Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-01-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-184-1034/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
A6.-184-1034/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03426-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Pažeidėjas
K. Ž.
Advokatai
Mindaugas Zalepūga
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A-184-1034/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03426-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Aistei Bareikei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. Ž.,dalyvaujant jos atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Martynai Lukauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadove ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-03-01 iki 2017-09-30, nustatyta, kad K. Ž. pirmenybę teikė atsiskaitymui su tiekėjais ir darbo užmokesčių išmokėjimams.

Taip K. Ž. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos K. Ž. atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga nurodė, nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį pradėta teisena, yra formalios sudėties, pakanka formalių asmens veiksmų, kad būtų padarytas nusižengimas. Jie sutinka ir neginčija VMI nustatytų aplinkybių. Buvo nepriemoka VMI, buvo atlikti mokėjimai tiekėjams, išmokėtas darbo užmokestis pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reikalavimus. K. Ž. kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jo pateikti duomenys, kuriuos teismas prijungė prie bylos, įrodo, kad K. Ž. pajamos sudaro 626 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad nusižengimas padarytas piktavališkai. Įmonė siekė išlaikyti tiekėjus, sumokėti bent dalį darbo užmokesčio darbuotojams. Byloje nėra duomenų, kad veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Asmuo anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų, kurie neigiamai apibūdintų K. Ž.. Byloje yra duomenys, kurie teigiamai charakterizuoja K. Ž.. Mano, kad teisingumo, protingumo, proporcingumo principai leidžia įsitikinti, kad yra visos sąlygos ir pagrindai skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą. Mano, kad šioje byloje būtų galima spręsti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo (dėl mažesnės, nei sankcijos nustatytos nuobaudos, skyrimo). Prašo paskirtos nuobaudos ar baudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui. Teismui nusprendus, kad nėra galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, paskirti minimalią baudą ir ją išdėstyti 2 metų laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu VMI atstovė Martyna Lukauskaitė nurodė, kad buvo įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui, tačiau pirmenybė atsiskaitymams teikta kitiems kreditoriams. Tokiu būdu buvo pažeisti VMI interesai. Atsižvelgiant į tai, kad buvusi įmonės vadovė prisipažino ir gailisi, neprieštarauja, kad būtų paskirta mažesnė bauda negu prašoma VMI pareiškime.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš VMI 2017 m. birželio 14 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2017-10-03 buvo 20809,83 Eur; išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2017-03-30, teikiant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitų. Mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui VMI 2017-05-24 areštavo Bendrovei priklausantį turtą – transporto priemones, o 2017-09-21 sprendimu nustatė šio turto priverstinį įkeitimą. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė gavo pajamas ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (2017-03-29 pervedė 326,70 Eur UAB TRANSGARANT GROUP iš SEB banko esančios sąskaitos, 2017-04-13 sumokėjo 298 Eur UAB „Toptis“ per atskaitingą asmenį grynais pinigais, 2017-06-05 išmokėjo 1500 Eur UAB „Meblorama“ vadovui grynais pinigais, 2017-06-05 106,39 Eur, 2017-07-01 išmokėjo 125,08 Eur, 2017-08-01 išmokėjo 379,72 Eur darbo užmokesčio grynais pinigais) (b. l. 30-32). Šias aplinkybes patvirtina VMI pateikti dokumentai: mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, kasos knygos išrašo kopijos, banko operacijų žurnalo išrašas, avanso apyskaitos dokumentai (b. l. 7-29).

Vertindamas minėtas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog K. Ž. nesilaikė minėto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Bendrovės vadovė, žinodama Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtų ir byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

Teismas, skirdamas K. Ž. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, administracine tvarka nebausta (b. l. 38). K. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, K. Ž. asmenybę taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybės, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti K. Ž. mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. Ž. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam minimaliam.

Teismas, atsižvelgęs į K. Ž. atstovo prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas K. Ž. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti K. Ž. paskirtos 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą 20 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 70 Eur (septyniasdešimt eurų), pradedant mokėti nuo 2018 m. kovo 7 d.

Išaiškinti K. Ž., kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį – A-184-1034/2018 ir įmokos kodą – 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas