- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-40/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- V. M., I. M., M. Ž., M., M. A., I.
- Advokatai
- Alfredas Žvironas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. , M. Ž. , M. A. , I. M. bei jo gynėjo advokato Alfredo Žvirono apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 4 d. ir 135 str. 2 d. 5 p., 8 p.; 24 str. 3 d., 4 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.; 24 str. 3 d., 4 d. ir 284 str. 1 d.; 24 str. 3 d., 4 d. ir 187 str. 1 d. ir nubaustas:
- pagal BK 24 str. 3 d., 4 d. ir 135 str. 2 d. 5 p., 8 p. - laisvės atėmimu septyneriems metams;
- pagal BK 24 str. 3 d., 4 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu dviems metams devyniems mėnesiams;
- pagal BK 24 str. 3 d., 4 d. ir 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 24 str. 3 d., 4 d. ir 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p. bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
I. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 4 d. ir 135 str. 2 d. 5 p., 8 p.; 24 str. 4 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.; 24 str. 3 d., 4 d. ir 284 str. 1 d.; 24 str. 3 d., 4 d. ir 187 str. 1 d. ir nubaustas:
- pagal BK 24 str. 3 d., 4 d. ir 135 str. 2 d. 5 p., 8 p. - laisvės atėmimu septyneriems metams;
- pagal BK 24 str. 4 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu dviems metams šešiems mėnesiams;
- pagal BK 24 str. 3 d., 4 d. ir 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 24 str. 3 d., 4 d. ir 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p. bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
M. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nubaustas:
- pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu šešeriems metams;
- pagal BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 d. paskirtos bausmes bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-04-28 nuosprendžiu M. A. pagal BK 284 str. 1 d. bei 286 str. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
M. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nubaustas:
- pagal BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trims metams, įpareigojant iki 2007-06-20 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tęsti mokslą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Priteista iš V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. solidariai du tūkstančiai septyniasdešimt keturi litai 80 centų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Priteista iš V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. solidariai penki tūkstančiai litų A. K. neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. solidariai K. G. tūkstantis šešiolika litų 89 centai turtinei žalai atlyginti, dvidešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti bei penki šimtai litų proceso išlaidų.
Priteista iš V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. solidariai I. K. devyni šimtai litų turtinei žalai atlyginti, dešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti bei penki šimtai litų proceso išlaidų.
Priteista iš V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. solidariai R. B. penki tūkstančiai litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. solidariai D. K. du šimtai penkiasdešimt litų turtinei žalai atlyginti ir penkiolika tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. solidariai M. K. trys šimtai litų turtinei žalai atlyginti bei dvidešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. po dvidešimt keturis litus devynis centus proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, V. M. bei I. M. organizavus dviejų ir daugiau žmonių sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta žmonių sveikata, bei svetimo turto sugadinimo padarymą ir vadovavus rengimosi padaryti nusikalstamas veikas stadijoje, nukreipus kitų bendrininkų pastangas bei patiems betarpiškai dalyvaujant tuose nusikaltimuose, tai yra 2004-04-11 apie 23 val. P. mieste, M. gatvėje, V. M. pasitelkus I. M. , o šiam sutelkiant bendrininkus, kurie kartu darytų nusikalstamas veikas, taip pat parūpinant įrankius - peilius ir metalinius strypus šiai veikai daryti, I. M. mobiliojo ryšio telefonu pakvietus M. A. , o šiam - M. Ž. , bei iš garažo, esančio P. m., B. g. Nr.XX, pasiėmus įrankius - nenustatytą skaičių peilių ir metalinių strypų, 2004-04-11 apie 23.45 val. V. M. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei I. M. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykus į Panevėžio rajone esantį Naujamiesčio kaimą, abiem automobiliais užtverdami kelią, sustabdė A. K. priklausantį ir R. B. vairuojamą automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dar važiavo M. K. , D. K. , K. G. bei I. K. , išlipę iš automobilių sudavė nenustatytą skaičių smūgių per R. B. vairuojamo automobilio variklio dangtį bei stogą, o šiai bandant pabėgti ir išvažiavus į kelią Naujamiestis - Liberiškis, esantį Panevėžio rajone, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, abiem automobiliais vijosi R. B. vairuojamą automobilį, kurį nuvažiavus 250 m. už Naujamiesčio kaimo pasivijo, automobiliais blokavo kelią ir automobiliui AUDI 80 nuvažiavus nuo šlaito V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. išlipus iš automobilių, M. A. tyčia išmušus automobilio AUDI 80, valst Nr.(duomenys neskelbtini), priekinį dešinės pusės durelių stiklą 50 Lt. vertės, kartu su M. Ž. - priekinius žibintus, bendros 350 Lt .vertės, užšokus ant variklio dangčio 50 Lt. vertės ir jį sulanksčius, koja išspyrus priekinį stiklą 100 Lt. vertės, tyčia sudavus M. K. ne mažiau 10 smūgių peiliu, tuo padarius nukentėjusiajam durtines - pjautines ir pjautinę kiauryminę krūtinkaulio srities, dešinio žąsto, dešinės nugaros pusės, dešinės šlaunies ir sėdmenų žaizdas, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčia sudavus peiliu ne mažiau 2 smūgius K. G. į apatinę kūno dalį, tuo padarius nukentėjusiajai durtines-pjautines žaizdas dešinio klubo sąnario ir dešinės šlaunies srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia sudavus vieną smūgį peiliu I. K. į dešinį žąstą, tuo padarius nukentėjusiajai pjautinę žaizdą dešinio žąsto srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, koja išspyrus galinį automobilio stiklą 100 Lt. vertės ir šio smūgio metu sudavus I. K. koja į nugarą, tuo padarius nukentėjusiajai poodinę kraųjosruvą kairėje nugaros srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, I. M. koja tyčia išmušus automobilio galinių durelių dešinės pusės stiklą 50 Lt. vertės ir sudavus ne mažiau 2 smūgius ranka ir ne mažiau 5 smūgius peiliu K. G. į viršutinę kūno dalį, tuo padarius nukentėjusiajai dešinio žąsto, dešinės alkūnės ir minkštųjų audinių sumušimus dešinio žąsto ir dešinės alkūnės srityse, durtines-pjautines žaizdas dešinėje krūtinės ląstos pusėje su kraujo išsiliejimu dešinėje krutinplėvės ertmėje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, V. M. peiliu sudavus į automobilio kairės pusės durelių stiklą ir taip pabandžius jį išmušti, nulaužus priekinių kairės pusės durų rankeną 20 Lt. vertės, kojomis sulanksčius variklio dangtį 50 Lt. vertės, peiliu subadžius keturias automobilio padangas 480 Lt. vertės, sudavus D. K. ne mažiau 3 smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, tuo padarius nukentėjusiajam durtines-pjautines žaizdas dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje, ko pasėkoje išsivystė antro laipsnio trauminis šokas, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pabandžius ištraukti per automobilio priekinį kairės pusės durelių langą R. B. , šiai pasipriešinus, vieną kartą duriant jai peiliu į viršutinę kūno dalį, bet nepataikius, taip pasikėsinus sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, M. Ž. tyčia metaliniu strypu įskėlus priekinį automobilio stiklą, kartu su M. A. išmušus priekinius automobilio žibintus bendros 350 Lt. vertės, išmušus priekinių bei galinių kairės pusės durelių stiklus bendros 100 Lt. vertės, strypu sudavus D. K. smūgį į veidą bei ne mažiau 4 smūgius į įvairias kūno vietas, bandant ištraukti jį iš automobilio ir taip padarius nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršutinės lūpos srityje, minkštųjų audinių sumušimus veido, kairės alkūnės ir kairės plaštakos nugarėlės srityse, viršutinio kairiojo pirmo kandžio kraštelio lūžį, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. sugadino A. K. turtą bendros 1300 Lt. vertės bei įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde teigia, kad teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisingas ir keistinas. Apeliantas nurodo, jog teismas savo nuosprendyje parašė ikiteisminio tyrimo metu pateiktą kaltinimą, nepagristai jam buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 24 str. 4 d. ir tuo pačiu taikyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. ir 8 p., 24 str. 4 d. ir 284 str. 1 d. , 138 str. 2 d. 8 p., 22 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p.
Nuteistasis pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisme savo kaltę pripažino pagal BK 187 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. V. M. nurodo, kad 2004 04 12 buvo P. r., N. gyvenvietėje pas liud. M. ir B. . Ten jį užpuolė ir jo automobilį apspardė liud. B., kuriam už tai nebuvo iškelta baudžiamoji byla. pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 187 str. 1 d. Grįžęs į P. apie tai mobiliuoju telefonu pasakė savo broliui I. M. . Kitų asmenų, kaip Ž., A., B., D. apeliantas teigia anksčiau nepažinojęs, o vykstant į N., tarp jų jokio susitarimo dėl būsimų veiksmų nebuvo. Pasak nuteistojo, apsirikus jie sustabdė automobilį, kurį vairavo nukentėjusioji B., šalia jos sėdėjo M. K. , ant užpakalinės sėdynės viduryje sėdėjo K., kairėje - D. K. dešinėje G.. Apeliantas pažymi, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nė vienas iš nukentėjusiųjų negalėjo nurodyti , kas iš kaltinamųjų ir kokius veiksmus jų atžvilgiu atliko, o visi teigė, kad užpuolime dalyvavo 7-8 asmenys. Apeliantas teigia, jog pats asmeniškai nulaužė automobilio rankeną iš keleivio pusės šalia vairuotojo, išmušė priekinį automobilio langą. Taigi sužaloti ant užpakalinės sėdynės sėdėjusių nukentėjusių negalėjo. Teisme paaiškėjo, kas sužalojo M. K. , o kokius nusikalstamus veiksmus atliko liud. D., J. ir B., teismas neišsiaiškino (du pastarieji iš viso teisme apklausti nebuvo). Nuteistojo teigimu, tokiu būdu jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių neįvykdė ir teismas be pagrindo pripažino jį kaltu pagal BK 24 str. 3d. 4d. ir 135 str. 2 d.5 p., 8 p.; 24 str. 3d., 4 d. ir 138 str. 2d.8 p., 24 str. 3d, 4d. ir 24 str. 3 d. 4 d. Nuteistasis nurodo, jog jo veiksmai atitinka BK 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Apeliantas taip pat pažymi, jog anksčiau baustas nebuvo, turi pastovų darbą ir gyvenamą vietą, charakterizuojamas teigiamai.
Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir BPK 328 str. 1,2 p., nuteistasis V. M. prašo:
Žemesnės instancijos teismas
1) Panevėžio apygardos teismo nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti: pagal BK 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., 22 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p. jį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti;
2) pripažinus kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. taikyti jo atžvilgiu BK 75 str.
3) panaikinti nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (dėl automobilio apgadinimo patirta materialinė žala teismo metu buvo atlyginta).
Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde teigia, jog priimtas nuosprendis pagrįstas ir teisėtas tik iš dalies, todėl jis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo. Apeliantas nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas neturėjo pagrindo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jų negalima buvo paskelbti remiantis LR BPK 276 str., ir jų laikyti įrodymais LR BPK 20 str. prasme. Pasak nuteistojo, LR BPK 276 str. 1 d. numato atvejus, kuomet gali būti paskelbti kaltinamojo duoti ankstesni parodymai (LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p.), t.y. tik tuo atveju, kai jie duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, tačiau tokių dalykų šioje baudžiamojoje byloje nebuvo. Be to, apelianto teigimu, jo parodymai, naudojantis savo kaip įtariamojo teisėmis (LR BPK 21 str.) nebuvo pakankamai nuoseklūs. Tuo pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė jo kaip kaltinamojo teisę į gynybą. Be to, tik ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai vienoje apklausoje buvo nurodęs, kad vartojo alkoholį - gėrė degtinę su E J. (tyrėja neapklausta teisme kaip liudytoja (LR BPK 276 str. 4 d.). Nebuvo apklaustas teisme ir E. J. , todėl nei patvirtinta, nei paneigta aplinkybė dėl alkoholio vartojimo, nebuvo išsiaiškinta, koks kiekis tos degtinės buvo išgertas ir kaip tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau Panevėžio apygardos teismui dėl to nekilo jokių abejonių ir tokią neįrodytą aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), pažeidžiant LR BPK 20 str. reikalavimus. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pažeidžiant LR BPK 305 str. 1 d. 3 p., teismas nuteistojo M. Ž. atžvilgiu nuosprendyje visiškai neaptarė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų, o tik nurodė išvadą, kad „kaltinamųjų veikos yra nusikalstamos, kvalifikuotos teisingai ir atitinka: <...>, o M. Ž. - BK 187 str. 1 d., 284 str. 1 d.", todėl tai laikytina tik nusikalstamos veikos kvalifikavimo išvada, bet ne motyvacija. Tokiu būdu, pasak apelianto, jis buvo iš esmės išskirtas iš kitų kaltinamųjų, t.y. diskriminuojamas, o jo veika nebuvo tinkamai, įstatymo prasme įvertinta (nėra motyvacijos), kas sąlygojo ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą bei skirtos bausmės rūšį ir dydį.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, jog jam nepagrįstai ir neteisingai skirta laisvės atėmimo bausmė, nors jos vykdymas ir buvo atidėtas. LR BK 55 str. reglamentuoja, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tuo tarpu motyvacijos, kodėl teismas pasielgė kitaip, nuosprendyje nėra (LR BK 55 str.). Apelianto teigimu, jam parinkus švelnesnę bausmės rūšį – baudą ar laisvės apribojimą galėjo būti pasiekti bausmės tikslai, įgyvendinta jos paskirtis (LR BK 41 str.). Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas visiškai ignoravo LR BK 3 str. 2 d. numatytą baudžiamojo įstatymo galiojimo laike principą, o būtent, nusikalstama veika padaryta 2004-04-11, o tuo metu galiojo kita LR BK 75 str. redakcija, kuri pakeista tik 2004-07-05 įstatymu Nr. IX-2314, įsig. 2004-07-13, V.ž. Nr. 108. Tokiu būdu pagal tuo metu galiojusio LR BK 75 str. parinkus baudą arba arešto bausmę, jų vykdymas galėjo būti atidėtas. Be to, arešto bausmė jam neturėtų būti skiriama realiai atlikti, vadovaujantis LR BK 49 str. 6 d.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo skirtas vienas iš įpareigojimų, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Šiuo metu jis yra nedirbantis, o tik mokosi Panevėžio kolegijoje, yra studentas, vedęs ir su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Nuteistasis pažymi, jog iš jo bei kitų kaltinamųjų solidariai (be proceso išlaidų) turtinei bei neturtinei žalai atlyginti bendroje sumoje yra priteista 79.541,69 Lt žalos atlyginimo. Tuo tarpu pagal savo finansinę padėtį jis neturi jokių realių galimybių sumokėti tokio dydžio žalos atlyginimo iki 2007-06-20. Tokiu būdu teismo nuosprendžiu sudaryta tokia situacija, kad nenorėdamas būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis bus priverstas nusikalstamu būdu gauti piniginių lėšų, nes jam joks bankas ar kiti asmenys, atsižvelgdami į jo turtinę padėtį neduos paskolos, kad atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Be to, nuteistasis nurodo, jog su sutuoktine yra įsigiję butą, tačiau jame gyvena ir du mažamečiai vaikai, todėl jokia Vaikų teisių apsaugos tarnyba neduos sutikimo ar leidimo parduoti šeimos turtą - butą ir išeiti su mažamečiais vaikais į gatvę gyventi. Todėl toks Panevėžio apygardos teismo įpareigojimas turi būti panaikinamas, jo netaikant.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, nuteistasis pažymi, jog teismas nepagrįstai iš jo priteisė žalos atlyginimą atskiriems nukentėjusiesiems, kurių atžvilgiu iš viso jokių nusikalstamų veiksmų nėra atlikęs. Apelianto teigimu, teismas šiuo atveju jo atžvilgiu nepagrįstai taiko LR CK 6.263 str., nes jis gali atsakyti tik už turtinę bei neturtinę žalą, padaryta nukentėjusiesiems D. K. bei A. K. , nes D. K. jis sukėlė fizinį skausmą, o A. K. už automobilio apgadinimą yra visiškai atlyginęs padarytą turtinę žalą. M. Ž. teigia, jog D. K. buvo sukeltas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jo reikalavimas ir teismo nustatytas 15000 Lt neturtinės žalos dydis yra aiškiai nepagrįstas. Nuteistasis taip pat teigia nieko bendra neturįs ir su A. K. priteistos 5000 Lt neturtinės žalos dydžiu, nes minėtam nukentėjusiajam dėl automobilio apgadinimo nebuvo sukelti tokie nerealūs dvasiniai išgyvenimai, kad būtų priteisiama 5000 Lt suma. Taip pat apygardos teismas, remdamasis LR CK 6.250 str. 1 dalimi visiškai ignoravo to paties straipsnio 2 dalį, t.y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir t.t. O gi šiuo atveju, teismas visiškai ignoravo šias įstatymo numatytas labai svarbias aplinkybes, visiškai nebuvo akcentuota, kad jo nusikalsta veika nebuvo sukeltos jokios sunkios pasekmės, jo nusikalstami veiksmais nors ir tyčiniai, tačiau pagal LR BK 11 str. 3 d. laikoma, kad įvykdė nesunkius nusikaltimus, pagaliau teismas nuosprendyje visiškai neįvertino nuteistojo turtinės padėties, ką numato LR CK 6.250 str. 2 d., taip pat kaip kad nukentėjusiesiems padaryta nedidelė turtinė žala. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas pažeidė baudžiamąjį procesinį įstatymą bei LR CK nuostatas, visiškai tikslinga nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos panaikinti ir palikti nukentėjusiesiems teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (LR CPK 115 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei vadovaudamasis LR BPK 312 str., nuteistasis M. Ž. prašo:
1) pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendį dalyje ir pripažinus jį kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d. bei LR BK 284 str. 1 d. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (baudą, areštą) bei jos vykdymą atidėti LR BK 75 str., LR BK 3 str. (2004-07-05 įst. Nr, IX-2314, įsig. 2004-07-13, V.ž. Nr. 108) arba skirti laisvės apribojimą;
2) panaikinti teismo įpareigojimą iki 2007-06-20 atlyginti nusikaltimu padarytą žalą;
3) panaikinti nuosprendį dalyje dėl neturtinės bei turtinės žalos priteisimo, paliekant teisę nukentėjusiems kreiptis į teismą LR Civilinio proceso tvarka.
