Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-850/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
1-55-850/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35647-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Egidijus Mockaitis
Nukentėjusysis
V M
Advokatai
Stanislava Jorudienė, Romualdas Juščius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-55-850/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35647-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 14.1.1; 2.3.6.4.5. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas E. M.,sekretoriaujant Irenai Žumajevienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Paulauskienei,nukentėjusiajai V M, jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,gynėjui advokatui Romualdui Juščiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S M, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi . (duomenys neskelbtini), teistas: 2015-05-26 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1. (keturi nusikalstamos veikos epizodai) galutine subendrinta bausme - 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti probacijos tarnybos vykdomose elgesį koreguojančiose programose, skirtose nepilnamečiams. Ši bausmė 2015-09-10 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 45 paras arešto; 2015-11-04 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 mėnesiams, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus 2015-05-26 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 mėn. 15 d., bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S M 2016 m., laikotarpyje nuo liepos 24 d. 20 val. iki liepos 25 d. 4 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas (duomenys neskelbtini) tyčia, iš V M miegamajame buvusios spintos pagrobė 4000 eurų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V M padarė 4000 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Kaltinamasis S. M kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2016-07-24, apie 18 val., nuvažiavo į . (duomenys neskelbtini). Ten buvo vakarėlis. Jį pasikvietė kažkuri mergina. Išgėrinėjo. Sutiko G. M. - tik po to sužinojo, kad jis yra namo savininkų vaikas. Vakarėlis tęsėsi. Po to M kažkas paskambino, išaiškėjo, kad jam paskambino tėvai ir seneliai atvažiuoja jo pasiimti. Žadėjo važiuoti namo, bet K pasakė, kad jai G paliks raktą nuo namų. Išėjo į lauką. Kai G. M. išvažiavo, visi grįžo į namo vidų. Su K nuėjo į kambarį pabūti dviese. Ten bebūnat išėjo kalba apie pinigus. Norėjo pavalgyti, bet neturėjo pinigų. K šoko nuo lovos, surado pinigus ištraukdama juos iš spintos, lyg žinodama kur jie yra. Pinigai buvo polietileniniame maišelyje, dar buvo čekių. Ten buvo 2700 eurų. Turi nuotrauką kaip ji skaičiuoja pinigus ir deda juos ant lovos. Kad pinigus fotografavo tyrėjams neaiškino, nes nenorėjo nieko įduoti. Tą nuotrauką galės parodyti už savaitės, ją turi įsikėlęs kompiuteryje. Nepateikė jos ikiteisminio tyrimo metu, nes negalvojo, kad viskas taip pasibaigs. Su K pasidalino po 200 eurų. Galvojo, kad pinigai namo šeimininkų gauti nusikalstamu būdu, nes nelaikomi banke. Paskui išėjo iš kambario ir draugams, kurie ten išgėrinėjo pasakė, kad yra pinigų. Tai sakė dėl to, kad pirmą kartą tokią didelę pinigų sumą pamatė. Nesusigundė jų imti. Į tą kambarį galėjo daug kas įeiti. Galėjo daug kas paimti pinigus, ten buvo 10-12 žmonių. Vėliau išėjęs į lauką išsikvietė taksi, nes buvo jau gerokai išgėręs. Būnant lauke prie jo priėjo K ir pasakė, kad turi padėti tuos pinigus, jam atidavė tuos 200 eurų, kuriuos buvo davęs. Jis nuėjo ir padėjo pinigus į vietą. Gal po 20 min. atvažiavo taksi automobilis ir jis grįžo namo, kartu išvažiavo R ir Ž. Po poros dienų nuvažiavo pas M, nes sužinojo, kad įvyko vagystė ir jį kaltina. Paklausė kodėl jį kaltina. Jie pasakė, kad dėl jo praeities, nes jis buvęs nepilnamečių pataisos namuose. D. J. R. ten su pirštinėmis atvažiavo dėl to, kad nepaliktų daugiau pirštų antspaudų, o ne daryti kažkokį įsilaužimą, jis nesiūlė M inscenizuoti vagystę. R dėl jo viską darė, nes jis yra jo draugas, jam papasakojo kaip viskas buvo. Po to įvykio buvo jo pokalbis su K. P.. Jai spaudimo nedarė. Nežinojo ką daryti, kai viskas pakrypo link jo, buvo pasimetęs. Dar prie Mažvydo mokyklos R buvo susitikęs su nukentėjusiąja, jis tuo metu sėdėjo mašinoje ir jų pokalbio negirdėjo. Šiuo metu yra suimtas už mašinos vagystę, kaltę pripažįsta. Dar jam pradėtas yra ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto, žinant, kad jis vogtas, įgijimo ir naudojimo. Iki liepos 24 d. turėjo telefoną Samsung. Telefonas iPhone buvo ketvirto modelio. Jis kainavo apie 60 eurų, tėvai buvo davę jam pinigų. K. P. neplanavo vežtis į Turkiją. Po liepos 24 d., nebuvo išvykęs į Vokietiją.

Motyvuojamoji dalis

Nors S. M kaltu neprisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji V M paaiškino, kad 2016 m. liepos 24 d. buvo išvažiavę į Vokietiją. Namai tuo metu turėjo būti tušti, sūnus turėjo būti pas močiutę. Jis namuose nakvoti negalėjo, tačiau sūnus pasikvietė klasiokę. Ta pasikvietė dar dvi drauges. Paskui dar pasikvietė draugų, taip ir gavosi. Grįžę namo iškart nepastebėjo, kad nėra pinigų. Mažasis sūnus D. M. pastebėjo, kad nėra jo 85 eurų, buvusių komodoje. Tada pažiūrėjo, kad ir spintoje tarp rūbų, trečioje lentynoje nuo viršaus, dešinėje pusėje nėra ten buvusių pinigų - 4000 eurų, kurie buvo laikomi namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo trys kupiūros po 500 eurų po 100 buvo 10 ar 12 kupiūrų, o likusios kupiūros po 50 eurų. Užspaudžiamame polietileniniame maišelyje, kur buvo pinigai, dar buvo ir čekiai, bet maišelio grįžę išvis nerado. Pinigų pasigedo 2016 m. liepos 28 d. Yra dirbanti penkioliką metų, gauna pajamas, taip pat turėjo nekilnojamąjį turtą pardavę, todėl pinigų turėjo. Teikia deklaracijas mokesčių inspekcijai kiekvienais metais. Žino kiek turėjo pasidėjusi pinigų ir išvažiuodama juos perskaičiavo. Jos vyras irgi žinojo kiek buvo pinigų ir kur jie buvo laikomi. Sūnumi pasitiki, jis negalėjo to padaryti. Klausė sūnaus kas buvo atvažiavę. Jis papasakojo, kad pasikvietė pas save klasiokę A. B.. Jai paskambino. A sakė, kad surinks pinigus ir grąžins. Tai reiškia, kad ji žinojo apie tuos pinigus iš komodos. Paklausė ar ji grąžins visus kiek buvo. Ji pasakė, kad čia jau rimta. Paskui ji su K. P. atvažiavo papasakoti viską į namus. Mergaitės pasakojo, kad gėrė alkoholį, pasakė visų buvusių vakarėlyje vaikinų vardus, pavardes. K pasakojo, kad buvo su S kambaryje. S. M rado pinigus spintoje. Davė jai du šimtus eurų ir jis pasiėmė du šimtus. Likusius pinigus padėjo. Paskui K. P. sakė, kad pinigus grąžino atgal S. M, nes pagalvojo, kad blogai baigsis, jei sužinos tėvai. K sakė, kad buvo pinigai fotografuojami ant lovos. Kai sužinojo, kad buvo ir S, paskambino jo mamai, nes jos yra bendradarbės. A. S. tėvams pasakė kas nutiko, minėjo ir tai, kad namas yra draustas. Jie pasakė, kad jiems vienodai, nes S šiandien suėjo aštuoniolika metų. Po to su S. M tėvais nesikalbėjo, jie nesiūlė atlyginti žalos. Kitą dieną atvažiavo S M su J. R. tartis kaip žala gali būti atlyginta per draudimą. R buvo pasiėmęs baltas darbines pirštines. Sako „padarome taip, kad draudimas sumokėtų tuos pinigus“. Klausė ką žada daryti. Sako „išstumsim langą, duris išlaušime“. Tas pokalbis truko gal 10 minučių. Įrašinėjo pokalbius ir pateikė juos tyrėjai. Pasakė, kad nežais tokių žaidimų. Tą pačią dieną parašė pareiškimą policijai. Jų namuose vaizdo įrašymo įrangos nėra. Tai atvykusiems vaikinams sakė todėl, kad norėjo pažiūrėti jų reakciją - kai tai pasakė, S. M labai nurimo, kalbėjo vien R. Matėsi, kad S. M susinervino. Civilinį ieškinį reiškia 4085 eurų turtinei žalai ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Visi dėl šio įvykio šeimoje patyrė stresą, vaikas bijo eiti į mokyklą. Tas labai nemalonus įvykis pakenkė jos sveikatai, prarado pasitikėjimą žmonėmis.

