Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,

G. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą

2020 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį areštu 30 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. D. 2022 m. sausio 17 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 15 val., iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė A. P. priklausančius darbo įrankius: automobilio akumuliatoriaus pakrovėją su paleidimo funkcija, 200 Eur vertės, akumuliatorinę drėlę „Hitachi“, 50 Eur vertės, smūginį akumuliatorinį suktuvą „Bosch“, 50 Eur vertės, iš viso pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausančio turto už 300 Eur.

Apklaustas kaip kaltinamasis, G. D. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad jo draugė paprašė suremontuoto automobilį. Dėl jo remonto susitarė su A. P., kuriam, kartu su I. K. nuvežė remontuoti automobilį. Pasikėlus ant keltuvo automobilį ir pradėjus jį remontuoti, išpjovus nemažą dalį automobilio skardos, manė, kad automobilis bus sutvarkytas per 2-3 val., tačiau A. pasiūlė išgerti po 50 g. ir pasakė, kad automobilis bus sutvarkytas tik kitą dieną, nes toliau girtuokliavo su I. K. ir mašinos netvarkė. Susinervino, todėl paėmė garaže buvusius kaltinime nurodytus daiktus. A. juos žadėjo atiduoti, kai šis sutvarkys mašiną. Praėjus dviem savaitėm pavogtus daiktus pardavė, grąžtą „Hitachi“ pardavė P. Š. už 10 Eur, A. O. pardavė elektrinį grąžtą „Bosh“ už 10 Eur ir automobilio įkrovėją už 10 Eur. Pareikalavus policijos pareigūnams atiduoti daiktus, jis juos atpirko ir atidavė, daiktai savininkui grąžinti. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Gyvena su sugyventine, gauna apie 800-900 Eur atlyginimą, galėtų sumokėti baudą. Arešto bausmė įtakotų darbo praradimą.

II. Įrodymai

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. D. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 2 d. surašytame Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuojama, jog nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2022 m. sausio 17 d., apie 14-15 val. pastebėjo, kad iš jam priklausančio garažo esančio (duomenys neskelbtini), dingo jam priklausantys daiktai: benzopjūklas „Husqvarna 325“, kurios vertė 400 Eur automobilio akumuliatoriaus pakrovėjas su paleidimo funkciją, kurio vertė 200 Eur, akumuliatorinis grąžtas „Hitachi“, kurio vertė 50 Eur, smūginis akumuliatorinis suktuvas „Bosch“, kurio vertė 50 Eur. Iš viso jam padaryta 700 Eur žala. Benzopjūklas buvo padėtas garaže prie sienos. Automobilio akumuliatoriaus pakrovėjas su paleidimo funkcija buvo padėtas tame pačiame garaže prie stalo, o akumuliatorinis grąžtas „Hitachi“ ir smūginis akumuliatorinis suktuvas „Bosch“ buvo padėti garaže ant stalo. Garažas rakinamas pakabinama spyną su skląsčiu. Į garažą jo niekas nepatenka. Maždaug dvi savaites, tai yra 2022 m. sausio 17 d., pas jį iš (duomenys neskelbtini) atvyko G., pavardės nežino, kartu su dar vienu vyru. Jie paprašė suremontuoti automobilį „Toyota“, valstybinių numerių nepamena. Automobilį pasikėlė ant keltuvo, kad suvirinti slenkstį, bet sutaisyti nepavyko. Po to su minėtais asmenimis kilo žodinis konfliktas, taisant automobilį gėrė alkoholį. Kaip minėti asmenys išvyko jis dėl girtumo nepamena. Kitą dieną pastebėjo, kad yra dingę daiktai, bet į policiją nesikreipė, nes tikėjosi, kad daiktai bus grąžinti (b. l. 19).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2022 m. sausio 17 d., apie 14.00 val., į jo namus raudonos spalvos automobiliu „Toyota Yaris“ atvyko pažįstamas G. kartu su senyvo amžiaus vyru, kuris, jo manymu, yra G. kaimynas. Prieš tai su G. telefonu buvo sutarę, kad sutvarkys jo automobilį. Automobilį tvarkė nuosavame garaže, kuris yra gyvenamojo namo kieme. Remonto metu buvo trise, kiti asmenys nebuvo atėję. Atliekant remonto darbus gėrė degtinę, G. negėrė, o senyvo amžiaus vyras gėrė alų. Tvarkant minėtą automobilį, iškilo nesklandumas, nes dėl netinkamo metalo lakšto jam nepavyko suvirinti automobilio slenksčio. Dėl to, kad nepavyko sutvarkyt G. automobilio, tarp jų įvyko trumpas žodinis Vėliau dėl girtumo jis užmigo prie dirbtuvių stalo. Apie 17.00 val. prabudęs, pamatė, kad nebėra G., minėto vyriškio ir automobilio, kuriuo jie buvo atvažiavę. Tada aš nuėjo į savo gyvenamąjį namą ir užmigo. Prieš pareidamas į namus, nepažiūrėjau ar garaže yra visi įrankiai, tačiau prieš išeidamas uždarė duris, jas užrakino užspaudžiama metaline spyna. Kitą dieną į garažą nėjo. 2022 m. sausio 19 d. nuėjo į garažą pasiimti akumuliatoriaus įkroviklį. Įėjęs į garažą, pamatė, jog garaže nėra minėto įkroviklio. Įkroviklis buvo stacionarus, nes buvo nuimti įmontuoti ratukai, svėrė apie 15-20 kg. Pagalvojo, kad kažkas jį apvogė, todėl pradėjo tikrinti kitus daiktus ir pastebėjo, jog garaže nebėra dviejų smūginio elektrinio suktuko „Bosh“ su baterija (suktukas mėlynos spalvos) ir „HITACHI“ elektrinio suktuko su baterija (suktukas žalios spalvos ir dalinai apvyniotas žalios spalvos izoliacija). Nuodugniai apžiūrėjęs garažą, kitų daiktų nepasigedo. Nors ir įtarė, jog gali būti apvogtas, tačiau taip pat neatmetė galimybės, jog minėtus daiktus yra kažkam paskolinęs. Vėliau kilo idėja, jog daiktus galėjo paimti G., todėl pabandė jam paskambinti. Signalas buvo geras, tačiau G. nekėlė ragelio. 2022 m. sausio 26 d., apie 8.00 val. nuėjęs į garažą pastebėjo, jog nebėra benzininio pjūklo „Husquarna“, tačiau jį galėjo paimti ir kiti garaže girtuokliaujantys asmenys (b. l. 25-28).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su fotolentele, be kita ko, fiksuojama, jog atvykus į įvykio vietą matomas medinis ūkinis pastatas, rytinėje pastato sienoje matomos dvigubos medinės durys su mediniais langais, rakinamos skląsčiu su pakabinama spyna. Įėjus pro duris, patenkama į garažą, kuriame matomas automobilis, padangų montavimo staklės, kairėje pusėje sukrauti įrankiai bei du stalai su įvairiais remonto įrankiais, automobilio keltuvas ir kiti daiktai. Nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima (b. l. 18-22, 8-13).