Nuteistasis M. A. taip pat nesutinka su Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, nes mano, kad jame padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir jam visiškai nepagrįstai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už labai sunkų nusikaltimą bei to pasėkoje paskirta aiškiai neteisinga, per griežta bausmė. Nuteistasis visiškai prisipažįsta, kad pakviestas kitų asmenų atkeršyti už apgadintą automobilį, vyko kartu su jais į Naujamiestį, netoli šio kaimo pažeidė viešąją tvarką, nes apgadino A. K. automobilį, tačiau tikrai nesužalojo nei vieno asmens ir, tuo labiau, jokiu peiliu ar kitokiu įrankiu, nes tokių daiktų visai neturėjo. Nuteistojo teigimu, jo kaltė dėl veiksmų prieš asmenis nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl teismas nuosprendyje apie jo kaltumą dėl M. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo, K. G. ir I. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų tik spėja, bet ne daro išvadą, kurią patvirtina konkretūs įrodymai. Nuteistasis nurodo, jog nei vienas byloje apklaustas asmuo - nei nukentėjusysis, nei nuteistasis ar liudytojas - nėra parodęs, kad jis sudavė nors vieną smūgį kuriam nors asmeniui ar turėjo kokį nors įrankį, kuriuo galėjo sužaloti, o tuo labiau sunkiai, kitus asmenis. M. A. teigia, jog teismas, siekdamas patvirtinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos kaip pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybes, kad M. K. sunkiai, o K. G. ir I. K. nežymiai sužalojo būtent nuteistasis, iš atskirų kitų asmenų apklausų epizodų išskirtais atskirais teiginiais siekė sumodeliuoti situaciją, iš kurios galėtų sekti, kad būtent jis galėjo nurodomus veiksmus atlikti. Tokiu būdu, pasak apelianto, teismas nesilaikė BPK 20 str. 5 d. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nes savo spėjimų konkrečiais įrodymais nepagrindė, o teismo klaidingai susiformuotas vidinis įsitikinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pasak nuteistojo, teismo klaidą sąlygojo tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, pristigus įrodymų, buvo priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą nutraukti prieš keletą įtariamųjų - A. J. , G. B. , E Dobrovolskį, A. A. . Byloje buvo įrodymų, davusių pakankamą pagrindą manyti, kad kai kurie šių asmenų tikrai dalyvavo smurto veiksmuose, kontaktavo su automobiliu, nukentėjusiaisiais. Kadangi teismas nuosprendžiu siekė inkriminuoti visų nukentėjusiųjų patirtus visus sužalojimus, „išdalindamas" juos likusiems kaltinamiesiems, prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas, tai, apelianto teigimu, toks dirbtinis „suderinimas" sužalojimų su likusiais kaltinamaisiais ir sąlygojo klaidą, nes galimai tikrai sužaloję nukentėjusiuosius asmenys baudžiamojon atsakomybėn liko nepatraukti. Tai, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl M. K. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, suklydo, apelianto teigimu, neabejotinai patvirtina byloje nustatytų ir patvirtintų įrodymais, aplinkybių visuma: nukentėjusysis M. K. nuosekliai tvirtino, kad jis buvo peiliu badomas į krutinę per išmuštą priekinių dešinės pusės durelių langą tuo pat metu, kai pakėlęs į viršų rankas laikė spardomą priekinį stiklą, kad šis neužkristų ant jo, sėdėjusio priekinėje dešinėje automobilio sėdynėje (jam padaryti kūno sužalojimai tokį mechanizmą visiškai patvirtina, nes visos žaizdos M. K. padarytos iš dešinės pusės); nukentėjusioji R. B. parodė, kad matė, kaip ant automobilio variklio gaubto buvo užlipę du vaikinai, jie spardė automobilio priekinį stiklą, šalia jos sėdėjęs M. K. tą stiklą laikė, o jį tuo metu kažkas per dešinės pusės durelių išdaužtą langą badė; nuteistasis V. M. parodė, kad M. A. buvo ant kapoto, o nuteistasis I. M. patvirtino, kad jo matytas ant automobilio kapoto asmuo galėjęs būti M. A. . Nuteistojo teigimu, kadangi neginčytinai nustatyta, kad automobilio priekinį stiklą spardė ir išdaužė būtent jis, tai iš M. K. medicininės apžiūros akto, nukentėjusiųjų M. K. ir R. B. , o taip pat nuteistųjų V. Ir I. M. parodymų, bei paties M. A. parodymų visumos yra neabejotinai paneigta, kad M. K. sunkiai sveikatą sutrikdė nuteistasis M. A. , nes, būdamas ant automobilio variklio gaubto ir spardydamas priekinį automobilio stiklą įdurti M. K. niekaip negalėjo.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nėra jokiais byloje surinktais įrodymais patvirtintos ir tos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, kad būtent jis nežymiai sužalojo nukentėjusiąsias K. G. bei J K.. Nuteistasis nurodo, jog abi nukentėjusios nedavė parodymų, kad jis jas sužalojo, jos neatpažino ir M. A. balso, be to, niekas kitas iš byloje apklaustų asmenų nedavė parodymų, kad apeliantas būtų atlikęs tuos veiksmus, kurie jam inkriminuoti nuosprendžiu: kad sudavė peiliu K. G. į apatinę kūno dalį, kad peiliu sudavė ir I. K. į dešinį žastą ar spardė automobilio galinį stiklą ir tuo pačiu įspyrė į nukentėjusiosios I. K. nugarą. Todėl, apelianto nuomone, tokios teismo išvados apie neva jo buvusius tokius veiksmus nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl tik spėjamos. Be to, liko nepaneigta, jog nukentėjusiąsias K. G. ir I. K. galėjo sužaloti asmuo, prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas pristigus įrodymų. Apeliantas nurodo, kad iš aptartų įrodymų matoma, jog jis, išdaužęs priekinių automobilio durelių stiklą, užšoko ant automobilio variklio gaubto ir ten spardė automobilio priekinį stiklą, kuris išdužo ne iš karto, jis buvo spardomas pakankamai ilgai, jį laikė nukentėjusysis M. K. . Tuo metu prie automobilio buvo ir smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius atliko kiti asmenys, pauzės nebuvo. Kadangi nuteistasis M. A. buvo ant variklio gaubto, tai, pasak jo paties, smurtinių veiksmų kitų asmenų atžvilgiu jis atlikti negalėjo. Be to, nukentėjusioji R. B. parodė, kad visas įvykis įvyko labai greitai - per 1-2 minutes, o tai patvirtina, kad vienas asmuo tikrai neturėjo galimybių per tokį trumpą laiką atlikti tiek veiksmų, kiek teismo nuosprendyje inkriminuota nuteistajam M. A. - išdaužyti priekinių durelių stiklą, po to priekinius automobilio žibintus, po to užlipti ant automobilio variklio gaubto, spardyti stiklą ir jį sudaužyti, nulipti nuo variklio gaubto, prieiti prie automobilio dešinio šono, smūgiuoti ne mažiau kaip 2 kartus K. G. , po to nueiti už automobilio galinės dalies, užlipti ant automobilio bagažinės ir koja spardyti bei išspirti galinį stiklą, po to peiliu įdurti I. K. į dešinį žastą. Šių aplinkybių visetas, nuteistojo manymu, rodo, kad minėtus sužalojimus padarė tikrai ne vienas asmuo, galimai juos padarė asmenys, prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tuo pačiu apeliaciniame skunde pažymima: K. G. parodė, jog patyrusi smūgius į dešinę ranką ir viršutinę kūno dalį, ji pajuto pauzę ir tuo metu pakėlusi galvą matė ant automobilio variklio dangčio asmenį, daužantį automobilio priekinį stiklą; tuo momentu ji darė dureles išlipti ir pajuto į jas spyrį, išgirdo žodį „dusk" ir tuo pat metu pajuto smūgius į apatinę kūno dalį. Iš tokių nukentėjusiosios K. G. parodymų, priešingai nei teigiama nuosprendyje, sektų, kad nuteistasis M. A. jai sužaloti apatinės kūno dalies negalėjo, nes betarpiškai prieš pat šiuos smūgius buvo ant automobilio variklio gaubto. Apeliantas taip pat mano, jog jo kaltumo negali patvirtinti teismo nuosprendyje išvardintos specialisto išvados apie bendro grupinio priklausomumo mikrodalelių buvimą ant jo rūbų ir nukentėjusiųjų rūbų, nes: 1) džinsinių kelnių audinys labai paplitęs, 2) įvykio metu jis buvo su treninginėmis kelnėmis, ant kurių ir šiuo metu tebėra likusi pjovimo žymė, nes kelnes persipjovė į automobilio priekinį stiklą, kuomet jį išspyrė. Šią pjovimo žymę atitinka ir ant jo dešinės kojos šiuo metu tebesantis randas, nes išspirdamas stiklą, persipjaudamas kelnes, įsipjovęs ir koją, 3) ant nuteistojo batų esančios stiklo mikrodalelės negalėtų įrodyti jo spyrio į galinį automobilio stiklą, nes jos ant batų galėtų atsirasti nuo spardymo į priekinį automobilio stiklą, 4) mikrodalelės ant paimtų iš jo batų iš įvykio vietos apskritai negalėjo atsirasti, nes įvykio metu jis buvo apsiavęs kitais batais - sportiniais bateliais „Adidas", kurie ikiteisminio tyrimo metu iš nuteistojo visai nebuvo paimti.
Kadangi byloje surinkti konkretūs įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis M. A. padarė nors vieną veiksmą prieš asmenis, todėl, apelianto nuomone, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis keistinas išteisinant jį pagal LR BK 138 str. 2d. 8 p., o taip pat išteisinant iš kaltinimų dėl K. G. ir I. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tuo pačiu nuosprendis keistinas ir civilinio ieškinio dalyje, nes žalos nukentėjusiesiems, pasak apelianto, jis savo veiksmais nepadarė, o žalą, padarytą sugadinant A. K. automobilį, pilnai atlygino. Taip pat nuteistasis M. A. teigią nežinąs, kodėl iš jo buvo priteistas žalos atlyginimas R. B. ir D. K. , arba už D. K. gydymą Valstybinei ligonių kasai, nes nuosprendžiu jis nebuvo pripažintas kaltu dėl žalos padarymo būtent šiems asmenims arba dėl jų gydymo, o teismo nuosprendyje šis klausimas visai nėra aptartas ir motyvuotas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis LR BPK 312 str., nuteistasis M. A. prašo:
Žemesnės instancijos teismas
1) Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti - išteisinti jį pagal LR BK 138 str. 2d. 8 p., taip pat dėl nežymaus K. G. sveikatos sutrikdymo, dėl A. K. automobilio galinio stiklo sudaužymo ir nežymaus I. K. sveikatos sutrikdymo;
2) sušvelninti paskirtą bausmę, neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės arba atidedant paskirtos bausmės vykdymą;
Žemesnės instancijos teismas
3) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo priteistas žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiesiems A. K. , M. K. , D. K. , K. G. , I. K. ir R. B. .
Nuteistasis I. M. apeliaciniame skunde paaiškina, jog 2004 metų balandžio mėn. 11 d. praleido su savo būsima žmona, kuri jau laukėsi nuo jo kūdikio. Vakare, palydėjęs ją į namus, su E. D. ėjo į namus. E. D. paskambino I. M. brolis Vitalijus, kuris pasakė, kad jam kažkas atsitiko Naujamiestyje ir paprašė palaukti. Broliui atvykus, nuteistasis I. M. pastebėjo, kad V. M. pasimetęs, susijaudinęs ir tinkamai iš pradžių negalėjo paaiškinti kas atsitiko. Pokalbio metu I. M. pamatė automobilį, kuris buvo apdaužytas, išmušti automobilio užpakaliniai žibintai. Paaiškėjo, kad broliui ir Sabaliauskui bendraujant su Naujamiesčio merginom, prie jų prisikabino vietiniai jaunuoliai kaip paprastai prašydami cigarečių. Kadangi pats nuteistasis I. M. niekada į tokias situacijas nebuvo patekęs, todėl nutarė paskambinti M. A. ir paprašė, kad jis ateitų. Nei užpuolikų pavardžių, nei automobilio ,,Audi“, kuris brolį vijosi iki Panevėžio, numerių nežinojo. Kalbant apie tai ką reikia daryti, atsirado dar 4 vaikinai, kurių apeliantas nepažinojo. Kadangi buvo Šv. Velykų šventė, o Naujamiesčio kultūros namuose vyko šokiai, bendrai sutarė, kad reikia tenai nuvažiuoti, susirasti užpuolikus ir išsiaiškinti kodėl buvo apdaužytas brolio automobilis ir atlyginta padaryta žala, tačiau jokios kalbos, kad reikia ką nors blogo daryti, nebuvo. Kadangi į brolio mašiną 8 žmonės netilpo, buvo pasiūlyta važiuoti ir I. M. . Tuo tikslu jis su E. D. nuėjo į garažą, kur buvo laikomas K. C. įmonei priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) pajungė akumuliatorių, užvedė variklį ir išvažiavo. Ką tuo metu darė E. D. , apeliantas teigia nematęs. Neprivažiavus Naujamiesčio, sugedo signalizacija, neveikė signalas, todėl sustojus iš įrankių dėžės pasiėmė nedidelį peiliuką kontaktams valyti, susitvarkė automobilį ir nuvažiavo į Naujamiestį. Kadangi buvo vėlu, renginiai pasibaigę, važinėjo galvodami sutikti reikalingą tamsios spalvos "Audi". Vieną buvo sustabdę, tačiau pamatę pagyvenusius žmones, jų atsiprašė ir nuvyko toliau. Išvažiuojant iš Naujamiesčio, pasirodė kita tamsios spalvos "Audi", todėl norėdami pažiūrėti kas tenai yra, ir jie sustojo. Kažkas nuėjo link "Audi" mašinos kai ji staigiai pradėjo važiuoti į jų pusę, prasilenkimo metu atsimušė į mašinas ir nuvažiavo. Kada automobilį pavijo, automašina nuvažiavo nuo kelio ir sustojo, o nuteistasis, sustojęs nuėjo prie mašinos dešinės pusės užpakalinių durų bei bandė jas atidaryti, bet jos buvo užrakintos, todėl su ranka ir su rankoje turėtu peiliuku baladojo į stiklą, tačiau niekas neatsiliepė. Nežino kodėl, tačiau su koja spyrė į stiklą ir jis išdužo. Pažiūrėjęs į vidų pastebėjo ištiestą šviesią ranką ir su savo ranka sudavė į tą ranką (pas jį buvo peiliukas) vieną, po to kitą kartą ir išgirdęs moterišką balsą, pasitraukė. Jis labai pasimetė, nes suprato, kad padarė labai blogai, todėl apėjęs mašiną pasimetęs nuėjo į savo mašiną. Po kurio laiko, kai atėję kiti susėdo į mašiną, išvyko į Panevėžį, mašinoje absoliučiai nieko nekalbėjo. Tą pačią dieną nuteistasis I. M. buvo sulaikytas, tyrimo metu pasakė tai, ką žinojo ir pats darė, prašė, kad paleistų, nes pergyveno ir dėl savo būsimos žmonos ir jos savijautos. Apelianto teigimu, jam vis buvo sakoma aiškinti tai, apie ką jis nežinojo ir nedarė. Tyrimo metu buvo pradėta kalbėti apie nusikaltimo organizavimą, peilius, strypus, kurių, pasak nuteistojo, jis neturėjo ir nematė pas kitus. Tyrimo metu sužinojo, kad E. D. paėmė iš garažo kažkokį gelžgalį, bet to nematė ir tik vėliau sužinojo, kad M. Ž. jį kažkuriuo metu išmetė.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog tiek tyrimo metu, tiek teisme jis prisipažino, ką padaręs: išmušė automašinos užpakalinių durų stiklą ir su peiliuku du kartus sudavė merginai (K. G. ) į dešinę ranką. Dėl savo poelgio labai pergyveno ir suprato savo kaltę. Kuomet daugiau kaip po mėnesio paleido iš įkalinimo, pakriko sveikata ir buvo paguldytas į ligoninę, o vėliau gydytas ambulatoriškai (5 t. 46-47 b.l.). Nuteistasis nurodo, jog šiuo metu pas jį 2006 m. birželio mėn. pradžioje gimė duktė ir jeigu jis turės atlikti paskirtą bausmę už veikas, kurių nepadarė, nežino kaip reikės ištverti tiek jam, tiek jo žmonai bei mažučiams vaikams, nes jis yra šeimos maitintojas ir sunku pagalvoti apie ateitį, jeigu taip atsitiks kaip nusprendė Panevėžio apygardos teismas. Kada buvo paleistas iš suėmimo, buvo pas K. G. , dalinai su kitais atlygino padarytą žalą. Pasak I. M. , jis yra kaltinamas nusikaltimo organizavimu, apie ką jis jokio supratimo neturi. Nuteistasis teigia, jog jis nepadarė sunkaus kūno sužalojimo, kuris buvo padarytas suduodant K. G. smūgį į krūtinę, nes prie jos iš viso nebuvo prisilietęs (3 t. 162 b.l.). Laukdamas savo ateities apeliantas teigia bent darbe kažkiek apsimirštąs, tačiau grįžęs į namus pastoviai galvoja apie šeimą ir jos ateitį, todėl prašo atkreipti dėmesį į tai, ką tikrai padarė ir dėl to labai pergyvena bei gailisi, kad anksčiau nieko blogo nėra padaręs, į jo šeimą bei jos laukiančią ateitį, nes be nuteistojo materialinės ir moralinės paramos nežinoma kaip bus. Nuteistasis pažada, kad tai pirmas ir paskutinis nusikaltimas jo gyvenime ir geru darbu bei elgesiu jis pateisins teismo pasitikėjimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis I. M. prašo:
1) pripažinti, kad jis nepadarė sunkaus kūno sužalojimo,. neorganizavo jokio nusikaltimo ir dėl to prieš jį bylą nutraukti;
2) pripažinti kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdimo padarymo K. G. , automašinos apgadinimo ir chuliganiškų veiksmų, tačiau šie nusikaltimai nėra sunkūs, todėl prašo rasti galimybę sumažinti jam bausmę ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Šalies argumentai
Nuteistojo I. M. gynėjas Alfredas Žvironas apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendyje išdėstyti motyvai, jų vertinimas prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, teisme, tiek nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 3, 4 punktuose, jo veika neteisingai kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 5 ir 8 p. Pasak gynėjo, jau pirmi nuosprendžio sakiniai rodo, kad teismas brolius Makajorus, M. A. ir M. Ž. vertino kaip asmenis, susiorganizavusius į bendrininkų grupę daryti sunkius nusikaltimus. Tuo tarpu broliai M., M. Ž. anksčiau neteisti, M. A. už nesunkų nusikaltimą baustas pinigine bauda ją atidedant, visi turi pastovias gyvenamąsias vietas, pastovų darbą, charakterizuojami teigiamai.
Apeliantas paaiškina, jog 2004-04-11 V. M. su S. nuvyko į N. susitikti su B. ir M.. Sėdėdami automobilyje (duomenys neskelbtini) kuris priklausė V. M. , visi tarpusavyje bendravo. Kažkuriuo laiku prie automobilio priėję O. ir B. paprašė cigarečių, tačiau jų negavę, nuėjo (mašinoje buvę asmenys nerūko). Antrą kartą vėl buvo prašoma cigarečių ir jų negavę praeidami pro automobilio užpakalinę dalį, pradėjo spardyti. Buvo aplamdytas automobilis, sudaužyti žibintai, pažeista viešoji tvarka, padaryta materialinė žala pačiame N. centre. Kada V. M. bandė sulaikyti užpuolikus, kelią jam pastojo netoli stovėję 4 jaunuoliai, užpuolikų draugai. V. M. pačiam reikėjo nuo jų bėgti, o pradėjus važiuoti iki Panevėžio buvo persekiojamas tamsios spalvos "Audi" automobilio. Į šiuos O. ir B. veiksmus nebuvo jokios reakcijos iki pastarojo laiko. Gynėjo teigimu, nuosprendyje nurodoma, kad B. kažkas įžeidžiančio buvo pasakyta, tačiau niekas jų nesivijo, nes draugai automobilio neturėjo, o apie B., M., A. S. parodymų vertinimą nuosprendyje nutylima. Apeliantas teigia, jog I. M. 2004-04-11 praleido su savo būsimąja žmona. Vakare ją palydėjęs su E. D. , ėjo namo. Einant E. D. paskambino V. M. ir sužinojęs, kad kartu yra jo brolis I., paprašė jo palaukti. Atvykus V. M. ir pradėjus pasakoti kas jam nutiko Naujamiestyje, paskambinta M. A. , kuris taip pat atvyko ir aptarinėjo ką daryti dėl apdaužyto automobilio. Po kurio laiko pasirodė E. J. , A. A. , G. B. ir M. Ž. . Visi bendrai pasitarę, nutarė, kad reikia važiuoti i N. susirasti tamsios spalvos "Audi" automobilį ir su užpuolikais išspręsti V. M. padarytos žalos klausimą. Visgi gynėjo teigimu, jokios organizuotos grupės nebuvo ir niekas jos neorganizavo. Nuosprendyje rašoma, kad dar iki nusikaltimo padarymo M. vieni aptarė kažkokias aplinkybes, tačiau tai prieštarauja esančiai byloje medžiagai: kada atvyko V. M. , jo laukė ne tik I. M. , bet ir E. D. , o taip pat atsiradęs M. A.; vėliau atvykusių J., M. Ž. , G. B. ir A. A. I. nepažinojo ir jam nebuvo žinoma, kas juos pakvietė; visi susirinkę 8 vyrai nutarė važiuoti į N. surasti automobilį apdaužiusius užpuolikus ir išspręsti padarytą žalą. Tai buvo visų bendras sutarimas. Ikiteisminio tyrimo metu, teisme, pagaliau nuosprendyje nurodyta (nuosprendžio 13 lapas), kad V. M. , I. M. , M. A. ir M. Ž. tikslas buvo važiuoti visiems į N. tartis dėl žalos atlyginimo už mašinos žibintų išdaužymą. Kadangi 8 asmenys į vieną automobilį netilpo, I. M. ir E. D. nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį garažą, kuris priklausė I. C. , pasiimti K. C. įmonei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) I. M. pajungė akumuliatorių, užvedė automobilį, o tuo metu E. D. savo iniciatyva į automobilio bagažinę įdėjo kažkokį vamzdį. Tyrimo metu E. D. tai patvirtino (2 t. b.l. 86, 89, 114-115 b.l.). Be I. M. ir E. D. garaže daugiau nieko nebuvo, o vamzdis buvo išmestas važiuojant į P. ir tai padarė M. Ž. , kai kažkuriuo metu automobiliai buvo sustoję (5 t. 65 b.l.). Tokiu būdu I. M. niekam neparūpino peilių ar strypų. Tyrimo metu buvo padarytos kratos, kurių metu paimti keli peiliai ir vamzdis, tačiau ekspertizė nustatė, kad tai fabrikinės gamybos daiktai ir su 2004-04-12 d. nakties įvykiu nieko bendro neturi.
