- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-15
- Bylos Nr.
- 1-2422-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35149-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. R.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) krautuvo vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2017 m. liepos 12 d., apie 21.00 val., Vilniuje, A1 kelyje, kryptimi link Kauno, neprivažiavus Grigiškių, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,14 promilių etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną jo sūnus išsilaikė teises. Tai galėjo būti liepos 12 d. Apie 16.00 val. jis su pažįstamu užsuko į barą, ten išgėrė degtinės ir vakare nusprendė važiuoti namo. Važiavo automobiliu „Volvo“ link Grigiškių. Iš paskos važiavo buvęs pareigūnas ir pamatė, kad jis svirduliuoja. Minėtas asmuo paėmė raktelius ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai alkotesterio pagalba nustatė 4 promiles ir nuvežė į kraujo centrą. Situaciją vertina blogai, gailisi dėl to. Sėsdamas už vairo jis jautėsi normaliai, viską prisimena. Žinoma, kad nenormalu išgerti tiek alkoholio. Neturi problemų su alkoholiu. Niekas nesutiko už jį laiduoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Liudytojas M. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 12 d., apie 21 val., vairuodamas automobilį, važiavo Oslo gatve link išvažiavimo iš miesto pusės. Važiuodamas Oslo gatve pamatė priekyje važiuojantį ir po visą važiuojamą dalį vinguriuojantį automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jam sukėlė įtarimų, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Todėl vairuojamu automobiliu susilygino su automobiliu „Volvo S60“ ir pasižiūrėjęs į automobilio „Volvo S60“ vairuotoją suprato, jog šis yra neblaivus, tai matėsi iš šio akių, veido mimikos. Tuomet jis vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti paskui automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paskambinęs pranešė policijos pareigūnams apie važiuojantį galimai neblaivų vairuotoją bei pranešinėjo, kur šis automobilis važiuoja. Automobilio „Volvo S60“ vairuotojas turbūt pastebėjo, jog jis važiuoja paskui ir išvažiavus į kelią A1, važiuojant Grigiškių link, pravažiavus „Maxima“ bazę, automobilis „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sustojo kelkraštyje. Tuomet jis taip pat sustabdė savo automobilį ir nuėjo prie automobilio „Volvo S60“ vairuotojo, ištraukė automobilio raktus iš užvedimo spynelės. Akivaizdžiai matėsi, kad automobilio „Volvo S60“ vairuotojas yra neblaivus, šio kalba buvo nerišli, nuo šio sklido alkoholio kvapas, matėsi, jog šis sunkiai orientuojasi aplinkoje. Kai automobilio „Volvo S60“ vairuotojas sustabdė automobilį ir jis priėjo prie šio, visą laiką jis stovėjo prie šio vairuotojo, šį pastoviai matė, alkoholio šis nevartojo sustabdęs automobilį. Automobiliui „Volvo S60“ sustojus, labai greitai, praėjus gal kelioms minutėms, privažiavo policijos pareigūnai, kurie alkotesterio pagalba automobilio „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojui nustatė 4 promilių girtumą (b. l. 21).
Liudytojas A. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 12 d., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-io būrio vyriausiuoju patruliu R. Š., apie 21.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad Oslo gatve link Gariūnų pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus, vinguriuoja per kelią. Antras pranešimas buvo apie tai, kad pranešėjas sulaikė automobilio vairuotoją A1 kelyje, kryptis link Kauno, neprivažiavus Grigiškių. Jiems atvykus į juos kreipėsi M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad pastebėjo Oslo gatvėje važiuojantį ir per kelią vinguriuojantį automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), susilyginus pastebėjo, kad už vairo sėdi vyriškis, kuris elgiasi neadekvačiai ir galimai yra neblaivus, ir važiavo paskui minėtą automobilį bei paskambino Nr. 112. Išvažiavus į A1 kelią, „Volvo“ vairuotojas sustojo, M. T. paaiškino, kad išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie „Volvo“ vairuotojo atėmė iš šio automobilio raktelius. Po kelių minučių privažiavo jie. „Volvo“ vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu. Patikrinus vairuotojo girtumą su alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0007, meteorologinės patikros sertifikato Nr. 0508762, šiam buvo nustatytas 4,00 promilių girtumas. A. R. nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur šiam paimta tiriamoji medžiaga – kraujas. Paklausus vairuotojo, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad seniai. Vėliau A. R. pristatė į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą, spec. priemonės naudotos nebuvo. Ant alkotesterio patikros kvitų ir registracijos knygoje A. R. pasirašyti atsisakė. Automobilis „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priverstinai išgabentas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Lentvario g. 18 (b. l. 16).