Liudytojas A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 15 metų pažįsta G. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo bendrauja telefonu, kai jis paskambina.Kiek žino, G. D. nėra nei nusikaltėlis, nei apgavikas. Telefoninio pokalbio metu G. D. pasiūlė pirkti elektrinį suktuką ir elektrinį prietaisą, skirtą įkrauti akumuliatoriams ar užvesti automobiliui. Sutarė, kad juos nupirks. Po keleto dienų nuvažiavo į G. D. namus (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjo minėtus daiktus ir pastebėjo, kad minėtas elektrinis įkroviklis yra raudonos spalvos, be ratukų, nors jie turėtų būti, taip pat buvo įplyšęs laidas ir matėsi, jog yra kitų išorinių defektų. buvo ir mėlynos spalvos elektrinis suktukas „Bosh“. Už suktuką sumokėjo 10 Eur, o už įkroviklį 20 Eur. G. D. man nurodė, jog tuos daiktus gavo iš savo tėvo, apie tai, kad daiktai gali būti vogti, neįtarė (b. l. 45-48).

Liudytojas P. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. D. pažįsta apie 15 metų ir per tą laiką jis ne kartą yra apgavęs. Tą kartą G. D. paskambino ir pasiūlė pirkti elektrinį suktuką „Hitachi“, sakydamas, jog prie jo nėra įkroviklio, o patį suktuką rado naudotuose rūbuose, kuriais, jo žiniomis, prekiauja. Minėtą suktuką nupirko už 10 Eur, apie tai, ar daiktas nėra vogtas, nepaklausė (b. l. 51-53).