Gynėjas advokatas A. Žvironas nurodo, jog I. M. buvo pateiktas įtarimas, kad jis buvo nusikaltimo organizatorius ir vykdytojas (BK 24 str. 3 ir 4 p.), tačiau tyrimo ir teisminio proceso metu neįrodyta, kuo pasireiškė jo veika organizuojant bendrininkų grupę, kuo pasireiškė jo vadovavimas ir veiksmų koordinavimas - pusės (keturių) asmenų jis išviso nepažinojo ir nesuprato kada ir kieno pakviesti jie atsirado. Pagaliau nenustatyta, kam I. M. davė peilius, strypus ar kitus daiktus ar bent pasiūlė juos įsigyti. Tuo tarpu, jeigu broliai M. buvo organizatoriai, tai neaišku, kas tada buvo kiti šeši asmenys: kurstytojai, padėjėjai ar vykdytojai. Kaip suprasti visų vieningumą ir bendrus nusikalstamus veiksmus kada jų veika skirtingai įvertinama. Gynėjas pažymi, jog nuosprendyje apie tokią "vienybę" neužsimenama, iš viso nuosprendyje nieko nekalbama apie J., D., B. ir A. A. veiką, nors byloje yra pakankamai medžiagos pasisakyti bent jau argumentuojant Panevėžio apygardos prokuroro nutarimą (1 t. b.l. 4). Tokiu būdu, gynėjo nuomone, I. M. BK 24 str. 3 d. ir 4 d. numatytos veikos nepadarė.
Dėl K. G. sužalojimo gynėjas apeliaciniame skunde paaiškina, jog nuvykus į N., buvo ieškoma tamsios spalvos "Audi". Važiuojant panaši mašina buvo sustabdyta, tačiau pamatę pagyvenusius žmones, jų atsiprašė ir nuvažiavo. Išvažiuojant į L. pusę pastebėjo tamsų "Audi", sustojo ir kažkas nuėjo pažiūrėti. Nepriėjus automobilio "Audi" pradėjo važiuoti ir pravažiuodama pro M. automobilius juos kliudė ir nuvažiavo. Pagalvota, kad tai ta mašina, kuri persekiojo V. M. . "Audi" buvo pavyta, bet ji nuvažiavusi į pievą sustojo. Išlipęs iš savo automobilio I. M. priėjo prie "Audi" užpakalinių durų ir bandė jas atidaryti. Durys buvo užrakintos ir į beldimą niekas neatsiliepė. Kojos smūgiu išmušė stiklą ir, pastebėjęs ištiestą ranką, su savo ranka, kurioje buvo peiliukas, sudavė vieną po kito du kartus į ranką. Išgirdęs moterišką balsą, iš karto atsitraukė, nuėjo į savo automobilį, kuriame buvo iki išvykimo į P. Kas kiti buvo prie automobilio, jis nematė ir nematė kas buvo daroma. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu K. G. parodė (1 t. b.l. 63), kad buvo išmuštas užpakalinių dešinės pusės durų stiklas, vaikinas, kurio neįsidėmėjo,- sudavė į jos dešinę ranką du ar tris smūgius, kurie buvo vienas po kito. Nukentėjusioji nurodė, kad galvoja, jog smūgius sudavė tas asmuo, kuris išmušė langą. Ji (K. G. ) nepajuto, kas jai durtų. Po to ji žiūrėjo kas vyksta aplinkui, kada priėjo kažkas ir buvo suduota daugiau smūgių, tai truko apie 10 minučių. Apklausta po metų 2005-05-06 (1 t. b.l. 68) nukentėjusioji nurodo, kad pirmą kartą buvo suduota 2 ar 3 smūgiai į dešinę ranką ir dešinį šoną. Teisminio tyrimo metu K. G. parodė, kad buvo pirmą kartą suduoti smūgiai į dešinę ranką. I. M. ir nukentėjusios K. G. parodymai sutampa. Kitų liudytojų ar nukentėjusių parodymų dėl įvykdytų I. M. veiksmų nėra.
Iš specialisto išvados Nr. G5821 (1 t. b.l. 81) seka, kad rankoje padarytos žaizdos yra apie 1,5 cm ilgio. Dešinėje krūtinės ląstos pusėje, priekinėje pažasties linijoje ties 5 šonkauliu apie 2 cm ilgio žaizda, žaizdos gylis apie 6 cm d t. 81 p. 9 eilutė iš apačios). Sunkus kūno sužalojimas padarytas suduodant duriamu - pjaunamu įrankiu į krūtinės dešinę puse. Žaizdų ilgis dešinėje rankoje ir krūtinės srityje yra skirtingas ir padarytas skirtingais peiliais. Kad smūgis buvo suduotas į krūtinę, matyti ir iš daiktinių įrodymų, schemų, specialisto išvados, kurioje sužalojimas įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi nukentėjusioji K. G. buvo apsirengusi su striuke ir krūtinėje padaryta 6 cm gylio žaizda, o tyrimo metu nustatyta, kad I. M. peiliukas kontaktams valyti tebuvo kelių centimetrų ilgio, todėl tokio sužalojimo I. M. nepadarė ir negalėjo padaryti. I. M. pripažino sudavęs du kartus į nukentėjusios K. G. dešinę ranką. Jis tik nežymiai buvo prisilietęs prie nukentėjusios ir su ja nekontaktavo. Tai matyti iš specialisto išvados (3 t. 162 b.l.), kur sakoma: "ant K. G. striukės, džinsų, marškinėlių pluoštų, priklausančių I. M. , nėra". K. G. buvo padarytos žaizdos dešinės šlaunies išorinėje pusėje, o taip pat užpakalinėje pusėje. Žaizdų ilgis 2 cm, todėl I. M. nusikalstama veika dėl nukentėjusiai K. G. padarytų sužalojimų turi būti perkvalifikuota į BK 138 str. 1 d.
Gynėjas A. Žvironas taip pat atkreipia dėmesį į Panevėžio apygardos prokuroro nutarimą (T.1, b.l. 4) ir jame duotus įvertinimus. Šis nutarimas, gynėjo nuomone, prieštarauja byloje esančioms 5 apjungtoms specialistų išvadoms (3 t. 144-170 b.l.), kur išsamiai nurodoma, kas ir kokiu būdu kontaktavo su nukentėjusiais. Su nukentėjusia K. G. I. M. nekontaktavo (3 t. 162 b.l.), tačiau su nukentėjusia K. G. kontaktavo dar du asmenys (3 t. 161 b.l.). Gal dėl to I. M. vietoje jo suduotų 2 smūgių į nukentėjusios K. G. dešinę ranką nurodomi du smūgiai su ranka ir 5 smūgiai peiliu, iš kurių vienas smūgis į krūtinę yra sunkus sveikatos sutrikimas ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis - 7 metai laisvės atėmimo.
Apelianto nuomone, spręsdamas civilinių ieškinių klausimą, teismas ne visai tinkamai juos įvertino. A. K. savo ieškininius reikalavimus kelis kartus didino didėjančia linkme. Jam priklausantis automobilis "Audi-80", 1984 m. laidos, ekspertų įvertintas 1700 litų suma. Vykstant teisminiam procesui jam buvo sumokėta 2000 litų, automašina liko pas A. K. . Prieš įvykį automobilis buvo apdraustas privalomu draudimu, tačiau iš A. K. nepavyko sužinoti dėl draudiminių išmokų. Greta to teismas priteisė dar 5000 litų neturtines žalos.
Be to, apelianto nuomone, K. G. civilinis ieškinys žalai atlyginti aiškiai padidintas - jos susirgimai ir kiti negalavimai prieštarauja gydymo išlaidoms, kur nurodoma, kad vaistams išleista 16 litų 89 centai. Buvo pateikta 2 pažymos iš poliklinikos, kurios nieko bendro su įvykiu neturi. Priteista neturtinė žala 20000 litų yra nereali (specialisto išvada (1 t. b. l. 80-82), todėl ieškiniai turi būti mažinami, ypač dėl neturtinės žalos.
Apeliantas taip pat pažymi, jog I. M. anksčiau neteistas, gailisi padaręs nusikaltimą, tyrimo ir teismo metu savo kaltę pripažino, per daugiau kaip 2 metus nuo įvykio jokių nusižengimų nepadarė, dalinai atlygino nukentėjusiems žalą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko nedirbančią žmoną ir du mažamečius vaikus, taip pat atkreiptinas dėmesys į jo sveikatos stovį (5 t. 46-47 b.l.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo I. M. gynėjas advokatas A. Žvironas prašo:
1) baudžiamąją bylą dalyje kas liečia BK 24 str. 3 p. ir 4 p. I. M. atžvilgiu nutraukti;
2) nusikalstamą veiką iš BK 24 str. 3 p. 4 p., 135 str. 2 d. 5 p. 8 p. perkvalifikuoti BK 138 str. 1 d.
3) pagal BK 24 str. 3 p., 4 p. ir 138 str. 2 d. 8 p. bylą I. M. atžvilgiu nutraukti;
4) nusikalstamą veiką pagal BK 24 str. 3 p. 4 p. ir 284 str. 1 d., pagal BK 24 str. 3 p. 4 p. ir 187 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 284 str. l d., 187 str. 1 d;
5) I. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.. 187 str. 1 d.;
6) pritaikyti BK 54 str. 3 d. ir BK 55 str., bausmę sušvelninti ir bausmės vykdymą atidėti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V. M. , I. M. , M. A. ir M. Ž. prašo jų apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistųjų I. M. ir V. M. gynėjas Alfredas Žvironas prašo jo ir jo ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo visų nuteistųjų bei gynėjo Alfredo Žvirono apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų M. A. ir M. Ž. gynėjai prašo jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti.