Liudytoja K. P. paprašė, kad būtų perskaityti jos parodymai, nes jai buvo daromas spaudimas, todėl sunku kalbėti. Teisėjui pagarsinus byloje esančius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pareiškė, kad juos patvirtina. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu K. P. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d. apie 17 val. ji, A. B., U P ir G buvo pas G. M. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Visi žinojo, kad G tėvai yra išvykę į Prancūziją. Apie 20 val. A pakvietus į G namus atvyko D. B., A. B., S. M., J. R., V. L. Vaikinai atsivežė alkoholinių gėrimų ir toliau leido vakarą G. namuose. Apie 23 val. G. paskambino jo mama ir iš jo balso suprato, kad jis yra išgėręs alkoholio, todėl netrukus atvyko G. seneliai ir G. išsivežė. Kol laukė atvykstančių G. senelių visi pasislėpė už elektros skydinės, kuri yra netoli G. namų. Taip pat su G. susitarė, kad jis paliks savo namo raktus, o kai baigs vakarėlį namą užrakins ir raktą padės terasoje po stalu. G. atjungė namo signalizaciją ir atvykus seneliams išvažiavo. Visi grįžo į namą. Netrukus prie jų prisijungė M. Č. ir K. A. M.. Ji su S nuėjo į G. tėvų miegamąjį. Ten valgė, bučiavos, kalbėjosi. Jai išėjus į tualetą, S liko miegamajame. Pabuvusi prie draugų svetainėje grįžo į miegamąjį pas S. Kai ji įėjo į kambarį, S buvo atsidaręs komodos stalčių ir jai įėjus paklausė, ar nežinanti, kur galėtų būti pinigai. S toliau ieškojo po visus stalčius ir sakė jai, kad niekam nieko nesakytų. Tada jis nuėjo prie spintos ir vienoje lentynoje, kur buvo sulankstyti rūbai, pakišęs ranką po rūbais ištraukė maišelį su pinigais. Pinigai buvo įdėti į politileninį užspaudžiamą maišiuką. Maišelyje taip pat buvo kažkokie pirkinių čekiai. S paėmė pinigus iš maišiuko ir išskleidė juos ant lovos ir nufotografavo juos savo mobiliojo ryšio telefonu. Matė, kad buvo pinigų kupiūros po 100 ir po 500 eurų. Jis paėmė dvi kupiūras po 100 Eurų ir davė juos jai, sakydamas „Imk ir niekam nesakyk“. Ji pinigų neėmė, sakė, kad jų nereikia, tačiau jis primygtinai juos siūlė. Ji tuos pinigus paėmė ir įsidėjo į džinsų galinę kišenę. Tada iš tos pačios krūvos S paėmė 200 Eurų. Likusius pinigus sudėjo atgal į maišelį kartu su pirkinių čekiais ir pakišo atgal po rūbais. Grįžo į svetainę. Ji aptvarkė kambarius. S tuo momentu, kai ji tvarkė kambarius, J parodė nuotrauką, kur nufotografavo pinigus G tėvų miegamajame. Tada pasikvietė S pasikalbėti. Ji su S ir J buvo už namo kampo. Ji padavė S tuos 200 Eurų ir pasakė, kad šių pinigų nereikia. Iš jos paimtus pinigus S įsidėjo į kišenę. J su S pažadėjo parvežti namo. Ji su J nuėjo ant batuto, S grįžo į namo vidų. Po kiek laiko į kiemą išėjo S ir pasikvietė Jpasikalbėti. Po kokių 15 min ji pasigedo J su S, kiti pasakė, kad jie jau išvažiavo. Ji užrakino namą, raktą kaip buvo sutarę padėjo terasoje po staliuku. Liepos 28 d. A parašė, kad G tėvai namuose po jų vakarėlio pasigedo 4085 Eurų. G tėvams viską papasakojo. Apie 19-20 val. susitikusi su S, prašė jo, kad gražintų tuos 4000 Eurų. T S sakė, kad G tėvai pinigų mokesčiams nerodo, uždirba juos iš prancūziškų mašinų, kad neturi įrodymo, kad turėjo tuos pinigus ir, kad „zajavo“ tikrai nerašys. Kitą dieną, vėl susitiko su S ir J, nes jie sužinojo, kad viską papasakojo G tėvams. J sakė, kad vienintelis įrodymas yra ji, sakė, kad niekam nieko nesakytų, kad nebūtų taip, jog ji dingtų be žinios. S ir kitą dieną susitikus kartojo, kad niekas nieko neįrodys sakė, kad jeigu parašys „zajavą“ ir kvies ją į policiją, sakytų, jog ji prisigėrė ir 21 val nuėjo miegoti, nieko nematė (b. l. I t., 55-59, 60-63, 64-67, 68-71). Teisme liudytoja K. P. papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai matė pinigus, jai atrodė, kad 4000 eurų ten nebuvo, gal ten buvo 2000 eurų ar kažkiek virš 2000. G mama sakė, kad buvo kupiūros po 50, po 100, tai tiktai kupiūrų po 50 eurų nebuvo. Buvo po 100 eurų ir stambesnės kupiūros. Matė kaip surado S pinigus, juos išėmė iš spintos. Jis prie jos akių ištraukė pinigus, padėjo ant lovos ir paskleidė, kad matytųsi kiekviena kupiūra. Prie jos akių juos fotografavo. Buvo šviesu. Pinigų neskaičiavo, to prie jos akių nedarė ir M. Kai išėjo, S galėjo kitiems pasakyti, kad yra tie pinigai. Po kokių dešimt minučių kai išėjo iš kambario, kur buvo pinigai, ji susitiko su S ir J, atidavė S pinigus, tai ir J galėjo žinoti, kad tie pinigai yra. Pati niekam nesakė apie pinigus. Kiti asmenys irgi galėjo įeiti į kambarį. Po pusvalandžio S išvažiavo su J. Paskui ir jie išvažiavo. Bijo, kad po teismo gali būti patyčios. Buvo sulaukusi grasinimų, jei duos parodymus.

Liudytojas G. M. paaiškino, kad 2016-07-24 tėvai išvažiavo. Jis po pietų išvažiavo pas senelius. Grįžo penktą valandą namo. Prie kiemo buvo A su draugėmis. Buvo visi pas jį namuose. Paskui jos paklausė ar gali dar keli draugai atvažiuoti. Jis sutiko. Atvažiavo gal 10 asmenų. Jie atvažiavę atsivežė alkoholinių gėrimų. Vyko balius. Jis buvo jauniausias kompanijoje. Vaikinų nepažinojo, jie buvo A pažįstami. Paskui jam mama paskambino ir įtarė, kad jis neblaivus. Sakė, kad atvažiuos močiutė jo pasiimti. Visi išėjo iš namo ir jis užrakino namus. Išėjo prie vartelių ir laukė močiutės. Priėjo K ir parašė, kad paliktų namų raktą. Jį padėjo terasoje. Jais pasitikėjo, negalvojo, kad taip gali būti. Nežinojo ar brolis ir tėvai turi pinigų. Nesidomėjo kiek jie jų turi ir kur tie pinigai yra padėti. Net nežinojo, kad pinigai dingo. Iki parvykstant tėvams buvo atėjęs į namus, juos sutvarkė. Buvo paimta iš namų vienas butelis degtinės, dar vieną butelį rado sudaužytą ir dar buvo paimta alkoholinių gėrimų. Sakė, kad atpirks. Per tą laiką kol grįžo tėvai niekas daugiau nebuvo atėjęs.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad 2016-07-24 dalyvavo kompanijoje (duomenys neskelbtini). Dieną susitarė su klasioku G kad nuvyksi pas jį su savo dviem draugėmis, tai U P ir K. Nuvyko su taksi. Vėliau atvažiavo draugai. Prieš devynias grįžo namo su taksi. Paskui pirmą valandą nakties vėl atvažiavo ten ir puse trijų vėl išvažiavo. Pati nematė, kad jis paėmė pinigus, bet iš K girdėjo, kad dėl visko kaltas S. Ji sakė, kad girdėjo kai S su kažkuo kalbėjo telefonu ir klausė ar paimti visus pinigus, ar tik dalį. To vakaro metu S bendravo su P, rodė vienas kitam dėmesį. Žino, kad K su S buvo tame kambaryje kur buvo pinigai, apie tai paskambinusi pasakė U P. Kai jie buvo nuėję į tą kambarį, jos jau nebuvo, ji buvau namie. Kai grįžo, kambaryje nieko nebuvo. Nekreipė dėmesio ar buvo dar kažkas užėję į tą kambarį kur buvo pinigai, vėliau patvirtino, kad į G tėvų kambarį daugiau niekas nėjo, tik K ir S. Ji su drauge buvo kitame kambaryje. Paskui visi išėjo iš namo, palaukė kol K užrakins namus. J. R. ir S. M buvo išėję anksčiau. Su kuo jie išvyko, nematė. Po to, kai dingo pinigai pastebėjo, kad S. M turėjo baltą telefoną iPhone 5,. Tą vakarą S. M irgi turėjo baltą telefoną, bet mažesnį ir ne iPhone. Apkalbėti nei vieno neturi jokio pagrindo.

Liudytojas K A. M. paaiškino, kad 2016-07-24 buvo (duomenys neskelbtini), atvyko vėliau nei kiti, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Tą vakarą S sakė, kad yra pinigų. Jis tuo metu sėdėjo salone su Ž ir L prie stalo. Jis į tai niekaip nesureagavo, nebuvo užėjęs į kambarį kur buvo pinigai. Nematė, kas buvo įėjęs į tą kambarį. Kaip išvyko nepamena, nes buvo padauginęs alkoholio. Po to įvykio buvau susitikęs su S. M, jis neužsiminė apie dingusius pinigus, nesiūlė jų pasidalinti. Po kelių savaičių pasakė, kad kviečiamas į policiją dėl tų pinigų. Nepamena kokį telefoną turėjo S. M.

