- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-08
- Bylos Nr.
- 2S-200-254/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ferikas“
- Atsakovas
- D. F., R. R.
- Advokatai
- Kristina Gontienė
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferikas“ atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-3067-720/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferikas“ ieškinį atsakovams D. F. ir R. R. dėl teisės įteisinti ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pastato rekonstravimui bei stoginės – garažo statybai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t. b. l. 3-6) ir prašė pripažinti teisę įteisinti ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pastato 30G2p, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstravimui bei stoginės – garažo statybai pagal parengtą projektą be atsakovų sutikimo, kadangi D. F. leidimo duoti nesutiko, o R. R. į pakartotinį rašytinį prašymą dėl sutikimo davimo neatsakė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi (II t. b. l. 66) sustabdė civilinę bylą, kol įsiteisės Kauno rajono apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-550-358/2012 ir Nr. 2-263-214/2011. Teismas sprendė, kad byla privalomai sustabdytina, kol bus išspręstos kitos dvi bylos, kadangi Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. 2-263-214/2011, kuri šiuo metu sustabdyta, ir išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-550-358/2012, kurios sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, tarp tų pačių dalyvaujančių byloje asmenų, susijusi su ginčo pastatų buvimo vietos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi ir šio žemės sklypo naudojimu, šių bylų sprendimas gali turėti prejudicinę galią, kadangi atsakovui, kuris nurodytose bylose yra ieškovas, ieškinių patenkinimo atveju, galėtų pasikeisti žemės sklypo valdymas, naudojimas, nuosavybės teisų įgyvendinimo apimtys ir tvarka. Šiose bylose priimtas sprendimas turės esminę reikšmę šiai bylai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (II t. b. l. 70-73) ieškovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Nutartis neteisėta, nes priimta neįsigilinus į kitų civilinių bylų esmę ir faktines aplinkybes, nukrypus nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimu ir pažeidus CPK 163 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamos bylos, dėl kurių sustabdyta ši byla, neturi jokios reikšmės šioje byloje pareikštų reikalavimų patenkinimui ar atmetimui. Atsakovai (šioje byloje) kitose Kauno rajono apylinkės teismo bylose yra ieškovai. Civilinėje byloje Nr. 2-263-214/2011 atsakovai prašo pakeisti 2008 m. sausio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dėl 0,2512 ha žemės sklypo nuomos sutartyje ir 2008 m. sausio 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakyme nustatytą 40 metų nuomos terminą į 29 metų nuomos terminą. Ši byla sustabdyta. Civilinėje byloje Nr. 2-550-358/2012 atsakovai ginčija 0,1390 ha valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo ieškovei teisėtumą. Ši byla išnagrinėta, tačiau atsakovams nepalankaus teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Netgi tuo atveju, jei šiose bylose atsakovams būtų priimti palankūs sprendimai, ieškovė atsakovams priklausančią žemės sklypo dalį valdytų valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ir turėtų visas galimybes šiame sklype būti statytoju;Stabdymas bylą nesant privalomo bylos sustabdymo pagrindų, teismas pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, vilkina procesinių veiksmų atlikimą, paneigia proceso tikslus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai yra 0,2512 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies bendraturčiai. Sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta. Be to, 2008 m. sausio 22 d. tarp ieškovės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią aukščiau nurodytas 0,2512 ha ploto žemės sklypas 40 metų išnuomotas ieškovei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai (II t. b. l. 75-76) prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo atveju yra net trys bylos sustabdymo pagrindai: neišnagrinėtos kitos susijusios bylos, kuriose nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą šioje byloje, yra CPK 163 straipsnio 3 ir 7 punktuose įtvirtinti privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Jeigu teismas civilinėje byloje Nr. 2-550-358/2012 patenkintų ieškinį ir perkeltų dalies žemės sklypo pardavimo sandorį iš UAB „Ferikas“ ieškovams (šioje bylos atsakovams), keistųsi žemės, kuriame prašoma įteisinti pastatus, nuosavybės apimtys, atitinkamai keistųsi užstatymo plotas, valdymas, naudojimas, disponavimas. Apeliantė atskirajame skunde nutylėjo tai, kad civilinė byla Nr. 2-263-214/2011 yra sustabdyta 2011-10-13 teismo nutartimi iki Konstitucinis Teismas pasisakys dėl sutarties sąlygų, jog teisės ir pareigos pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip, prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsniui, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams ir išnagrinės savo prašymą. Kol Konstitucinio Teismo nėra išaiškinta, ar žemės nuomos sutarties sąlygų taikymas ieškovės ir atsakovų tarpusavio santykiams, nepažeidžia žemės savininkų konstitucinių teisių, negalima duoti sutikimo ir iš šios sutarties sąlygų atsirandančių teisių įgyvendinimui. Priešingu atveju pripažinimas teisės įteisinti savavališką rekonstrukciją bei statybas, paneigtų žemės savininkų – atsakovų – turtines teises ir sudarytų pagrindą ieškovui nepriklausomai nuo žemės sklypo savininkų valios savavališkai vykdyti statybas, visiškai paneigiant atsakovų teisę valdyti ir naudotis žemės sklypu. Bylos dėl nustatytų žemės nuomos terminų sutrumpinimo pagrindą sudaro tai, jog nepriklausomiems specialistams atlikus nuomojamuose žemės sklypuose esančių pastatų gyvavimo trukmės įvertinimą, paaiškėjo, kad žemės nuomos terminai nustatyti neatsižvelgus į juose esančių pastatų gyvavimo trukmę ir gerokai ją viršija, tokiu būdu nepagrįstai ilgai apribojant grąžintos žemės savininkų teises, pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalį bei Aplinkos ministro įsakymu Nr. 565 patvirtintą STR 1.12.06:2002 „Statinio paskirtis ir naudojimo trukmė“. Šioje byloje patenkinus atsakovų reikalavimus, keistųsi žemės naudojimo sąlygos, kas turi tiesioginę įtaką naudotojo (nuomininko) UAB „Ferikas“ teisėms dėl statybų nuomojamoje žemėje įteisinimo. Nuomos sutarties trukmė įtakoja statytojo teisių apimtį, nes atliekami rekonstrukcijos darbai negali ilginti pastato gyvavimo trukmės tiek, kad būtų pažeistas nuomos sutarties galiojimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Ferikas“ iškėlė civilinę bylą atsakovams siekdama įgyvendinti statytojo teisę dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, prašydama pripažinti jai teisę įteisinti ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pastato 30G2p rekonstrukcijai ir stoginės-garažo statybai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje yra duomenys apie tai, kad 2008-01-22 tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir ieškovo UAB „Ferikas“ buvo sudaryta 0,2512 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. 2010-11-10 ši sutartis buvo papildyta 22 punktu, kuris numatė, kad atkūrus nuosavybės teises į šį žemės sklypą, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitars kitaip. 2011-12-01 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovė įgijo nuosavybės teisę į 0,1390 ha dalį jai išnuomoto žemės sklypo, todėl šalys yra žemės sklypo bendraturčiai. NTR centrinio duomenų banko išrašas nepatvirtina, kad tarp šalių yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Longlita“ v. UAB ,,Ekorida“, bylos Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „KRS“ v. TŪB „Energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-332/2012; kt.). Kai nėra tarp dviejų bylų įstatymo reikalaujamo teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Skundžiamoje nutartyje buvo konstatuota, kad Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-263-214/2011, kuri šiuo metu sustabdyta, ir išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-550-358/2012, kurios sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, tarp tų pačių dalyvaujančių byloje asmenų, susijusi su ginčo pastatų buvimo vietos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi ir šio žemės sklypo naudojimu. Teismas nurodė, kad sprendimas gali turėti prejudicinę galią, kadangi atsakovui D. F., kuris nurodytose kitose bylose yra ieškovas, ieškinių patenkinimo atveju, galėtų pasikeisti žemės sklypo valdymas, naudojimas, nuosavybės teisų įgyvendinimo apimtys ir tvarka, todėl civilinę bylą sustabdė iki kol įsiteisės sprendimai pirmiau nurodytose civilinėse bylose. Taigi, pirmosios instancijos teismas detaliai nenagrinėjo civilinių bylų teisinio ryšio su nagrinėjama byla ir nepasisakė kokie kitose bylose nustatyti prejudiciniai faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; nenurodė kokių faktų teismas pats negali nustatyti, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, t.y. nepasisakė dėl visų procesinio pobūdžio sąlygų šiai bylai sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neišsamūs skundžiamos nutarties motyvai sudaro procesinės teisės pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręstas bylos sustabdymo klausimas, tačiau padarytą procesinės teisės pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas pagal byloje surinktus duomenis, negrąžindamas klausimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Skundžiama nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės Kauno rajono apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-550-358/2012 ir Nr. 2-263-214/2011.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2599-214/2013 (buvusi Kauno rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-263-214/2011) ieškovai D. F. ir R. R. prašė pakeisti ieškovės 2008-01-22 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2008-0006 dėl 2512 ha žemės sklypo nuomos 3 punkte ir 2008-01-22 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-372 3 punkte nustatytą 40 m. nuomos terminą į 29 m. ir įpareigoti NŽT per teismo nustatytą terminą grąžinti ieškovams natūra ½ dalį 0,2511 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Ši civilinė byla yra sustabdyta iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2010, kurioje ieškovai pareiškė analogišką ieškinį kitiems buvusios valstybinės žemės sklypo nuomininkams. 