Nuteistųjų V. M. , I. M. ir jų gynėjo Alfredo Žvirono bei nuteistųjų M. A. ir M. Ž. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau spręsdamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nuteistasis I. M. bei jo gynėjas A. Žvironas apeliaciniuose skunduose ginčija I. M. kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo K. G. , tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. Pats nuteistasis I. M. prisipažino, kad automobiliui nuvažiavus į kelkraštį bei sustojus, jis pribėgo prie automobilio dešinės pusės durelių, išspyrė stiklą bei turėtu atlenktu peiliuku sudavė prie išdaužtų durelių sėdėjusiam žmogui. Pati K. G. parodė, kad automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjo būtent ji. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad tuoj po šalia jos buvusių galinių durelių stiklo išdaužimo ji pajuto smūgius į dešiniąją ranką, o vengiant šių smūgių ir jai rankomis užsidengus galvą bei pasilenkus į kairę pusę, sekė dar keli smūgiai į dešinę ranką bei viršutinę kūno dalį, dešiniąją jos pusę. Pasak nukentėjusiosios, visi minėti smūgiai sekė vienas paskui kitą. Tuo tarpu smūgiai į apatinės kūno dalies dešiniąją pusę buvo suduoti vėliau. Pats nuteistasis pripažįsta išdaužus stiklą sudavęs peiliuku du kartus prie išdaužto dešinės pusės durelių lango sėdėjusiam žmogui, o atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus dėl suduotų smūgių eiliškumo darytina išvada, jog smūgius į K. G. dešinę ranką bei krūtinės ląstos dešiniąją pusę sudavė tas pats asmuo, t. y. I. M. . Iš specialisto išvadų Nr. G 582/04 (05) bei Nr. G 582a/04/05 (05) matoma, jog dėl kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir kraujo susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje K. G. sveikata sutrikdyta sunkiai. Tokiu būdu byloje nustatyta, jog smūgius į K. G. ranką bei krūtinės ląstos dešiniąją pusę sudavė būtent I. M. . Tiesa, I. M. gynėjas A. Žvironas apeliaciniame skunde teigia, kad žaizdų ilgis dešinėje rankoje ir krūtinės srityje yra skirtingas ir padarytas skirtingais peiliais, tačiau byloje yra specialisto išvada Nr. G 582a/04/05, kurioje nurodoma, kad nustatyti vienu ar keliais peiliais padaryti sužalojimai nustatyti negalima. Pats nuteistasis I. M. parodė, kad peiliuką kažkur išmetė dar prieš išvažiuodamas, o įvykio vietoje liudytojo I. B. rastą peilį atpažino V. M. kaip tą, kurį jis išmetė įvykio vietoje ir ant kurio vėliau buvo rastas D. K. kraujas. Tokiu būdu peilis, kurį įvykio metu naudojo I. M. liko nenustatytas. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, anksčiau aptartų ir išnarinėtų įrodymų pakanka pripažinti I. M. kaltu sunkiai sutrikdžius sveikatą K. G. , o I. M. bei jo gynėjo A. Žvirono teiginiai, kad I. M. neteisingai nuteistas už šio labai sunkaus nusikaltimo padarymą, yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti dėl nesunkaus D. K. sveikatos sutrikdymo bei pasikėsinimo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. B. sveikatą. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, V. M. dėl nesunkaus D. K. sveikatos sutrikdymo nuteistas visiškai pagrįstai. Nuteistasis M. Ž. parodė, kad jam metaliniu strypu išdaužus automobilio priekinį bei galinį kairės pusės durelių stiklus, kažkuris vaikinas persisvėrė pro išdaužtą langą į vidų. Būtent šis vaikinas, pasak nukentėjusiojo D. K. , sudavė jam smūgius peiliu į kairę ranką bei krūtinę. Pateiktą atpažinti peilį, ant kurio buvo rastas D. K. kraujas, V. M. parodymo atpažinti metu atpažino kaip jo naudotą įvykio metu. Pats nuteistasis V. M. nurodė bandęs atidaryti automobilio kairės pusės dureles, o automobilio kairėje pusėje ties galinėmis durelėmis jį matė ir I. M. . Be to, V. M. parodė, kad peiliuką jis vėliau numetė ant žemės, o jo nerado pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu, todėl teigti, kad peilį įvykio metu galėjo rasti ir panaudoti kiti asmenys, nėra pagrindo. Iš specialisto išvados Nr. G 548/04 (05) matoma, kad dėl padarytų sužalojimų D. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Tokiu būdu V. M. visiškai pagrįstai nuteistas dėl nesunkaus D. K. sveikatos sutrikdymo.
Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. M. kaltu dėl pasikėsinimo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. B. sveikatą, vadovavosi pačios nukentėjusiosios bei nuteistojo V. M. parodymais. Nuteistasis M. Ž. paaiškino, jog tas pats vaikinas, kuris buvo persisvėręs pro automobilio galinės dalies kairės pusės duris, buvo priėjęs bei pasilenkęs ir prie vairuotojo durų, kurių stiklą jis prieš tai buvo išmušęs. Byloje nustatyta, kad smūgius peiliu D. K. , sėdėjusiam automobilio galinės dalies kairėje pusėje, sudavė būtent V. M. . Be to, R. B. parodė, kad kažkoks vaikinas ranka sugriebė už jos striukės ir traukdamas pasakė ,,žiurke, tu sudaužei mano BMW“. Atitinkamai iš 2004 m. balandžio 12 d. kratos, kurios metu buvo paimtas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paties nuteistojo V. M. parodymų matyti, jog įvykio metu buvo atsitrenkta į V. M. vairuoto automobilio kairės pusės sparną. Iš R. B. parodymų matyti, kad tuoj pat po to, kai vaikinas ją paleido, ji pamatė link jos veido artėjantį peilį. Tokiu būdu pirmosios instancijos eismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad smūgį peiliu R. B. bandė suduoti būtent V. M. . Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, atskirai aptardamas nuteistojo veiką dėl pasikėsinimo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. B. sveikatą, nepagrįstai šią veiką kvalifikavo pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p., t. y. kaip baigtą nusikaltimą, nes pasekmės nekilo. Be to, Panevėžio apygardos teismas padarė išvadą, kad smogdamas peiliu į pavojingą gyvybei vietą, V. M. suprato savo veiksmų pavojingumą ir siekė sukelti sunkius padarinius – sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Visgi su tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutikti negalima. Apie smūgio peiliu R. B. į galvą aplinkybes jokių kitų įrodymų, išskyrus pačios nukentėjusiosios parodymus, byloje nėra. Tuo tarpu pati nukentėjusioji teisme parodė, kad pamačiusi artėjantį peilį, ji pasilenkė. Nukentėjusioji mano, kad peilis, jeigu ji nebūtų pasilenkusi, būtų ją kliudęs. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėtų nukentėjusiosios parodymų apie į jos veidą nukreiptą peilį, konkrečiu atveju nepakanka pripažinti V. M. kaltu dėl pasikėsinimo sunkiai sutrikdyti R. B. sveikatą. Smūgiu peiliu link nukentėjusiosios veido galėjo būti padarytas įvairaus sunkumo kūno sužalojimas, o daryti išvadą apie tai, kad nuteistasis V. M. veikė tiesiogine tyčia būtent sunkiai sutrikdyti nukentėjusios R. B. sveikatą, nėra jokio pagrindo. Iš byloje esančių įrodymų matoma, kad nuteistasis V. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika privalo būti kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Kadangi jokių pasekmių nukentėjusiosios R. B. sveikatai nekilo, V. M. veiką R. B. atžvilgiu apima LR BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, už kurią V. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, todėl atskirai nekvalifikuotina. Atitinkamai nuteistasis V. M. dėl pasikėsinimo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. B. sveikatą išteisintinas.
Nuteistieji V. M. ir I. M. , o taip pat gynėjas A. Žvironas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad yra nepagrįstai nuteisti už įvykdytų nusikaltimų organizavimą. Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad V. M. bei I. M. organizavo dviejų ir daugiau žmonių sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta žmonių sveikata, bei svetimo turto sugadinimą ir vadovavo rengimosi padaryti nusikalstamas veikas stadijoje, nukreipė kitų bendrininkų pastangas bei patys betarpiškai dalyvavo tuose nusikaltimuose. Nusikalstamų veikų organizavimas pasireiškė tuo, kad 2004-04-11 apie 23 val. Panevėžio mieste, Marių gatvėje, V. M. pasitelkė I. M. , o šis sutelkė bendrininkus, kurie kartu darytų nusikalstamas veikas, taip pat parūpino įrankius – peilius ir metalinius strypus šiai veikai daryti. Pagal LR BK 24 str. 4 d. organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Byloje nėra nustatyta nei organizuotos grupės, nei nusikalstamo susivienijimo požymių, o teismas, pripažindamas V. M. ir I. M. anksčiau minėtų nusikalstamų veikų organizatoriais, nurodė, kad būtent šie asmenys parengė nusikalstamas veikas. Organizatoriaus veikla lyginant su kitomis bendrininkų rūšimis yra pavojingiausia, nes toks asmuo vadovauja nusikalstamos veikos pasiruošimui: sukuria nusikalstamos veikos planą, numato jo vykdymo būdą, verbuoja asmenis nusikaltimo padarymui, paskirsto jiems vaidmenis, savo veiksmais suvienija kitų bendrininkų pastangas ir pan. Taigi organizatorius yra aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, kurio veikla apima nusikalstamos veikos ir/ar bendrininkų veiksmų koordinavimą. Tuo tarpu iš liudytojų N. M. , R. N. , A. S. parodymų aišku, V. M. ketino aiškintis santykius su R. B. . Iš V. M. parodymų matyti, kad tikslu išsiaiškinti dėl automobilio žibinto sudaužymo jis paskambino I. M. , kurio prašė važiuoti išsiaiškinti ir tokiu būdu palenkė I. M. daryti nusikaltimus. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad V. M. būtų kūręs nusikalstamos veikos planą, numatęs jos padarymo būdus, priemones, paskirstęs bendrininkams vaidmenis, koordinavęs jų veiksmus ar pan. Tokiu būdu nustatyta, kad V. M. buvo tik nusikalstamų veikų iniciatorius, palenkęs jas daryti ir I. M. , todėl V. M. padaryta veika vertintina ne kaip organizatoriaus, o kaip kurstytojo. Atitinkamai kurstytojo, tiesiogiai dalyvavusio nusikaltimo padaryme, veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo, t. y. be nuorodos į LR BK 24 str. Atitinkamai kvalifikuotina ir nuteistojo I. M. veika, nes iš nuteistojo M. A. parodymų matoma, kad V. M. paskambinus broliui I. M. , pastarasis paskambino M. A. bei prašė pastarojo važiuoti išsiaiškinti dėl žalos atlyginimo bei paimti daugiau žmonių ir tokiu būdu palenkė M. A. daryti nusikalstamas veikas, t. y. jo veika taip pat vertintina kaip kurstytojo. Atsižvelgiant į tai, kad pats I. M. taip pat dalyvavo nusikaltimų padaryme, jo veika kvalifikuotina be nuorodos į LR BK 24 str. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. M. parūpino kitiems bendrininkams įrankius – peilius ir metalinius strypus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neseka iš byloje esančių įrodymų, nes liudytojas E. D. parodė, kad metalinį strypą iš I. M. garažo jis pasiėmė savo iniciatyva, nes pats nujautė, kad vyks muštynės, o apie kokius nors nuteistojo I. M. veiksmus ar patarimus paimant metalinius strypus neužsimena ir nuteistasis M. Ž. , naudojęs metalinį vamzdį įvykio metu, todėl teigti, kad būtent I. M. pats savarankiškai parūpino įrankius – peilius ir metalinius strypus nusikalstamoms veikoms daryti, nėra pagrindo, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada iš nuosprendžio šalintina.
Nenustačius, kad V. M. ir I. M. organizavo dviejų ar daugiau žmonių sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta žmonių sveikata, bei svetimo turto sugadinimą, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad visų nuteistųjų veiksmus apėmė viena bendra tiesioginė tyčia padaryti visus aukščiau minėtus nusikaltimus. Iš byloje esančių parodymų matoma, kad visi nuteistieji suvokė, jog gali kilti muštynės, kurių metu bus vartojamas smurtas ir norėjo jose dalyvauti, tačiau nėra jokių įrodymų, kad visi nuteistieji norėjo padaryti būtent tokius sužalojimu, kuriuos ir padarė, bei sugadinti tokį turtą, kurį ir sugadino. Todėl visų nuteistųjų veika vertintina kaip padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, o kiekvieno iš nuteistųjų veika kvalifikuotina pagal jų veiksmais sukeltas pasekmes. Todėl V. M. pagal LR BK 135 str. 2 d. 5 p., 8 p. išteisintinas, nes sunkiai sutrikdant nukentėjusiųjų M. K. bei K. G. sveikatą nedalyvavo. I. M. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisintinas, nes nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo D. K. sveikatą jis nedalyvavo, o K. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, nuteistasis I. M. nedalyvavo padarant sunkų sveikatos sutrikdymą M. K. , todėl pagal LR BK 135 str. 2 d. 5 d. I. M. taip pat išteisintinas.
Nuteistasis I. M. ir jo gynėjas A. Žvironas prašo sumažinti I. M. paskirtą bausmę ir bausmės vykdymą atidėti. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad I. M. neorganizavo dviejų ar daugiau žmonių sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Atitinkamai nuteistasis I. M. pagal LR BK 135 str. 2 d. 5 p. ir 138 str. 2 d. 8 p. išteisintinas. LR BK 54 str. 2 d. 6 p. nurodyta, kad į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Skirdamas bausmę I. M. Panevėžio apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė ir apysunkį nusikaltimą bei buvo nusikaltimų organizatorius, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad I. M. iš šių kaltinimų išteisintinas, todėl pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. skirtina bausmė taip pat šiek tiek mažintina ir atsižvelgiant į kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas LR BK 54 str. nurodytas aplinkybes, I. M. už sunkų K. G. sveikatos sutrikdymą Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė švelnintina ir ji skirtina šiek tiek mažesnė už LR BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Tuo tarpu už turto sugadinimą pagal LR BK 187 str. 1 d. ir už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirtos bausmės, kolegijos manymu, nėra aiškiai per griežtos ir atitinka teisingumo principą, todėl nekeistinos.
Nuteistieji V. M. , I. M. bei jų gynėjas A. Žvironas prašo paskirtų bausmių vykdymą atidėti. Tačiau LR BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams. Tuo tarpu I. M. nuteistas už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 2 d. 8 p. padarymą, o vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d., 1 p., 2 p. jam skirtina galutinė šešerių metu laisvės atėmimo bausmė, todėl taikyti LR BK 75 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra galimybės.
V. M. išteisinus pagal LR BK 135 str. 2 d. 5 p., 8 p., griežčiausia bausmė jam skirta pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Nors teismas pripažįsta, kad nusikalstama veika su nuoroda LR BK 24 str. 3 d., 4 d. kvalifikuota nepagrįstai, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė, nežymiai viršijanti LR BK 138 str. 2 d. sankcijos vidurkį, nėra per griežta ir todėl nekeistina. Atitinkamai šalinant nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal LR BK 24 str. 3 d., 4 d., pagal LR BK 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. paskirtos bausmės taip pat nėra per griežtos. Bausmes subendrinus pagal LR BK 63 str. 1 d., 5 d., 1 p., skirtina galutinė subendrinta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu V. M. už vieną tyčinį apysunkį bei du nesunkius nusikaltimus nuteisiamas dvejų mėtų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Visgi LR BK 75 str. taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tuo tarpu, kolegija mano, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas atsižvelgia į tai, kad būtent V. M. buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, todėl būtent jis privalėjo įsitikinti, kad sustabdyti būtent tie asmenys, kurie išmušė jo automobilio žibintą, o ne pasikliauti intuicija, kuri buvo klaidinga ir sukėlė labai sunkias pasekmes niekuo nekaltiems žmonėms. Be to, pats V. M. buvo aktyvus nusikaltimų dalyvis, todėl atsižvelgiant į LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį, LR BK 75 str. netaikytinas ir bausmė jam skirtina realiai atlikti.
V. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad liudytojui R. B. nebuvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1., tačiau pagal LR BPK 407 str. baudžiamosios bylos dėl LR BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimas.
Nuteistasis V. M. taip pat prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl automobilio apgadinimo patirta materialinė žala teismo posėdžio metu buvo atlyginta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismas į tai atsižvelgė ir turtinės žalos A. K. nepriteisė. Visgi akivaizdžiai nustatyta, kad turtinė žala buvo padaryta ir kitiems nukentėjusiesiems, o taip pat visiems nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniais skausmais, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, sukrėtimais, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu ir pan. Todėl patirtą turtinę bei neturtinę žalą privalo atlyginti kalti asmenys.
Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. K. bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų K. G. ir I. K. sveikatą. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka. Apeliaciniame skunde nuteistasis bando vertinti įrodymus sau palankia linkme bei mano, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis atliko bent vieną veiksmą prieš asmenis. Tačiau įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, o vertindami įrodymus teisėjai vadovaujasi vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bei įstatymu. Pats nuteistasis patvirtino, jog nubėgęs prie nuvažiavusio nuo kelio AUDI automobilio, jis spyrė į dešinės pusės priekinių durelių stiklą ir jį išdaužė. Tuo tarpu nukentėjusysis M. K. teismo posėdyje parodė, kad tik išmušus stiklą, iš karto sekė dūriai peiliu, o visi sužalojimai buvo padaryti ištisai, intervalų nebuvo. Iš nukentėjusiosios K. G. parodymų taip pat matoma, kad šoniniai dešinės pusės stiklai dužo beveik vienu metu, o jų dužimo metu automobilio dešinėje pusėje daugiau nieko nebuvo, todėl iš paties nuteistojo M. A. bei nukentėjusiųjų K. G. ir M. K. parodymų aišku, kad sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą M. K. , padarė būtent M. A. . Tiesa, nuteistasis nurodo, kad jis tuo metu spardė automobilio priekinį stiklą, tačiau nukentėjusioji R. B. parodė ant kapoto mačiusi vieną ar du vaikinus, o nuteistasis M. Ž. patvirtino tik pribėgęs prie automobilio priekio, iš karto keliais smūgiais vamzdžiu suskaldęs priekinį stiklą. Tokiu būdu, vadovaujantis pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma, darytina išvada, kad M. A. išdaužus automobilio dešinės pusės durelių stiklą, o kitam nuteistajam daužant priekinį automobilio stiklą, būtent M. A. sudavė smūgius peiliu nukentėjusiajam M. K. bei sunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Apeliaciniame skunde M. A. taip pat ginčija ir nežymių K. G. bei I. K. sveikatos sutrikdymų padarymą. Tačiau įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtus sužalojimus padarė būtent M. A. , yra pagrįsta byloje išnagrinėtais įrodymais ir ja abejoti nėra pagrindo. Nukentėjusioji K. G. patvirtino, kad smūgiai į apatinės kūno dalies dešiniąją pusę buvo suduoti po tam tikros pertraukos nuo pirmųjų smūgių į krūtinę bei ranką. Nuteistasis I. M. parodė, kad sudavus pirmuosius smūgius peiliu K. G. , jis apėjo AUDI automobilį bei nuėjo prie savo automobilio, o taip pat matė ties kairės pusės durelėmis brolį V. M. bei M. A. , ant kapoto spardantį priekinį stiklą. Nuteistasis M. Ž. taip pat parodė, kad suskaldęs priekinį automobilio stiklą bei išdaužęs automobilio kairės pusės stiklus, atsitraukė. Nukentėjusioji I. K. taip pat parodė, kad smūgiai į automobilio galinį stiklą bei į ją buvo suduoti po to, kai K. G. bandė prašyti paleisti bent merginas ir jai atsakė ,,duskit“. Taigi aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad suduodant smūgius K. G. ir I. K. , prie automobilio buvo tik V. M. ir M. A. . Be to, iš nukentėjusiosios I. K. parodymų matoma, kad dūžtant galiniam stiklui bei suduodant smūgius I. K. , kitas vaikinas bandė traukti į lauką šalia jos sėdėjusį D. K. . Jau anksčiau aptartais nuteistųjų M. Ž. , I. M. , nukentėjusiojo D. K. parodymais bei specialisto išvada Nr. S 562/04 (01) nustatyta, kad asmuo, bandęs traukti iš automobilio D. K. , buvo V. M. . Be to, nuteistojo M. A. kontaktus su nukentėjusiomis K. G. ir I. K. patvirtina specialisto išvada Nr. 11-1742, 11-2753, 11-2909-2912, 11-3027-113962-3965, 11-4033 (04), kur nurodyta, jog ant K. G. džinsų rastas rudai juodos spalvos poliesteriais pluoštas yra bendro grupinio priklausomumo su M. A. sportinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Be to, minėtoje išvadoje konstatuota, kad ant I. K. bliuzono rastos dvi juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos su tirti pateiktų suvarstomų batų plastiku. Be to, ant M. A. drabužių bei suvarstomų batų rastos lakštinio stiklo mikrodalelės yra bendro grupinio priklausomumo su automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio ir galinio lango stiklu. Tokiu būdu, aukščiau aptartų ir išnagrinėtų įrodymų visuma yra neginčytinai nustatyta, kad nežymius sveikatos sutrikdymus nukentėjusiosioms K. G. ir I. K. padarė būtent M. A. .