Liudytojas V M paaiškino, kad iš Vokietijos parvyko liepos 28 dieną. Ryte mažasis sūnus stalčiuje nerado savo pinigų. Klausė vyresnio sūnaus kas čia buvo. Sakė, kad buvo svečių, baliavojo. Pinigai buvo šeimos: 85 eurai buvo mažojo sūnaus, gauti iš dovanų, o 4000 eurų - jų. Buvo pardavę automobilį, žmona dirba, jis kartais nuvažiuoja į Prancūziją, užsidirba. Jis ten buvo padėjęs pinigus - jie buvo trečioje arba antroje lentynoje nuo viršaus, tarp drabužių, įdėti į užspaudžiamą polietileninį maišelį kupiūromis po 50, 100, 500 eurų. Žmona kupiūras buvo mačiusi ir suskaičiavusi. Ten buvo 4000 eurų. Ten buvo jų santaupos. Maišelyje buvo ir kažkokie čekiai už prekes. Po vagystės buvo atvažiavusios dvi mergaitės. Sakė, kad buvo ant lovos išversti pinigai. Minėjo, kad buvo S. Paskui buvo atvažiavę ir S. M tėvai. Buvo atvažiavę ir S. M ir J. R., siūlė imituoti vagystę. Kad jų namas draustas, sakė M tėvams.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V L parodė, kad 2016-07-24 taksi automobiliu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas vaikiną, kurio vardas G. Kartu buvo su A. B., D. B., P. Ž, E. R.. G namuose jau buvo trys merginos, tai K, A. B. ir U. Atvyko ir S M, vėliau J. R., K-A. M. bei M Č. G namuose gėrė alkoholį, linksminosi. Matė, kad S M ir K nuėjo į G tėvų miegamąjį pabūti dviese, kad niekas netrukdytų. Sėdint su K. A. M., P. Ž svetainėje, po kokios valandos laiko iš miegamojo išėjo S Ms, priėjęs prie jų, atsisėdo ant sofos ir pasakė visiems garsiai, kad miegamajame, spintoje po drabužiais, rado pinigų. Kiek jų rado, nepasakė. Tai, kad kas nors kitas būtų ėjęs į G tėvų miegamąjį išskyrus K ir S. M, nematė (t. 1, b.l. 113-116).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P Ž parodė, kad 2016 metais, liepos mėnesio pabaigoje, D. B. pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi ten yra laisvas plotas. Tą pačią dieną, apie 19 val., taksi automobiliu kartu su D. B., A. B., V L, E. R. nuvyko minėtu adresu. To vaikino vardo negali pasakyti, pas jį dar buvo atvykusios trys merginos. Vieną iš merginų pažinojo, jos vardas K. Atvyko kitu taksi automobiliu S M, po to J. R., M Č ir A. K.. Visi gėrė alkoholį. Kai jau išgėrė savo atsivežtą alkoholį, gėrė radę alkoholio tuose namuose. Jam geriant kartu su V. L ir A. K. ant sofos svetainėje, priėjo S M, atsisėdo, garsiai pasakė, kad miegamajame yra pinigų. S. M tą vakarą daug alkoholio negėrė. Po to nuėjo nuo jų - ar jis grįžo į miegamąjį atgal nepastebėjo. Kad iš kitų name buvusių vaikinų ar merginų eitų kas nors į miegamąjį nepastebėjo. Apie 1 valandą jis su V. L, A. K., M Č ir A. B. išvyko namo. Po savaitės laiko iš V. L sužinojo, kad tą vakarą buvo pavogti pinigai - 4000 eurų (t. 1, b.l. 120-123).

2016-07-29 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas namas bei kambarys, kuriame buvo laikomi dingę pinigai. Fotolentelėje užfiksuota spinta su drabužiais, kurioje buvo laikomi dingę pinigai (t. 1, b.l. 15-20).

2016-08-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad V. M pateikė kompaktinį diską FREESTYLE CD-R-700 (t. 1, b.l. 42-43), kuriame įrašyti pokalbiai tarp V. M ir K. P., A. B., V. M, jie iššifruoti 2016-11-11 kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b.l. 45-52).

2016-08-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad A. P. pateikė diktofoną, kuriame yra 2016-07-30 garso įrašas, kuris perkeltas į kompaktinį diską DVD-R-Verbatime (t. 1, b.l. 72-73), kuriame įrašyti pokalbiai tarp K. P., S. M ir J. R., jie iššifruoti 2016-11-07 objektų apžiūros protokole (t. 1, b.l. 75-81).

2017-01-10 tarnybiniame pranešime dėl telefono numerio analizės nurodyta, kad 2016-07-29 12.50 val. V. M bendrauja su J. R., su kuriuo susitarė susitikti prie M.Mažvydo mokyklos. Byloje pateiktas garso įrašas sutampa su išklotinėje esančiais duomenimis (t. 2, b.l. 3-5).

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis S. M 2016 m., laikotarpyje nuo liepos 24 d. 20 val. iki liepos 25 d. 4 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) tyčia, iš V M miegamajame buvusios spintos pagrobė 4000 eurų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė 4000 eurų turtinę žalą.

S. M veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 1 d., nes jis pagrobė svetimą turtą.

Byloje nustatyta, kad jaunimo vakarėlyje (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 24 d. nuo 20 val. iki liepos 25 d. 4 val., dalyvavo grupė vaikinų ir merginų, tarp jų buvo ir S. M. Vakarėlio metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Nustatyta ir tai, kad S. M vakarėlio metu rodė padidintą dėmesį vienai iš merginų – K. P.. Jie kuriuo tai metu pasišalino nuo likusios kompanijos ir nuėjo į miegamajį, kuriame kurį laiką buvo dviese. Iš liudytojos K. P. parodymų matyti, kad tą vakarą ji kurį tai laiką buvo išėjusi iš miegamojo. Tai matyti ir iš nukentėjusosios daryto garso įrašo, kuriame K. P., paklausus V. M ar ji buvo su S miegamajame, pasakė „taip, nu, nu. Paskui aš nuėjau prie visų, pažiūrėti ar viskas tvarkoj, ten mačiau buva visko primėtyta kas žuvies pirštelius kepė“ (t. 1, b.l. 47). Jai grįžus atgal į miegamąjį, pastebėjo, kad S. M rausiasi komodos stalčiuose ir spintoje, jis paaiškino, kad ieško pinigų, liepė apie tai niekam nesakyti. Radęs pinigus, 200 eurų iš karto davė K. P., 200 eurų pasiliko sau, taigi su jais elgėsi kaip savininkas ir atliko veiksmus, įrodančius, kad šiais pinigais disponavo. Po kiek laiko K. P. jai duotus pinigus grąžino S. M. Jokių įrodymų, kad jis vėliau juos grąžino į vietą, kur jie buvo rasti, nėra. Nustatyta, kad S. M ir J. R. iš vakarėlio pasišalino šiek tiek anksčiau nei kiti kompanijos dalyviai, nors iš K. P. parodymų ir garso įrašų, kurie padaryti jai dalyvaujant matyti, kad vakarėlio metu S. M jai siūlė pratęsti vakarėlį jo kompanijoje, išvykstant ją paiimti kartu. Byloje taip pat nustatyta, kad išėjęs iš miegamojo S. M name buvusiems vaikinams aiškino radęs pinigus.

Nors kaltinamasis įrodinėja, kad pinigų ieškojo ir juos rado K. P., šią versiją visiškai paneigia ikiteisminio tyrimo metu darytas garso įrašas, iš kurio darytina neabejotina išvada, jog K. P. nei pinigų ieškojo, nei juos rado, nei jų siūlė kaltinamajam. Visus šiuos veiksmus atliko kaltinamasis. Po vakarėlio K. P. išėjo namo kartu su U P ir A. B., duomenų, kad ten grįžo vėliau, nėra. Įvertinant tai, kad K. P. netrukus po to, kai jai S. M padavė 200 iš rastos pinigų sumos, juos grąžino kaltinamajam, kad ji aktyviais veiksmais viso ikiteisminio tyrimo metu aktyviais veiksmais siekė nustatyti byloje objektyvią tiesą, teismas neturi jokio pagrindo įtarti, kad liudytoja K. P. padėjo realizuoti S. M nusikalstamos veikos objektyviąją pusę ar bent žinojo, kad tokią veiką kaltinamasis įvykdė.

Iš byloje esančio garso įrašo turinio girdėti, kad nukentėjusios ir jos sutuoktinio pokalbio su K. P. ir B metu pastaroji pasakė „dar aš girdėjau, kad jis (tuo metu kalbėta apie S M) su draugu kalbiejos apie 400 ir saka aš nežinau ar visus imti ar tik tiek. Saka, jeigu pamatys, tai vis tiek pamatys“.

Iš nukentėjusiosios telefoninio pokalbio su vyriškiu, kurį ji įvardijo kaip J. R. ir, pasak nukentėjusiosios, į šį pokalbį J. R. buvo atvykęs kartu su S. M, tai patvirtino ir kaltinamasis, J. R. sako frazes: „žiūrėkit, gal padarom įsilaužimą“, „jeigu galim, tą langą, išmėtyti ką nors“, „nu tai sakau, daba yra vieninteli išeitis, daba mes galim vakare šiandien suorganizuoti tą“. Šis pokalbis paneigia kaltinamojo versiją, kad nei jis nei J. R. nesiūlė nukentėjusiajai imituoti įsilaužimo.