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-543 redakcija) nuostata, kad „teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip" bei Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 18 punkto 1 pastraipos (2001 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1347, 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 387 redakcija) nuostata, kad „teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams (I t., b. l. 133-135). Nutartyje nurodyta „Taigi valstybė gali disponuoti tokia žeme tik tol, kol ją valdo. Pasibaigus tokiai valstybės teisei jos (valstybės) sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis turėtų būti nutraukiama prieš terminą, nepermetant tokia sutartimi valstybės prisiimtų įsipareigojimų teisėtam žemės savininkui. Tokiu atveju asmenų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę, ir asmenų, išsinuomojusių (besinuomojančių) žemę, reikalingą jų nuosavybės teise valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, interesai neliktų be derinimo teisės pagrindu, nes jų derinimui būtų taikomas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ normose įtvirtintas teisinis reglamentavimas (pavyzdžiui, dėl servitutų, ilgalaikės nuomos ir pan.) bei šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normose įtvirtintas teisinis reglamentavimas (pavyzdžiui, dėl žemės nuomos), kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia galimybę tinkamai, optimaliai ir maksimaliai suderinti nurodytų asmenų interesus“.
Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-550-358/2012 ieškovai, o atsakovai šioje byloje, prašė pripažinti negaliojančiais 2011-12-01 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RI-7904, 2011-12-412 priėmimo – perdavimo aktą Nr. 7SU-653 ir 2011-11-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM įsakymą Nr. VĮ- (147.2.)-2799, taikyti restituciją ir gražinti valstybei 0,1390 ha žemės sklypo dalį - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pripažinti UAB „Erikas“ nuosavybės teisės įgijimo pagrindus į dalį jai išnuomoto buvusio valstybinės žemės sklypo.
Taigi, abi pirmiau nurodytos civilinės bylos yra susijusios su žemės sklypo, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai nuomos sutarties sąlygų pakeitimu dėl nuomos termino ir dalies žemės sklypo nuosavybės panaikinimu. Nagrinėjama byla yra susijusi su tik ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų savavališkos statybos padarinių šalinimu. Tokia tvarka reglamentuojama Statybos įstatymo 28 straipsnyje. Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje. Tarp šių dokumentų nurodyti statinio bendraturčių sutikimas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktai). Ar šalys yra žemės sklypo bendraturčiai sprendžiama Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-550-358/2012 ir sprendimas šioje civilinėje byloje turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl bylos sustabdymas dėl pastarosios civilinės bylos CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu yra pagrįstas, kuomet panaikinus ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį šalys jau nebūtų žemės sklypo bendraturčiai. Sutiktina su apeliante, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, tačiau pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktus reikalavimas pateikti bendraturčių sutikimus yra būtinas tik tuomet, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.
Atsakovams palankaus sprendimo Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-550-358/2012 atveju, ieškovei praradus nuosavybės teisę į žemės sklypą, šalių santykius dėl išnuomotame žemės sklype vykdomų statybų reglamentuos 2008-01-22 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N52/2008-006. Šios sutarties 5.1 punkte numatyta, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai reikalingi vystyti statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardytų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.“ Tačiau atsižvelgiant į 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą argumentus dėl valstybės sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą, pasibaigus valstybės teisei į žemę, nepermetant tokia sutartimi valstybės prisiimtų įsipareigojimų teisėtam žemės savininkui, sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2599-214/2013 gali turėti įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl civilinę bylą dėl pastarosios bylos pirmosios instancijos teismas sustabdė pagrįstai, tačiau jos sustabdymo pagrindu turėtų būti ne privalomas (CPK 163 str. 3 p.), o fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str. 4 p.), kadangi tarp civilinių bylų nėra tiesioginio prejudicinio ryšio.
Nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nesiderina su teismo pareiga užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 str.), tačiau proceso ekonomiškumas ir greitumas neturi kenkti proceso kokybei ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Todėl apibendrindama išdėstytus argumentus teisėja sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinė byla sustabdyta nepagrįstai, todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios teismas gavo atsakovės R. R. atstovės advokatės Kristinos Gontienės rašytinius paaiškinimus. Atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir įstatymas nenumato byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 336 str.), todėl rašytiniai paaiškinimai grąžintini juos padavusiajai. Atsiliepimai į atskirąjį skundą teiktini CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovės atstovė šia teise nepasinaudojo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.