Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo tikslu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja E. D. pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad iki mirties motina kartu su jos sesers mergaite, kuri yra invalidė, gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus motinai, po jos mirties ji kreipėsi į savivaldybę, kur paaiškino, kad likęs motinos turtas priklauso jai. Nurodė, kad po motinos mirties likusį motinos palikimą faktiškai priėmė, pradėjo jos turtu rūpintis kaip savo, į namus įleido gyventi motinos sesers vyrą I. A. su dukra, pasiėmė asmeninius motinos daiktus -spintą, skrynią, patalynę. Praėjus po laidotuvių savaitei, pasiėmė dalį daiktų, likusius daiktus pasiėmė dalimis per metus laiko. Ji prižiūri namą, atvažiuoja jo apžiūrėti, susirenka obuolius, prie namo esančiame žemės sklypelyje pasisodina daržovių. Kadangi name šiuo metu niekas negyvena, mokesčių mokėti nereikia, name saugumo sumetimais atjungė elektrą. Ji viena rūpinosi motinos laidotuvėmis, į laidotuves gyvi broliai neatvažiavo, prižiūri motinos kapą, pasirūpino tvora, ją apdažo. Prieš 10 metų yra patyrusi insultą.

Pareiškėjos atstovė advokatė R. M. pareiškėjos pareiškimą palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė jį tenkinti.

Liudytoja O. G. parodė, kad pareiškėja yra jos motinos A. A. sesuo. Močiutė O. B. mirė, ją laidojo pareiškėja E. D.. Po močiutės mirties mirė jos sutuoktinis ir ji atsikėlė gyventi pas tėvą I. A., kuris gyveno močiutės namuose. Tėvui šiuose namuose leido apsigyventi pareiškėja, ten tėvas gyveno apie 8 metus, tuo laikotarpiu jis namą prižiūrėjo. Močiutės kapą prižiūri E. D., jis aptvertas tvorele, sodina gėles. Pareiškėja iš močiutės namų pasiėmė jos asmeninius daiktus, prižiūri namus, ją atveža jos sūnus. Daugiau asmenų, pretenduojančių priimti palikimą, nėra. Patvirtino, kad po O. B. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja E. D..

Liudytojas K. D. parodė, kad yra pareiškėjos sūnus. Patvirtino, kad po močiutės O. B. mirties (duomenys neskelbtini) metais jos asmeninius daiktus paveldėjo jo motina. Po močiutės mirties liko dalis namo. Močiutės laidotuvėmis rūpinosi mama, kapavietę prižiūri mama, važiuodami į kapus, užvažiuoja pažiūrėti namo. Kiek žino, po močiutės mirties name gyveno močiutės žentas. Pagal galimybes namą prižiūri, mama močiutės turtu rūpinasi kaip savo, juo pradėjo rūpintis iš karto po močiutės mirties. Ginčo dėl palikimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos E. D. motina O. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 5). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja E. D. yra O. B., mirusios (duomenys neskelbtini), duktė (b.l. 13, 14, 15) Po O. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 6). Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodyta, kad O. B. mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirusi našle, buvęs sutuoktinis K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: E. D., gimusi (duomenys neskelbtini), V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).

Po pareiškėjo motinos O. B. mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis 86.33 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-12). VĮ Registrų centras minėtas nekilnojamasis turtas O. B. vardu neįregistruotas, tačiau iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūnijos pažymos matyti, kad pagal namų ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrašus gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), įrašyti B. G. ir O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vardu (b.l. 9).

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po ir O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėja po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėja per tuo metu 6 mėnesių įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau notarine tvarka palikimo taip pat neatsisakė priimti. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po motinos ir O. B. mirties pareiškėja E. D. priėmė mirusiosios palikimą, jį prižiūrėjo, rūpinosi namu kaip savo, ji surado nuomininkus, važiuoja jo apžiūrėti, dėl saugumo name atjungė elektrą, iš sodo rinko vaisius, augimo daržoves. Bylos duomenims pareiškėja paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad pareiškėja po motinos O. B. mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentu apmokant ir atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl iš pareiškėjos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.