Šalies argumentai
M. T. savo rašytiniame 2017 m. liepos 12 d. pareiškime nurodė, kad 2017 m. liepos 12 d., apie 20.58 val. važiuodamas Vilniuje, Oslo g., jis pastebėjo automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris vinguriavo per dvi eismo juostas. Susigretinęs su minėtu automobiliu jis pamatė apgirtusį vairuotoją, kuris lgėsi neadekvačiai. Minėtą automobilį jis pradėjo sekti ir paskambini 112, pranešdamas policijai, kur važiuoja automobilis. Minėtas automobilis važiavo link Grigiškių, pusiaukelėje automobilis sustojo kelkraštyje. Jis išlipęs priėjo prie vairuotojo, liepė jam išjungti variklį ir atiduoti raktelius. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas nereagavo. Jis (t. y. M. T.) išjungė variklį ir užrakino automobilį kartu su vairuotoju. Po 2 min. atvyko policijos ekipažas, kuriam jis perdavė raktelius. Prie jo vairuotojas alkoholio negėrė, jis visą laiką stebėjo vairuotoją (b. l. 19).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. T. bei vyriausiojo patrulio R. Š. 2017 m. liepos 12 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2017 m. liepos 12 d., apie 21.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvas valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad Oslo gatve link Gariūnų važiuoja pranešėjas paskui automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus vinguriuoja per kelią. Buvo gautas antras pranešimas, kad pranešėjas sulaikė automobilio vairuotoją A1 kelyje kryptimi link Kauno, neprivažiavus Grigiškių. Atvykus į vietą M. T. paaiškino, kad pastebėjo Oslo gatve važiuojantį ir per kelią vinguriuojantį automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), susilyginus pastebėjo, kad už vairo sėdi viriškis, kuris elgiasi neadekvačiai ir galimai yra neblaivus, važiavo paskui minėtą automobilį ir paskambino 112. Išvažiavus į A1 kelią „Volvo“ vairuotojas sustojo, M. T. išlipo iš savo automobilio, priėjo prie „Volvo“ vairuotojo ir atėmė iš jo automobilio raktelius. „Volvo“ vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Patikrinus vairuotojo girtumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0007 jam buvo nustatytas 4.00 prom. girtumas. A. R. nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam paimta tiriamoji medžiaga – kraujas. Vėliau A. R. pristatytas į Vilniaus mieso 2-ąjį policijos komisariatą. Ant alkotesterio patikros kvitų ir registracijos knygoje A. R. pasirašyti atsisakė. Automobilis „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priverstinai išgabentas į saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Lentvario g. 18 (b. l. 5, 6).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 12 d., apie 21.00 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Oslo gatvėje, link Gariūnų nuo Lazdynų pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 4).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7068/2017(01) matyti, kad A. R. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 12 d., 21.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,14 prom. etilo alkoholio (b. l. 28).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1203 matyti, kad 2017 m. liepos 12 d., 21.40 val. atvykusiam A. R. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 29).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. liepos 12 d., 21.27 val. A. R. nustatytas 4,00 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 22).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „Volvo S60“ (2001 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 2 400 Eur (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
A. R. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo A. R. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, galimai liepos 12 d., apie 16.00 val. jis su pažįstamu užsuko į barą, ten išgėrė degtinės, o vakare nusprendė važiuoti namo. Važiavo automobiliu „Volvo“ link Grigiškių. Iš paskos važiavęs asmuo pamatė, kad jis svirduliuoja, paėmė jo automobilio raktelius ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai alkotesterio pagalba jam nustatė 4 prom. neblaivumą. Tokie kaltinamojo A. R. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. T. patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis važiavo kaltinamojo vairuojamam automobiliui „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš paskos. Liudytojo M. T. teigimu, automobilis „Volvo S60“ važiavo Oslo gatve vinguriuodamas po visą važiuojamąją dalį, jam tai sukėlė įtarimų dėl to, kad vairuotojas gali būti neblaivus, susilyginęs su minėtu automobiliu jis suprato, kad jo vairuotojas yra neblaivus (tai matėsi iš jo akių, veido mimikos). Liudytojas nurodė, jog jis visą laiką važiavo automobiliui iš paskos ir pranešinėjo apie vairuotoją policijos pareigūnams, o automobiliui „Volvo“ sustojus A1 kelyje, link Grigiškių, jis priėjo prie minėto automobilio ir paėmė automobilio raktelius. Liudytojo teigimu, akivaizdžiai matėsi, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus (b. l. 21). Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas M. T. nurodė ir savo rašytiniame 2017 m. liepos 12 d. pareiškime (b. l. 19). Tokie kaltinamojo bei liudytojo parodymai sutampa ir su liudytojo policijos pareigūno A. T. parodymais, kuriuos jis davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Policijos pareigūnas A. T. paaiškio, kad 2017 m. liepos 12 d., apie 21.00 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad Oslo gatve link Gariūnų pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus, vinguriuoja per kelią. Antras pranešimas buvo apie tai, kad pranešėjas sulaikė automobilio vairuotoją A1 kelyje, kryptis link Kauno, neprivažiavus Grigiškių. Jiems atvykus į juos kreipėsi M. T., kuris paaiškino, kad pastebėjo Oslo gatvėje važiuojantį ir per kelią vinguriuojantį automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), susilyginus pastebėjo, kad už vairo sėdi vyriškis, kuris elgiasi neadekvačiai ir galimai yra neblaivus, ir važiavo paskui minėtą automobilį bei paskambino Nr. 112. Išvažiavus į A1 kelią, „Volvo“ vairuotojas sustojo, M. T. paaiškino, kad išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie „Volvo“ vairuotojo atėmė iš šio automobilio raktelius. Po kelių minučių privažiavo jie. „Volvo“ vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu. Patikrinus vairuotojo girtumą su alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0007, meteorologinės patikros sertifikato Nr. 0508762, šiam buvo nustatytas 4,00 promilių girtumas (b. l. 16). Analogiškos įvykio aplinkybės yra nurodytos ir policijos pareigūnų A. T. bei R. Š. 2017 m. liepos 12 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5, 6). Šiuos policijos pareigūnų parodymus patvirtina policijos įvykio registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad iš tiesų 2017 m. liepos 12 d., apie 21.00 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Oslo gatvėje, link Gariūnų nuo Lazdynų pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 4). Taip pat kaltinamojo ir policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad A. R. įykio metu alkotesterio pagalba buvo nustatytas 4,00 prom. girtumas, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys (b. l. 22). Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7068/2017(01) patvirtina, kad A. R. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 12 d., 21.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,14 prom. etilo alkoholio (b. l. 28). Be to, iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1203 matyti, kad 2017 m. liepos 12 d., 21.40 val. atvykusiam A. R. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 29).
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog A. R. 2017 m. liepos 12 d., apie 21.00 val., Vilniuje, A1 kelyje, kryptimi link Kauno, neprivažiavus Grigiškių, vairavo automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,14 promilių etilo alkoholio), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. R. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl A. R. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę A. R., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Pažymėtina, jog A. R. vairavo transporto priemonę judriose gatvėse, kur eismas yra intensyvus, taip kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka toks kaltinamojo elgesys nesukėlė kokių nors skaudesnių padarinių. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. R. – yra vidutinio amžiaus, anksčiau neteistas (b. l. 46), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 47), yra dirbantis, gauna legalias pajamas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas pažymi, kad pagal BK 55 straipsnio nuostatas, pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriamos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Šiuo atveju teismas nenustatė priežasčių, kurios leistų nukrypti nuo šios baudžiamojo įstatymo normos. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad asmuo šiuo nuosprendžiu teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis ir gauna legalias pajamas, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.
Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 12 d., 22.00 val. iki 2017 m. liepos 14 d., 14.08 val. (b. l. 41, 42), t. y. dvi dienos, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. R.
1. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos net 3,14 promilės etilo alkoholio. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. R. vairavo, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, taip pat įvertinus tai, kad anksčiau jis nėra teistas, buvo vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą (tačiau galiojančių nuobaudų neturi), į tai, kad jis nėra linkęs sistemiškai pažeidinėti teisės aktų reikalavimų, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.
A. R. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. 00858029) paėmimas (b. l. 44) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
2. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. R., pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. R. įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso jam pačiam (tai matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų, b. l. 9). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš A. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. R. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. liepos 14 d. nutarimu buvo skirtas laikinas (nuo 2017 m. liepos 14 . iki 2018 m. sausio 14 d.) A. R. nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 13). Šis laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. R. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 12 d., 22.00 val. iki 2017 m. liepos 14 d., 14.08 val. (t. y. dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti A. R. nubaustu galutine 46 MGL (1732,36 Eur) dydžio bauda.
Paskirti A. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti iš A. R. automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. liepos 14 d. nutarimu paskirtą laikiną A. R. nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.