Liudytojas I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. sausio 17 d. su G. D. važiavo remontuoti mašiną. Jis buvo atvažiavęs raudonos spalvos Toyota“ markės automobiliu. Žino, kad buvo Telšių rajone, prie pagrindinio kelio esančiame vienkiemyje, bet kur tiksliai, nežino. Kieme buvo gyvenamasis namas, kitų pastatų ir garažas. Kieme juos pasitiko pensinio amžiaus vyras, kuris jau buvo gan stipriai išgėręs. Automobilį, kuriuo atvažiavo, G. D. įvarė į garažą, kurio viduje buvo keltuvas. Minėtas vyriškis pradėjo darbus, o jis sėdėjo kampe ir gėrė alų bei žiūrėjo televizorių. Pensinio amžiaus vyriškis, atlikdamas darbus, toliau gėrė degtinę, kurią atvežė G. D.. Tas vyras susipyko su G. D., tas vyras buvo labai girtas. Tada automobilį jie nuleido nuo keltuvo, susėdo į mašiną ir išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). G. D. jam nepasakojo apie tai, kad būtų paėmęs kokius nors daiktus iš garažo, o ji pats būdamas garaže taip pat nematė, kad G. D. būtų ką nors paėmęs (b. l. 56-59).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuojama, kad P. Š. savanoriškai pateikė žalios spalvos elektrinį suktuką „Hitachi“ be įkroviklio (b. l. 60-62).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuojama, kad A. O. pateikė elektrinį suktuką „Bosh“ ir raudonos spalvos įkroviklį, skirtą įkrauti akumuliatoriams ar automobilio užvedimui. Daiktai fotografuoti (b. l. 63-65).

Daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota elektrinis suktuko „Boch“, elektrinio suktuko ir įkroviklio apžiūra, minėti daiktai Pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajam, (b. l. 66-73, 74-75).

Kaltinamajam G. D. 2022 m. vasario 3 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paimta asmens tapatybės kortelė Nr. 15801395, išduota 2022 m. sausio 6 d. (b. l. 113-115, 116-118).

III. Veikų kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Įvertindamas byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamai įrodymų pripažinti kaltinamąjį G. D. kaltu vagystės būdu pagrobus nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – automobilio akumuliatoriaus pakrovėją su paleidimo funkcija, akumuliatorinę drėlę „Hitachi“, smūginį akumuliatorinį suktuvą „Bosch“, viso pagrobus nukentėjusiajam A. P. priklausančio turto už 300 Eur. Kaltinamojo kaltę įrodo jo paties prisipažinimas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. D. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje požymius.

Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokurorė prašė atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas sprendžia, kad pripažinimas, jog veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme būtų siurprizinė sąlyga kaltinamajam, nes pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kaltinamajam nebuvo apie tai pranešta, todėl teismo įsitikinimu, tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas sunkintų jo padėtį ir trukdytų gintis nuo kaltinimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad žala atlyginta ir kt. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis – baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamajam G. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neišnykus teistumams. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad jis, nors ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to, tačiau tai nesuteikia galimybės neskirti jam su laisvės suvaržymu nesusijusios bausmės.

Prokurorė prašė skirti kaltinamajam arešto bausmę, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, tai, kad pagrobti daiktai nukentėjusiajam grąžinti, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog prokurorės siūloma kaltinamajam skirti bausmės rūšis neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties, tačiau mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę ilgesniam, nei nustatyta vidutinė trukmė, terminui.

Laisvės apribojimas yra viena iš baudžiamajame kodekse numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Tuo tarpu minimo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti šioje įstatymo nuostatoje numatytus įpareigojimus. O BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vertinant sistemiškai šias įstatymo nuostatas, matyti, kad jos suteikia teismui prerogatyvą spręsti dėl intensyvios priežiūros kaltinamajam skyrimo, įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo bei skyrimo.

Teismas, įvertinęs padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuoja, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam G. D. neskiriant intensyvios priežiūros. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės kaltinamajam G. D. paskyrimas be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės atlikimą, žinios; įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; o taip pat įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 80 valandų per bausmės atlikimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, yra tinkama ir adekvati bausmė tiek nuteistojo asmenybei, tiek ir jo padarytam nusikaltimui. Tokios bausmės paskyrimas, teismo įsitikinimu, iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis savo kaltę pripažino, ginčo dėl padaryto nusikaltimo aplinkybių ir veikos kvalifikavimo nekilo, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis nurodė, kad pardavęs pagrobtus daiktus, jis gavo 40,00 Eur pajamų, todėl ši suma konfiskuotina, kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis).

IV. Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. kovo 14 d. teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-1933 dėl 213,14 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme ginant kaltinamąjį, priteisimo (b. l. 138, 139).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis dirba, yra jauno amžiaus, duomenų, patvirtinančių sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, byloje nėra, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo užtikrinant kaltinamajam gynybą, pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš kaltinamojo Valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paimta asmens tapatybės kortelė Nr. 15801395, išduota 2022 m. sausio 6 d., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – ir BPK, 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamojo G. D. pajamas, gautas iš nusikalstamos veikos – 40,00 Eur – konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų – asmens tapatybės kortelės Nr. 15801395, išduotos 2022 m. sausio 6 d., paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo užtikrinant kaltinamajam gynybą, pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo G. D. priteisti 213,14 Eur Valstybės naudai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad 213,14 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą:

„Swedbank“, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele banka“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Šiaulių bankas“, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti G. D., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.