- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e1-1229-900/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23956-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
R. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, V. R., būtent: 2020 m. birželio 19 d. apie 1⁵⁰ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ranka nukentėjusiajai V. R. du kartus į kairę veido pusę ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) G. K. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 64), kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 18 d. jis su partnere, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, V. R. prie prūdelio deginosi, išgėrė alaus. Likusį alų parsinešė namo. Vakare atėjo kaimynas G., su juo dar išgėrė. Kaimynui išėjus, namuose (duomenys neskelbtini), su V. liko vieni ir susiginčijo. Kaltinamasis 2020 m. birželio 19 d. apie 1⁵⁰ val. tyčia du kartus ranka sudavė jai į veidą ir pabėgo iš namų. Gailisi, kad taip pasielgė. Vėliau jis atsiprašė V., jie susitaikė.
Nukentėjusiosios V. R. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 29-30), kuriame teigiama, kad R. K. yra jos partneris, su kuriuo apie 5 m. gyvena neįregistravusi santuokos. Veda bendrą ūkį, nepilnamečių vaikų nėra. 2020 m. birželio 18 d. apie 19⁰⁰ val. su R. grįžo namo (duomenys neskelbtini). Dieną praleido prie prūdelio: maudėsi, gėrė alų. Grįždami namo parsinešė dar alaus, atėjo kaimynas G., toliau gėrė alų. Visi buvo labai girti. Būdami neblaivūs su R. susiginčijo. Jiems pradėjus ginčytis, G. išėjo namo. Buvo 2020 m. birželio 19 d. apie 1⁵⁰ val. R. tyčia sudavė ranka (nukentėjusiajai) du kartus į kairę veido pusę ir sukėlė fizinį skausmą. Už kelių minučių nukentėjusioji paskambino pagalbos telefonu ir pasakė, kad R. prieš ją smurtauja. Tai išgirdęs R. pabėgo iš namų. Po įvykio medikų pagalbos nereikėjo, niekur nesigydė.
Liudytojo R. P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 43), kuriame rašoma, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) būrio vadu. 2020 m. birželio 19 d. apie 2⁰⁰ val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu sugyventinis primušė moterį. Atvykus į įvykio vietą, liudytoją R. P. ir kolegą I. B. pasitiko neblaivi (2,83 promilės) nukentėjusioji V. R.. Moteris paaiškino, kad 2020 m. birželio 19 d. apie 1⁵⁰ val. išgertuvių metu namuose adresu (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas. Partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, R. K. du kartus dešine ranka sudavė nukentėjusiajai į veidą ir sukėlė fizinį skausmą bei pasišalino iš įvykio vietos. Ant moters veido matėsi paraudimas, rimtų sužalojimų nebuvo, medikų pagalbos moteris atsisakė. V. R. nurodė, kad R. K. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą.
Taip pat (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio I. B. 2020 m. birželio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 18-21), įvykio vietos apžiūros 2020 m. birželio 19 d. protokolu su foto lentelėmis (b. l. 8-13), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 88-89).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)m.) (b. l. 82), su nukentėjusiąja yra pora. Nuo 2015 m. birželio 29 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 86). 2011-2016 m. 4 kartus baustas administracine tvarka už įvairius smulkius administracinius nusižengimus (b. l. 79-80). Neteistas. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip susitaikęs su ta pačia nukentėjusiąja V. R. (BK 38 str.) (b. l. 71-72, 76-77). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Viešųjų darbų bausmės trukmė ir valandų skaičius per mėnesį parenkami artimi sankcijos vidurkiui (BK 46 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Teismo nuomone, kaltinamasis negerbia nukentėjusiosios kaip žmogaus ir moters, nepasimoko iš savo ankstesnių klaidų, jas kartoja, nekeičia gyvenimo būdo iš esmės. Todėl kam pakartotinai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.) (b. l. 75).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas (b. l. 68-69) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti trečdaliu iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant R. K. per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
R. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta viešųjų darbų bausmė.
Išaiškinti R. K., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir negalės būti skundžiamas.