Nuteistasis M. A. taip pat ginčija Panevėžio apygardos prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Įtariamųjų A. S. , D. B. , E. J. , G. B. , E. D. ir A. A. atžvilgiu. Tačiau LR BPK 255 str. nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
M. A. teisus toje dalyje, kurioje teigia, kad iš jo nepagrįstai priteistas turtinės žalos atlyginimas D. K. bei Valstybinei ligonių kasai už D. K. gydymą. Byloje nustatyta, kad sužalojimus D. K. padarė M. Ž. bei V. M. , todėl turtinė žala Valstybinei ligonių kasai dėl D. K. gydymo bei D. K. dėl jo drabužių sugadinimo priteistina tik iš M. Ž. bei V. M. . Tuo tarpu nukentėjusiajai R. B. jokia turtinė žala nepadaryta ir jai nepriteista.
Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau pažymėtina, kad pats nuteistasis, pasinaudodamas savo teise, teisme prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, teisiamajame posėdyje perskaičiuos nuteistojo M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pats nuteistasis teisme patvirtino, kad jie yra teisingi, o savo pozicijos nekeičiantis. Tokiu būdu nuteistojo M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais pirmosios instancijos teismas vadovavosi visiškai teisėtai ir pagrįstai. Be to, LR BPK 276 str. 4 d. nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo parodymai ir nesant LR BPK 276 str. 1 d. numatytų sąlygų.
Šalies argumentai
M. Ž. taip pat nurodo, kad jis tik vienoje apklausoje buvo nurodęs vartojęs alkoholį, o teismas tai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šis nuteistojo teiginys iš dalies pagrįstas. LR BK 60 str. 1 d. 9 p. nurodyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad M. Ž. prieš įvykį vartojo alkoholį, prisipažino jis pats ir to pakanka alkoholio vartojimo faktui nustatyti. Visgi, kolegijos nuomone, paties alkoholio vartojimo fakto nustatymas šiuo atveju nereiškia, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatyta, kad nuteistieji V. M. , I. M. ir M. A. įvykio metu nebuvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau jų padarytos nusikalstamos veikos daug sunkesnės už M. Ž. padarytą turto sugadinimą bei viešosios tvarkos pažeidimą. Todėl, kolegijos nuomone, pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad M. Ž. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui, nėra pagrindo ir ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina. Apeliaciniame skunde M. Ž. pažymi, kad jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas nėra motyvuotas, tačiau šis nuteistojo teiginys nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.3. p. nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Atitinkamai tai ir padarė Panevėžio apygardos teismas 2006 m. birželio 20 d. nuosprendyje, nes dėl turto sugadinimo bei viešosios tvarkos pažeidimo kaltais pripažinti visi nuteistieji, bei tai motyvavo dėl visų nuteistųjų kartu nuosprendyje.Nuteistasis mano, kad teismas jam turėjo taikyti LR BK 55 str. ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, laisvės atėmimo bausmės skyrimas yra motyvuotas ir teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BK 55 str. nuostatas, nėra pagrindo. Be to, nors teismas ir pripažįsta, kad M. Ž. nepagrįstai nustatyta LR BK 60 str. 1 d. 9 p. nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau, atsižvelgiant į M. Ž. aktyvų vaidmenį darant nusikaltimus, paskirti kitą bausmės rūšį nėra pagrindo. Iš kitos pusės, paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra mažesnė už LR BK 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkį, todėl švelninti paskirtų bausmių nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti LR BK 75 str. (2004-02-14 red.), nes LR BK 75 str. taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Panevėžio apygardos teismas, paskyręs nuteistajam M. Ž. subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo trims metams, tačiau nusikaltimais padarytą turtinę žalą įpareigojo atlyginti iki 2007-06-20, t. y. per metus nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 4.1.6. p., teismas, paskyręs bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, nuosprendyje pilnamečiam asmeniui remiasi BK 75 str. ir nurodo bausmės vykdymo atidėjimo trukmę, o tuomet -paskirtus įpareigojimus ir jų įvykdymo laiką. Tokiu būdu teismas, įpareigojęs iki 2007-06-20 atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą, LR BK 75 str. reikalavimų nepažeidė. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad teismas įpareigojo M. Ž. iki 2007-06-20 atlyginti ne visą, o padarytą turtinę žalą, kuri kartu su kitais nuteistaisiais sudaro 4541,69 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą šešiasdešimt devynis centus). Tačiau apeliantas teisus toje dalyje, kur teigia galintis atlyginti tik turtinę žalą, padarytą savo paties veiksmais. LR CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Tuo tarpu M. Ž. pripažintas kaltu dėl nukentėjusiajam A. K. priklausiusio automobilio AUDI 80 sugadinimo bei nežymaus D. K. sveikatos sutrikdymo. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad turtinė žala A. K. atlyginta. Tuo tarpu iš Panevėžio apygardos prokuratūros civilinio ieškinio matyti, kad dėl D. K. sveikatos sutrikdymo bei jo gydymo Valstybinei ligonių kasai padaryta 180 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimties litų) žala, o iš nukentėjusiojo D. K. civilinio ieškinio matyti, jog D. K. dėl drabužių sugadinimo padaryta 250 Lt žala. Tokiu būdu dėl nukentėjusiojo D. K. sveikatos sutrikdymo padaryta 430 Lt turtinė žala ir būtent ši žala privalo būti atlyginta iki 2007-06-20. Be to, sužalojimus D. K. padarė tiek nuteistasis M. Ž. , tiek V. M. , todėl Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam D. K. nusikaltimais padaryta turtinė žala priteistina solidariai tik iš M. A. ir V. M. . M. Ž. taip pat prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, paliekant teisę nukentėjusiems kreiptis į teismą LR Civilinio proceso tvarka. Tačiau LR BPK 115 str. nurodyta, kad civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Tuo tarpu priteistinų tiek turtinių, tiek neturtinių žalų dydžiai yra visiškai pagrįsti ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl dėl ieškinio dydžio perduoti bylą nagrinėti civilinio proceso tvarka nėra pagrindo.Panevėžio apygardos teismas visiškai pagrįstai visiems nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą priteisė solidariai iš visų nuteistųjų. Neturtinė žala – tai ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, stresas ir pan. Atitinkamai byloje nustatyta, kad nukentėjusiuosius puolė bei padarė aukščiau minėtą žalą visi nuteistieji bendrais veiksmais. Atitinkamus dvasinius išgyvenimus patyrė ir A. K. , kurio du sūnūs buvo sužaloti, o taip pat dėl sugadinto automobilio jis patyrė judėjimo nepatogumus. Tuo tarpu LR CK 6.279 str. nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi neturtinė žala kiekvienam nukentėjusiajam pagrįstai priteista iš visų nuteistųjų solidariai, o jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p.,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:
Pašalinti iš Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendžio nuorodas į BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis bei išvadas, kad V. M. ir I. M. organizavo dviejų ir daugiau žmonių sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta žmonių sveikata, bei svetimo turto sugadinimą ir vadovavo rengimosi padaryti nusikalstamas veikas stadijoje, sutelkė bendrininkus, kurie kartu darytų nusikalstamas veikas, taip pat parūpino įrankius – peilius ir metalinius strypus bei nukreipė kitų bendrininkų pastangas nusikalstamoms veikoms daryti.
V. M. pagal LR BK 135 str. 2 d. 5 p., 8 p. išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo sunkiai sutrikdant nukentėjusiųjų M. K. ir K. G. sveikatos, o veikoje prieš R. B. nesant nusikaltimo požymių.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams. bausmę atliekant pataisos namuose.
I. M. pagal LR BK 135 str. 2 d. 5 p. išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo padarant sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam M. K. .
I. M. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo D. K. sveikatą.
I. M. , pripažintam kaltu pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. (dėl K. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo) paskirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d., 1 p., 2 p., bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p., subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pašalinti iš nuosprendžio nuteistojo M. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. M. , I. M. , M. A. bei M. Ž. solidariai priteista du tūkstančiai septyniasdešimt keturi litai 80 cenų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Priteisti iš V. M. , I. M. , M. A. solidariai vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis litus 80 centų Valstybinės ligonių kasos naudai už nukenėjusiųjų M. K. , K. G. ir I. K. gydymą.
Priteisti iš M. Ž. ir V. M. vieną šimtą aštuoniasdešimt litų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. Ž. priteista solidariai su kitais nuteistaisiais K. G. vienas tūkstantis šešiolika litų 89 centai turtinei žalai atlyginti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. Ž. priteista solidariai su kitais nuteistaisiais I. K. devyni šimtai litų turtinei žalai atlyginti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš I. M. bei M. A. priteista solidariai su kitais nuteistaisiais D. K. du šimtai penkiasdešimt litų turtinei žalai atlyginti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. Ž. priteista solidariai su kitais nuteistaisiais M. K. trys šimtai litų turtinei žalai atlyginti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.