- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2-6444-1008/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02369-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- R. Š.
- Atsakovas
- A. D.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Živilei Kontenienei ir Lukrecijai Vaitelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovui A. D., trečiajam asmeniui R. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas: neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. D. jo nepilnamečių vaikų V. D. ir D. D. atžvilgiu; nustatyti nepilnamečių vaikų V. D. ir D. D. gyvenamąją vietą R. Š. šeimoje iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo; padidinti iš atsakovo A. D. priteistą 87 Eur dydžio išlaikymą jo nepilnamečių vaikų V. D. ir D. D. atžvilgiais ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš A. D. nepilnamečių vaikų V. D. ir D. D. išlaikymui priteisti po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad A. D. yra nepilnamečių vaikų V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Minėtų nepilnamečių vaikų motina R. N. (duomenys neskelbtini) mirė. R. N. ir A. D. jau kurį laiką gyveno skyriumi, nepilnamečių V. ir D. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina R. N. R. N. šeima Tarnybai buvo žinoma nuo 2010 metų, kadangi šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos bei alkoholio vartojimo šeimoje problemos.
Skyriuje ne kartą buvo nagrinėjami pranešimai apie galimus nepilnamečių D. D. ir V. D. vaiko teisių pažeidimus. Šeimoje kildavo sunkumų dėl vaikų auklėjimo, jų tinkamos higienos užtikrinimo, kasdieninių poreikių tenkinimo. 2021 m. birželio 23 d. Skyriui teko kreiptis į teismą leisti paimti nepilnametę V. D. iš jos abiejų atstovų pagal įstatymą. Teismo leidimas išduotas 2021 m. birželio 30 d.
Visais atvejais nagrinėjant pranešimus apie atsakovo nepilnamečių vaikų galimus vaiko teisių pažeidimus, buvo susiekiama su atsakovu ir išklausoma jo nuomonė, kokios yra galimybės savo nepilnamečių vaikų priežiūrą prisiimti sau, kokios galimybės būtent atsakovui auginti savo nepilnamečius vaikus V. ir D. Atsakovas visais atvejais Skyriaus specialistams teigdavo, kad jis išlaikymą vaikams moka, tačiau su jais bendrauja minimaliai, ryšys su vaikais silpnas, vyras teigdavo, kad dėl to kalta vaikų motina. Atsakovas teigdavo, kad neturi galimybės pats auginti savo vaikų D. ir V., motyvuodamas tuo, jog jis turi kitą šeimą, kurioje auga kiti trys jo nepilnamečiai vaikai, netinkamas jo darbo pobūdis bei silpnas tarpusavio ryšys su vaikais.
2025 m. gegužės 21 d. bendrauta su nepilnamete V. D., kuri teigė, kad po mamos mirties nori likti gyventi ten, kur gyvena dabar (R. ir A. Š. šeimoje). Mergina atsisakė apsigyventi su savo biologiniu tėvu A. D., kadangi su juo nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Pasak V., paskutinį kartą tėvą matė gal prieš 2-3 metus, kada šis atėjęs pas ją su alaus skardine pasakė, kad jos pasiilgo, bet ji tuo metu jam pasakiusi, kad jis jai ne tėvas. Po to jiedu nebendravo ir ryšio nepalaikė. V. atsisakė gyventi ir su mamos buvusiu sugyventiniu T. B., mergina nuomonės išklausymo metu išsakė, jog yra patyrusi seksualinį bei fizinį smurtą iš minėto asmens.
Bendraujant su nepilnamečiu D. D. šis nurodė, kad su savo biologiniu tėvu A. D. nebendrauja, jis žino, kad tėvas nuo pat jo gimimo pareiškė, kad jis yra ne jo sūnus. D. teigimu, jis su tėvu niekada nėra bendravęs. 2025 m. gegužės 23 d. bendraujant su A. D. šis paaiškino, kad jis nebendrauja nei su sūnumi D., nei su dukra V. Paskutinį kartą su jais bendravo prieš 3-4 metus, kai buvo nuvykęs jų aplankyti. Tuo metu jis pasiūlė dukrai išeiti į lauką dviese pasikalbėti, bet dukra atsisakė. Vyro teigimu, sūnus visada labiau būdavo prie mamos, bendrą kalbą jis daugiau rasdavo su dukra. Vyro teigimu, jis žino, kad mirė vaikų motina, tačiau jis neturi galimybės auginti savo vaikų, kadangi turi kitą šeimą, turi žmoną ir su ja bendrus tris nepilnamečius vaikus, jie gyvena dviejų kambarių bute.
2025 m. birželio 12 d. teismas Skyriui išdavė teismo leidimą ir leido nepilnamečius D. ir V. paimti iš atsakovo, todėl D. D. ir V. D. nuo 2025 m. birželio 23 d. Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkiais Nr. M1-505 ir Nr. M1-505 „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo, laikinojo rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, rūpybos vietos nurodymo ir išmokų mokėjimo“, nustatyta laikinoji rūpyba, vaikų laikinąją rūpintoja ir turto administratore paskirta R. Š.
Skyrius siekė padėti atsakovui užmegzti tarpusavio ryšį su savo nepilnamečiais vaikais, kad jų atžvilgiu galėtų prisiimti savo kaip atstovo pagal įstatymą teises bei pareigas ir vaikus, likusius be motinos globos, prisiimti savo priežiūrai. Visgi siekis atsakovui teikti visokeriopą specialistų pagalbą liko neįgyvendintas, nes atsakovas į šią vaikų susiklosčiusią situaciją žiūri atsainiai ir kaip jau daugelį metų laikosi tos pačios nuomonės, kad jis neturi galimybės pats auginti savo nepilnamečių vaikų.
Vaikų tėvas neišreiškė noro atkurti ryšio su vaikais, su atvejo vadybininku bendravo nenoriai, piktai, nutraukė pokalbį iki galo neišklausęs. 2025 m. birželio 11 d. atvejo vadybininkė vėl gi bandė telefonu susiekti su atsakovu, tačiau šis neatsiliepė, į praleistą skambutį neperskambino, dėl to atvejo vadybininkė su socialine darbuotoja 2025 m. birželio 12 d. vyko į atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovo namuose rasti pavyko jo sutuoktinę, kuri nurodė, kad jos vyras dirba ir namo jis grįš vėlai vakare. Tą pačią dieną atvejo vadybininkas iš atsakovo gavo SMS žinutę „Negaliu atvykti, dirbu. Aš, A. D. atsisakau Jūsų paslaugų“. Atsižvelgiant į tai, dėl susiklosčiusių aplinkybių negalima atlikti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo, dėl ko negalima pradėti atvejo vadybos proceso.
2014 metais nepilnamečiams V. D. ir D. D. iš atsakovo priteista po 300 litų (87 eurai) išlaikymo. Šio ieškinio rengimo ir teismui teikimo metu indeksuota išlaikymo suma sudaro 135 eurai. Skyriaus turimais duomenimis atsakovas be nepilnamečių V. ir D. turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriuos augina su sutuoktine E. D. Sodros duomenimis ieškinio rengimo metu atsakovas nedirba, tačiau vykdo individualią veiką. Duomenų apie atsakovui priklausantį kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą Skyrius neturi. Skyriaus vertinimu, šiuo metu indeksuota 135 eurų dydžio išlaikymo suma nėra vaikų interesus atitinkanti suma, dėl ko Skyriaus vertinimu ši suma turėtų būti didinama bent iki 180 eurų kiekvienam vaikui. Dėl ko Skyrius teismo prašo padidinti 2014 metais priteistą išlaikymą.
Šalies argumentai
R. Š. Skyriui yra pateikusi prašymą leisti jai rūpinti minėtais vaikais. Skyrius patvirtina, kad R. Š. šeimoje nepilnamečiams V. ir D. yra sudarytos jų amžių ir poreikius tenkinančios gyvenimo sąlygas, vaikai jau ten gyvena nuo laikinosios rūpybos pradžios, R. Š. vaikams yra artimas asmuo ir turi stiprų ryšį su vaikais. Atsižvelgiant į tai, Skyrius teismo ir prašo nepilnamečių V. ir D. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo palikti R. Š. šeimoje.
Atsiliepimas
Atsakovas A. D. ir trečiasis asmuo R. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė Živilė Kontenienė nurodė, kad atsakovas nesistengia vaikų auginti pats, nebendrauja su jais ir nepalaiko jokių ryšių. Specialistai nuolat bendravo su atsakovu apie jo galimybes pačiam auginti vaikus, tačiau jis visada atsisakė. Atsakovas nebendradarbiauja ir su specialistais, nepriima siūlomos pagalbos. Net ir mirus vaikų mamai atsakovo pozicija nepasikeitė, jis nuolat atsisakė perimti globą ir vaikus auginti, visada elgėsi pasyviai. Teismui leidus paimti vaikus iš atstovo pagal įstatymą – atsakovo – ir vaikams nustačius globą, atsakovas toliau atsisakė šeimos atvejo vadybininko pagalbos, nesistengė atkurti ryšio su vaikais. Taigi atsakovas visiškai nėra linkęs rūpintis vaikais, todėl šiuo metu vaikai yra likę be įstatyminių atstovų globos. Šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo nebepakanka vaikų poreikiams tenkinti, todėl būtina padidint priteistą išlaikymą. Nustačius, kad atsakovas nesiekia auginti vaikų pats, o vaikai patys nenori bendrauti su tėvu ir gyventi su juo, tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su dabar vaikus globojančia R. Š., kuri kartu yra ir vaikams artimas asmuo, susietas su vaikais ir giminystės ryšiu.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė Lukrecija Vaitelytė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti visiškai.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo R. Š. nurodė, jog vaikai yra jos giminaičiai ir ryšį palaikė dar iki visos šios situacijos. V. ir D. pas juos pradėjo gyventi po mamos mirties, nes niekas kitas iš artimųjų nesutiko jais pasirūpinti. Atsakovas nedalyvavo net ir vaikų mamos laidotuvėse, su vaikais nebendravo, palaikymo jiems nereiškė, taip pat ir neteikia jiems išlaikymo. Ji atranda su vaikais artimą ryšį, nuoširdžiai ir atvirai bendrauja. Kartu gyvena ir jos dvi dukros, vaikai dabar jau sutaria gerai, bendrauja tarpusavyje. Taip pat kartu gyvena ir kita D. ir V. sesuo. Santykius su vaikais laiko artimais, V. mokosi profesinėje mokykloje, bet kiekvieną dieną susiskambina, dalijasi pažymiais. D. pasakoja apie draugus, dieną mokykloje, kasdien pasikalba. Apie tėvą vaikai žino tik tiek, kiek atsakovas pateikia informacijos socialiniuose tinkluose, taigi bendravimo realiai nėra jokio. Atsakovas D. visada laikė ne jo vaiku, nors yra net ir DNR tyrimai, tačiau vis tiek jo nelaiko savo vaiku. Atsakovas vaikų gyvenime nedalyvauja visiškai. Sutinka rūpintis vaikais ir juos globoti, todėl ieškinį prašo tenkinti.
Atsakovas A. D. teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Taigi esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečiai V. D. ir D. D. yra atsakovo A. D. ir R. N. vaikai. (duomenys neskelbtini) R. N. mirė, todėl atsakovas liko vienintelis iš nepilnamečių vaikų tėvų. Tačiau visi su ieškiniu byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir auklėjimo, nesiekia jų prižiūrėti bei auklėti ir jais visiškai nesirūpina.
2025 m. gegužės 21 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktais nustatyta, kad D. D. ir V. D. mirus mamai atsisakė gyventi su tėvu, todėl buvo laikinai apgyvendinti R. Š. namuose. 2025 m. gegužės 26 d. atlikus vaikų situacijos vertinimą nustatyta, kad vaikų tėvas nebendrauja su D. ir V., paskutinį kartą bendravo prieš 3-4 metus. Vaikai nelabai noriai bendrauja su juo, atsakovas teigė, kad neturi galimybės auginti vaikų, nes gyvena žmonos namuose ir turi tris kitus vaikus. Tos pačios dienos Vaiko situacijos vertinimo sprendimais nustatyta, kad vaikai išreiškia pageidavimą būti paimti iš atstovo pagal įstatymą, atsisako gyventi su biologiniu tėvu, nes su tėvu visiškai nebendrauja, todėl konstatuota, kad yra pažeista vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas ir vaikų teisė būti apsaugotam nuo smurto.
2025 m. birželio 12 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4647-1174/2025 nutarta išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. D., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo atstovo pagal įstatymą – tėvo A. D. Šioje nutartyje konstatuota, kad vaikų tėvas negali atliepti vaikų poreikių bei užtikrinti socialiai saugios ir stabilios aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų, dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir fiziniam bei psichiniam jo saugumui. Be to, nurodyta ir tai, kad yra pažeistos V. D. ir D. D. teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas (vaiko tėvas neturi galimybės rūpintis vaikais) ir vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto, t. y. nepilnamečiams vaikams šeimoje yra neužtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos, jos kelia grėsmę vaikų teisėtiems interesams, kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Pažymėtina, kad nepilnamečiai vaikai iš atsakovo buvo paimti jau ir anksčiau (2021 m. birželio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-3352-715/2021), be to, atsakovas nuolat ir sistemingai atsisakė auginti savo vaikus ir jais rūpintis, taip pat nuolat jau ilgą laiką atsisakė bet kokios specialistų pagalbos (2021 m. birželio 23 d. atsisakymas priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą).
Atsižvelgiant į tai, kad vaikai paimti iš jų atstovo pagal įstatymą, 2025 m. birželio 23 d. Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkiais Nr. M1-508 ir M1-505, D. D. ir V. D. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskiriant R. Š.
Kaip matyti iš 2025 m. birželio 30 d. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras motyvuoto siūlymo, A. D. teigė, kad jam pagalbos nereikia, vaikai nenori su juo bendrauti, o auginti vaikų jis galimybės neturi. Taip pat nurodė, kad sutinka, jog vaikai būtų globojami. Be to, kviestas atvykti į šią įstaigą atsakovas nesutiko ir atsisakė bet kokių paslaugų ir teikiamos pagalbos (2025 m. birželio 12 d. SMS žinutė).
Byloje besąlygiškai nustatyta, jog atsakovas dėl savo atsainaus požiūrio į nepilnamečių vaikų auklėjimą, auginimą ir priežiūrą yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų ugdymo ir priežiūros, nesiekia savarankiškai auginti nepilnamečių vaikų. Atsakovas vengia vykdyti konstitucinę tėvo pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais ir pagal byloje pateiktus duomenis nėra aplinkybių, liudijančių, kad situacija ateityje keisis, dėl to tikslinga atsakovui apriboti tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Atsakovo vaikai šiuo metu gyvena R. Š. šeimoje, kur yra sudarytos gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaikų amžių, sveikatą ir išsivystymą. Kaip matyti iš 2025 m. liepos 25 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų, laikinoji globa vykdoma tinkamai, o vaikai yra patenkinti gyvenimo sąlygomis ir nenori pradėti gyventi su tėvu. Todėl siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinio globėjo gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1312-215/2014 iš atsakovo A. D. jo sūnaus D. D. išlaikymui priteista po 300,00 litų (87,00 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki jo pilnametystės. Be to, 2014 m. rugsėjo 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3356-215/2014 iš atsakovo A. D. priteistas išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 300,00 Lt (87,00 Eur) V. D. iki jos pilnametystės, t. y. 2026 m. gegužės 25 d.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šiuo metu priteistas ir indeksuotas išlaikymo dydis vienam vaikui sudaro 135 eurus, tačiau ši suma nėra vaikų interesus atitinkanti suma, dėl ko prašoma šią išlaikymo sumą padidinti iki 180 eurų kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad per 11 metų nuo šių sumų priteisimo pasikeitė tiek ekonominė padėtis šalyje, tiek ir nepilnamečių vaikų poreikiai. Be to, mirus vaikų mamai, vaikams liko tik vienas juos turintis išlaikyti asmuo.
Nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga šiuo metu sudaro 924 Eur neatskaičius mokesčių arba 708,42 Eur atskaičius mokesčius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), visgi šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nėra pajėgus mokėti teismų praktikoje numatyto dydžio išlaikymo.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2009 metų atsakovas dirba individualios veiklos pagrindu, todėl duomenų apie tikslų atsakovo gaunamą darbo užmokestį nėra, tačiau kartu tai patvirtina ir faktą, kad atsakovas yra darbingas, todėl turi galimybes gauti pajamų. Atsakovas taip pat turi ir kitus tris nepilnamečius vaikus, kuriuos augina su sutuoktine, kurie taip pat yra reikalingi jo išlaikymo. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitokių finansinių įsipareigojimų ar kad jo sveikatos būklė jam neleistų dirbti ar ribotų galimybes gauti papildomų pajamų, nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko pagrįstu ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo A. D. jo nepilnamečių vaikų D. D. ir V. D. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškinio padavimą, tačiau atsiliepimo byloje nepateikė, taip pat nedalyvavo ir teismo posėdyje, nors apie posėdžio vietą, datą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, taip pat nenurodė jokių nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Teismas tokius atsakovo pasyvius veiksmus pripažįsta netinkamu šalies procesiniu elgesiu, todėl, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio nuostatomis, priteisia iš atsakovo valstybės naudai žyminį mokestį.
CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad už kiekvieną ieškinį, kurio suma iki trisdešimt tūkstančių eurų, mokamas 3 proc. dydžio žyminis mokestis, bet ne mažiau kaip 20 Eur. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Ieškovė ieškiniu prašo padidinti išlaikymo sumą nuo 87 Eur iki 180 Eur kiekvienam vaikui, todėl ieškinio suma sudaro 2232,00 Eur (180 Eur – 87 Eur = 93 X 2 = 186,00 Eur X 12 mėn.), dėl kurios mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 50,00 Eur, nes ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (2232,00 Eur X 3 proc. X 75 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista pagal įstatymą, ieškinį tenkinant visiškai žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovo.
Taip pat iš atsakovo priteistinas ir žyminis mokestis dėl kitų neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimų. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad kituose ginčuose mokamas 100,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris dar ir turi būti indeksuojamas CPK 82 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aplinkybę, kad ieškinys byloje pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo valstybės naudai papildomai priteistinas 114,00 Eur (100,00 Eur X 1,5240 X 75 proc.) dydžio žyminis mokestis už kitus ieškinio reikalavimus.
D. D. ir V. D. atžvilgiu pradėtina byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.
Teismas turi teisę savo iniciatyva nurodyti, jog visa bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenys apie privatų D. D. ir V. D. gyvenimą, t. y. duomenys apie jų šeimą, mokymąsi ar sveikatos priežiūrą, taip pat gyvenimo sąlygas. Siekiant garantuoti nepilnamečių D. D. ir V. D. teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nustatytina, jog visa bylos medžiaga yra nevieša. Užtikrinant nepilnamečių vaikų D. D. ir V. D. teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, vadovaujamasi nuostata, kad privataus gyvenimo interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo dabartinės globėjos (rūpintojos) R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimoje.
Pakeisti 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1312-215/2014 ir 2014 m. rugsėjo 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3356-215/2014 iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, nustatant, jog A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 31 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant rūpintoją R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 164,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Inicijuoti bylos dėl nuolatinės globos V. D. ir D. D. nustatymo ir nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo iškėlimą.
Nustatyti, jog visa bylos medžiaga yra nevieša.
Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.