Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-27 · Administracinė byla Nr. I-1313-484/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
I-1313-484/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04161-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1313-484/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04161-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. buvo laikomas Vilniaus PN drausmės grupės kameroje Nr. 6D su dar dviem asmenimis. Šios kameros plotas yra apie 12 kv. m., joje stovi dvi lovos, trys spintelės, stalas, įrengtas sanitarinis mazgas. Dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto, vienam asmeniui teko tik 2-2,5 kv. m laisvo kameros ploto. Teigia, kad dėl ploto trūkumo nuolat konfliktavo su kitais kameroje buvusiais nuteistaisiais, nuolat tekdavo gulėti arba sėdėti, laukti eilės pasinaudoti tualetu ar praustuve. Vasaros sezono metu dėl žmonių skaičiaus kameroje buvo tvanku, karšta. Kreipėsi į medikus dėl galvos skausmų, nemigos ir atsiradusios depresijos.

Tvirtina, kad dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo patyrė kančias, neigiamus išgyvenimus.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6-10). Nurodo, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu „Dėl nuteistųjų suskyrimo į būrius“ Nr. 7-263 buvo apgyvendintas kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 6D. Šios kameros plotas – 13,06 kv. m (sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,60 kv. m), joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma ne daugiau nuteistųjų, nei yra įrengta miegamųjų vietų, o tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka 4,35 kv. m kameros plotos ir tai atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IR-85 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2017 m. lapkričio 29 d.) 11¹.1 ir 11¹.2 punktų reikalavimus. Pažymi, kad teisės aktai nenumato jog patalpoje esančius baldus privalu būtų įskaičiuoti į bendrą gyvenamosios patalpos plotą. Atkreipia dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimtiems yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Teigia, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Nurodo, kad kamerų tipo patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, įrengta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Įrengimo taisyklės). Minėtame teisės akte nėra nustatyta, kiek ir kokių baldų turi būti patalpoje, tik pažymėta, kad visi baldai turi būti pritvirtinti prie grindų ir sienų. Pabrėžia, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai, kuriuose įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą bei galimybę vėdinti kamerų patalpas.

Atkreipia dėmesį, kad kamerų tipo patalpose nuteistieji nėra laikomi įstaigos administracijos valia. Patekimas į šias patalpas priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti kamerų tipo patalpose atsiranda, padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose.

Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl jo laikymo Vilniaus PN kamerų tipo patalpose sąlygų, atsakovo atstovo vertinimu, pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą. Nurodo, kad pareiškėjas taip pat nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 4 000 Eur neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos dydį. Dėl šių priežasčių su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo laikymo Vilniaus PN galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas netinkamomis kalinimo sąlygomis įvardija ploto trūkumą kamerų tipo patalpose.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) įtvirtinta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Šiose taisyklėse nėra nurodyta, jog į turimo ploto gyvenamojoje patalpoje (kameroje) apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, jog kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamu plotu, kuris mažino vienam asmeniui tenkantį laisvą kameros plotą, pažymėtina, kad tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-499(1) pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą paskirta nuobauda – pareiškėjas 4 mėnesiams perkeltas į drausmės grupę (b. l. 12-13). Tos pačios dienos Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-263 pareiškėjas perkeltas iš gyvenamosios patalpos Nr. 6-413-03 į gyvenamąją patalpą Nr. 6D-03 (perkeltas į drausmės grupę) (b. l. 11).

Remiantis bylos esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 6D-03, kurios plotas - 13,06 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas –1,60 kv. m.), įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 14). Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerų tipo patalpoje buvo laikomi trys asmenys, t. y. tiek, kiek yra miegamųjų vietų, o tai reiškia, kad esant užpildytoms visoms miegamosioms vietoms šioje kamerų tipo patalpoje, vienam asmeniui tenkančio ploto pagal teisės aktais nustatytą normą užteko: vienam asmeniui teko apie 4,35 kv. m, o eliminavus sanitarinio mazgo plotą – 3,82 kv. m kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose kamerų tipo patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų.

Kartu teismas atmeta kaip neįrodytus ir pareiškėjo argumentus, kad dėl ploto trūkumo kameroje jis konfliktavo su nuteistaisiais, kameroje buvo tvanku ir karšta, kadangi pareiškėjas, nurodydamas šias aplinkybes, absoliučiai jų nepagrindžia, t. y. pareiškėjas neįvardino asmenų, buvusių kartu su juo kameroje, kada konkrečiai ir dėl ko kilo konfliktai, kada jam nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas ir oro temperatūra,.

Pažymėtina, kad pagal Įrengimo taisyklių 16.10 papunktį, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą bei galimybę vėdinti kamerų patalpas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip pat nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN administracijai jis reiškė pretenzijas dėl laikymo sąlygų. Kaip minėta, pareiškėjas konfliktus su nuteistaisiais, buvusiais su juo vienoje kameroje, oro trūkumą, aukštą patalpų temperatūrą siejo su nepakankamu gyvenamuoju plotu. Teismui nekonstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimo, byloje nesant objektyvių duomenų dėl oro trūkumo, netinkamos temperatūros kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kreipimosi į medikus dėl galvos skausmų, nemigos, depresijos, nors ir patvirtintos byloje esančios pareiškėjo asmens ligos istorijos išrašo duomenimis, tačiau negali būti siejamos su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Vilniaus PN, kadangi jokie teisės aktų pažeidimai ginčui aktualiu laikotarpiu konstatuoti nebuvo.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlę veiksniai, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė