinka tikrovę. Advokatė nesutinka su tokiu, nenagrinėjus ir netyrus bylos, pateiktu vertinimu. Atstovė pažymi, kad teismas nagrinėja bylą ir priima vieną ar kitą nuosprendį dėl nusikaltimo, kuris apibrėžiamas nusikaltimu jo padarymo metu. Pasak atstovės, kaltinamoji išdėstydama dalį privataus kaitinimo skunde išdėstytų teiginių 2009 m. ir 2011 m., nesant jokio apkaltinamojo nuosprendžio, pažeidė nekaltumo prezumpciją, ir tuo laikotarpiu, neturėdama jokio faktinio pagrindo, apšmeižė nukentėjusįjį. Atstovė mano, kad skundžiama teismo nutartis yra akivaizdžiai neteisėta ir nepagrįsta, nes tokių išvadų teismas negalėjo padaryti iš anksto, netyręs ir nenagrinėjęs bylos faktinių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo B. G. B. S. atstovas advokatas Andrius Marapolskas prašė skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti privataus kaitinimo baudžiamąją bylą nagrinėti į teismo taikinamąjį posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys.
BPK 412¹ str. 1 d. numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal BPK 413 str. 1 d., jeigu nėra šio Kodekso 412¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. birželio 5 d. buvo gautas pareiškėjo B. G. B. S. atstovės advokatės Ingos Abramavičiūtės privataus kaltinimo skundas, kuriame prašoma patraukti dienraščio „L“ (duomenys pakeisti) korespondentę L. L. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.; priteisti B. G. B. S. naudai iš L. L. 258 400 Lt turtinės žalos ir 600 00 Lt neturtinės žalos atlyginimą (T. 1, b. l. 1-10). Minėtame privataus kaltinimo skunde yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Antano Virbalo 2013 m. liepos 12 d. rezoliucija – šaukti susitaikymui pareiškėją, jo atstovę advokatę Ingą Abramavičiūtę, „L“ (duomenys pakeisti) žurnalistę L. L., vertėją 2013 m. liepos 25 d. 9 val. 15 min.; išsiųsti L. L. skundo nuorašą su priedais (T. 1, b. l. 1). Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas, nenustatęs BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nutarė nukentėjusįjį, jo atstovę ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą asmenį šaukti pas teisėją sutaikinti. 2013 m. liepos 25 d., 2013 m. rugpjūčio 21 d., 2013 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. lapkričio 8 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. birželio 9 d., 2014 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus mieste apylinkės teisme privataus kaltinimo byloje vyko taikinamieji posėdžiai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikinimo stadijoje privataus kaltinimo procesas pagal B. G. B. S. skundą nutrauktas, motyvuojant tuo, kad B. G. B. S. be svarbių priežasčių neatvyko į taikinamąjį posėdį, jo atstovė advokatė I. Abramavičiūtė neturi įgaliojimų palaikyti privatų kaltinimą teisme už pareiškėją jam nedalyvaujant, todėl B. G. B. S. neatvykimas į taikinamąjį posėdį vertintas skundo atsisakymu (BPK 413 str. 6 d.). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis ir B. G. B. S. skundas grąžintas nagrinėti iš naujo nuo taikinimo stadijos. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. priėmė nepagrįstą nutartį, kuri buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. neskundžiama nutartimi, visi veiksmai dėl privataus kaltinimo skundo priėmimo jau buvo atlikti ir naujos sudėties teismas neturėjo teisinio pagrindo, vadovaudamasis BPK 412¹ str. nuostata, iš naujo spręsti privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą dėl B. G. B. S. privataus kaltinimo skundo L. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., yra neteisėta ir naikinama, o privataus kaltinimo baudžiamoji byla pagal B. G. B. S. skundą grąžinama nagrinėti į apylinkės teismo taikinamąjį posėdį. Nusprendus bylą grąžinti nagrinėti į teismo taikinamąjį posėdį, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų skundo argumentų, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti nagrinėjant bylą apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo B. G. B. S. atstovės advokatės Ingos Abramavičiūtės skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal B. G. B. S. skundą nagrinėti į pirmosios instancijos teismo taikinamąjį posėdį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.