Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. E. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria netenkintas B. E. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų B. E. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones B. E. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo girtumas daugiau kaip du kartus (0,85 prom.) viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais B. E. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą B. E. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (289 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 1 metams. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą B. E. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo pateiktas Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos trečiosios rinktinės Šilalės savanorių kuopos vado, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus bei Šilalės rajono savivaldybės administracijos Pajūrio seniūnijos seniūno pavaduotojo charakteristikas. Apygardos teismas pažymi, kad šiose B. E. pateiktose charakteristikose (b. l. 4-6) nurodyti duomenys niekaip neatspindi B. E. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, jose tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: kad jis dalyvaudamas pratybose yra aktyvus karys savanoris; atsakingas, darbštus, gerai išmanantis savo darbą darbuotojas; geras anūkas, kuris slaugo ir veža pas gydytojus savo močiutę. Akivaizdu, kad visos šios charakteristikose pateiktos aplinkybės ir išvardytos asmeninės B. E. savybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad B. E. elgesys pasikeitė, kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai, kad B. E., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Kuopos vado pateiktame pranešime-charakteristikoje (b. l. 4) nurodoma aplinkybė, kad B. E. neturint teisės vairuoti, jo, kaip kario veiksmai pratybų metu vykdant tarnybines užduotis būna apriboti, tačiau iš to paties pranešimo matyti, kad automobilius naudoja tik tie kariai-savanoriai, kurie turi vairuotojo pažymėjimus, t. y. ne visi kariai savanoriai pratybų metu turi vairuoti, todėl nėra aišku, kodėl B. E. negali atlikti tų tarnybinių užduočių, kurių atlikimui teisė vairuoti nėra būtina. B. E. darbdavio prašyme (b. l. 5) nurodoma, kad teisės vairuoti neturėjimas B. E. sukelia sunkumų atliekant pagrindines darbo funkcijas, tačiau taip pat pažymima, kad jis, netekus teisės vairuoti, 2016-01-25 buvo perkeltas į kitas pareigas, kuriose dirba iki šiol. Iš darbdavio prašymo matyti, kad B. E. atėmus jam teisę valdyti transporto priemones, iš darbo nebuvo atleistas, kuo remiantis darytina išvada, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones netekimas neatėmė jo pragyvenimo šaltinio, o tai, kad dėl savo neapgalvotų veiksmų jis buvo perkeltas į kitas pareigas, yra tik jo paties netinkamo elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad B. E. savo darbovietėje dirbo ir Šilalės savanorių kuopoje tarnavo dar prieš pažeidimo padarymą, taigi jis žinojo, jog norint atlikti pagrindines darbo funkcijas ir visas tarnybines funkcijas kovinio rengimo pratybų metu, jam reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuomet jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių.

Remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 str. numatytų sąlygų nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Nors atskirajame skunde B. E. akcentuoja, kad duomenų apie tai, jog jis anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, byloje nėra, tačiau iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b. l. 10-16) matyti, kad B. E. praeityje administracine tvarka buvo baustas už įvairius, tame tarpe ir šiurkščius KET pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti (2008-10-20), bei vairavimą būnant neblaiviam neturint teisės vairuoti (2008-11-22). Nors už šiuos pažeidimus B. E. buvo nubaustas griežtomis nuobaudomis, jis, kaip matyti iš minėto registro išrašo, ir toliau sistemingai pažeidinėjo KET: jis kelis kartus baustas už greičio viršijimą (2011-11-26, 2012-02-04, 2013-08-24 pažeidimai), taip pat už vairavimą neturint vaistinėlės ir gesintuvo (2011-06-15) bei už vairavimą automobilio, kurio žibintuose sumontuotas gamintojo nenustatytas šviesų šaltinis (2014-10-23).

B. E. taip pat nurodo, kad įvertinus jo amžių bei paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę, jis ne tik ilgai neturės galimybės vairuoti transporto priemonę, tačiau dėl ilgalaikio praktikos nebuvimo praras turimus gebėjimus tai daryti. Apygardos teismas pažymi, jog analizuojant ATPK 330 str. matyti, jog įstatymų leidėjas yra įvertinęs aplinkybę, jog ilgas specialiosios teisės atėmimas atsiliepia turimoms žinioms ir gali pakenkti vairavimo įgūdžiams. Dėl šios priežasties minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui (šiuo atveju B. E. ši teisė atimta vieneriems metams), iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Akivaizdu, jog šiuo atveju B. E., pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, turės išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, jų metu jis turės galimybę atnaujinti žinias ir vairavimo įgūdžius, kurie bus patikrinti egzaminuotojo. Tokiu būdu, išlaikęs nustatytus egzaminus B. E., nedvejodamas dėl savo žinių ar prarastų įgūdžių, galės saugiai dalyvauti kelių transporto eisme, todėl aplinkybė, kad ilgo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino metu B. E. gali prarasti vairavimo įgūdžius, nelaikytina svarbia sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad bausmės tikslų pasiekimą įrodo tai, jog jis gailisi ir suprato visas susijusias pasekmes, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, nes administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog B. E. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes B. E., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas B. E. atžvilgiu jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, kad paskirtos administracinės nuobaudos prevenciniai tikslai yra pasiekti, tenkinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad B. E. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus B. E. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.