Reikšmingu įrodymu laikytinas garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2016-07-30 tarp S. M, J. R. ir K. P. vykęs pokalbis, kurio metu abu vyriškiai įtikinėja K. P. prisiimti kaltę, sako kad jai gali duoti tik dviejų eurų baudą už tai, kad buvo girta. Pasiūlo jai sakyti, jei atsidurtų „mentyne“, kad jiems būnant atvyko vyresni, kokių trisdešimties metų vyriškiai. Siūlė ją išvežti kažkur porai mėnesių, tuomet jie nieko nepadarytų, nes nebūtų įrodymų. K. P. nuolatos kartojant, kad ne ji paėmė pinigus ir kodėl ji turi atsakyti, bandė švelninti situaciją, S. M teigė, kad jei ji turės nemalonumų, tuomet kaltę prisiims jis. S. M keletą kartų bandė įtikinti K. P., kad tokių pinigų nukentėjusiosios šeima legaliai negalėjo turėti, kad jie bijos rašyti pareiškimą, nes tuomet mokesčių inspekcija atims jų namą, „jie gyvens palapinėj“ ir pan. Džiaugiasi, kad M namuose nebuvo vaizdo kameros, nes jam ten nuvykus jo nepažino. Toliau aiškino, kad „kameru nėra, mes visa laika žiūrėjom, nu kameras matytus kambariuose, ar kur būtų viskas mates, nei lauke niekur“. Toliau teigė „galvoji aš tai ramiai sėdėčiau kiaušiu nesukčiau, būčiau senai išpises, sėdėti tai nenoriu, nei kiek nenoriu“, tai yra patvirtina, kad jie būtų paaiškėję, jog M namuose būtų buvę vaizdo kameros, jis būtų išvykęs į užsienį tikslu išvengti atsakomybės. Teigė, kad nuvažiuos su K. P. į Turkiją. S. M frazė „aš iš pat pradžių galvojau, kad čia pizi bus, cypi, tai aš irgi daba tiek nesąmoniu turiu daba už tuos pinigus iš kartą į cype pistu, eičiau į kalėjimą, bet aš ramus esu, nes jie tų pinigų netur, netur popieriuku, jie negal parodyti iš kur tie pinigai yra“, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tai patvirtina ir kaltinamojo veiksmai vakarėlio metu – jis sąmoningai visiems buvusiems vaikinams pasakė, kad rado pinigus, taip bandydamas susikurti savotišką alibi, jei nukentėjusieji parašytų pareiškimą policijai. Dėl tos pačios priežasties, teismo vertinimu, jis kartu su J. R. anksčiau už kitus pasišalino iš vakarėlio, nes tuomet lyg ir nekiltų įtarimų, kad piniguis galėjo pagrobti S. M. Nors buvo pasižadėjęs vakarėlio pabaigoje K. P. pasiimti su savimi, to sąmoningai nepadarė.

Iš byloje esančių garso įrašų girdisi, kad kai kuriuos veiksmus, siekiant išvengti kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės atliko ir J (ar J) R: jis, kaip nurodė procese apklausti liudytojai, kaltinamasis ir nukentėjusioji, dalyvavo jaunimo vakarėlyje tą vakarą ir naktį, kai įvykdyta pinigų vagystė, jis kartu su kaltinamuoju bendravo su nukentėjusiąją, liudytoja K. P.. Garso įrašai patvirtina, kad jis siūlė imituoti įsilaužimą į nukentėjusiosios namus, kartu su kaltinamuoju aktyviai siūlė liudytojai K. P. sutikti, kad ji kuriam laikui būtų išvežta į užsienį, kad prisiimtų kaltę ant savęs. Šios aplinkybės liudija, kad jis žinojo, jog kaltinamais S. M įvykdė pinigų vagystę, galimai ir pats buvo šios nusikalstamos veikos bendrininkas. Byloje nustatyta, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas kaip liudytojas, jo pavardė neįrašyta ir apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąraše (t. 2, b.l. 99). Kaip teisme nurodė prokurorė, jis ikiteisminio tyrimo metu neapklaustas, nes yra dingęs. Darytina išvada, kad jis vengia baudžiamosiuos atsakomybės, todėl ir slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo dėl bendrininkavimo įvykdant pinigų vagystę, ar dėl nepranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką, tai yra S. M įvykdytą pinigų vagystę, ar dėl nusikalstamo poveikio liudytojai K. P. ir pan. Vienok, teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad J. R. nėra apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme, nesudaro pagrindo nei bylą grąžinti prokurorui, nei išteisinti kaltinamąjį S. M. Teismas nustatė, kad kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų, kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų irgi nenustatyta (BPK 234 str. 2 d.), todėl baudžiamosios bylos grąžinti prokurorui nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu neapklaustas J. R., kaltinamojo teisinės padėties neapsunkina – priešingai, jei būtų įrodyta, kad jis veikė kartu su S. M, pastarojo veikoje būtų nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupėje. Teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančio S. M kaltę, todėl bylos grąžinimas prokurorui ar J. R. paieškos paskelbimas būtų pertekliniai procesiniai veiksmai, prieštaraujantys proceso proporcingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principams. Pažymėtina, kad J. R. baudžiamojo persekiojimo iniciatyvos teisė yra prokuroro pareiga. Liudytoja K. P. yra pateikusi pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jai daromo poveikio, todėl aukščiau paminėti procesinės prievartos veiksmai J. R. atžvilgiu gali ir turi būti pradėti prokuroro iniciatyva, jei bus nustatyti jo veikoje nusikalstamos veikos požymiai.

Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad kiti jaunimo vakarėlyje 2016 m. liepos 24 d. vakare ir naktį(duomenys neskelbtini) dalyvavę ar nedalyvavę asmenys būtų pagrobę ar ketinę pagrobti nukentėjusiajai V. M priklausančius pinigus. Liudytojas G. M. parodė, kad iki parvykstant tėvams buvo atėjęs į namus, juos sutvarkė. Patvirtino, kad per tą laiką kol grįžo tėvai, niekas daugiau nebuvo atėjęs. Nukentėjusioji V. M paaiškino, kad savo sūnumi pasitiki visiškai. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad kiti jaunimo vakarėlyje 2016 m. liepos 24 d. vakare ir naktį (duomenys neskelbtini) dalyvavę asmenys, be S. M ir K. P. būtų buvę užėję į kambarį, kuriame buvo laikomi pinigai, nėra. Taigi byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų kad kiti, išskyrus S. M, šiame vakarėlyje dalyvavę asmenys ar kiti nedalyvavę asmenys būtų pagrobę ar ketinę pagrobti nukentėjusiajai V. M priklausančius pinigus. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad nukentėjusiajai priklausiusius pinigus pavogė būtent kaltinamasis. K. P. parodė, kad po to, kai ji grąžino pingus – 200 eurų – S. M, J su S pažadėjo parvežti namo. Ji su J nuėjo ant batuto, o S grįžo į namo vidų. Po kiek laiko į kiemą išėjo S ir pasikvietė J pasikalbėti. Po kokių 15 min ji pasigedo J su S kiti pasakė, kad jei jau išvažiavo. Duomenų, kad K. P. grąžintus 200 eurų, ir tuos 200 eurų, kuriuos S. M pasiėmė sau, jis būtų grąžinęs į vietą, iš kuriuos jis paėmė, nėra. Darytina išvada, kad likę pinigai buvo pagrobti būtent tuo metu, kai K. P. buvo lauke. Pagrobęs pinigus S. M netrukus, dėl aukščiau aptartų priežasčių, išvyko iš vakarėlio.

S. M kaltinamas ir 85 eurų pagrobimu iš V. M miegamajame buvusios komodos stalčiaus. Ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad ši aplinkybė nėra įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę aplamai neigia, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pinigų kartu su K. P. ieškojo spintoje, teisme jau teigė, kad pinigų spintoje ieškojo tik K. P.. Liudytoja K. P., kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta keturis kartus, nuosekliai teigė, kad pinigų ieškojo tik kaltinamasis. Nė vieną kartą ji nenurodė, kad dalis pinigų buvo rasti komodos stalčiuje, nors ir patvirtino, kad po to, kai jai, trumpam išėjus iš M miegamojo, grįžo atgal, pirmiausia pamatė, kad pinigų kaltinamasis ieškojo komodoje, o po to – spintoje, kur juos ir rado. Tai ji patvirtino ir apklausiama teisme. Nukentėjusiosios darytame garso įraše, jos ir jos sutuoktinio pokalbio su K. P. ir A. B. metu, V. M pasakius „o ten dar stalčiuj buvo kitam 85 eurai“, bei V. M paklausus „aha kas smulkius paėmė pinigus“, K. P. atsakė „nemačiau, nežinau“ (t. 1, b.l. 46). Tokiu būdu, nesant nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad nukentėjusiosios sūnui D priklausę 85 eurai buvo rasti ir kad juos paėmė būtent S. M, kaltinimas jam dėl 85 eurų sumos vagystės iš kaltinimo pašalintinas. Asmuo kaltu pripažįstamas tik kai jo kaltė įrodyta. Šiuo atveju, 85 eurų vagystės epizode, S. M kaltė būtų grindžiama tik prielaida, jog šią pinigų sumą jis galėjo rasti dar iki į miegamąjį grįžtant K. P. ar kuriuo tai momentu vėliau, tačiau, minėta, šios aplinkybės nepagrindžia nė vienas byloje esantis įrodymas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad S. M padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b.l. 28-32), teistas (t. 2, b.l. 13-27), teistumas neišnykęs, šiuo metu jo atžvilgiu atliekama keletas ikiteisminių tyrimų dėl apysunkių nusikaltimų padarymo. Iš (duomenys neskelbtini) cakteristikos matyti, kad S. Ms charakterizuojamas patenkinamai – yra nekonfliktiškas, pavestas užduotis stengiasi atlikti laiku, tačiau pamokų lankomumas prastas (t. 2, b.l. 38). Nustatytų aplinkybių pagrindu S. M skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.). Kaltinamasis ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko nepilnamečių pataisos namuose. Veiką, už kurios padarymą bausmė skiriama šiuo nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnametis, likus keturioms dienoms iki pilnametystės. Įvertinant kaltinamojo jauną amžių bei veikos pobūdį, jam skirtina bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje (LR bausmių vykdymo kodekso 90 str.).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2. b.l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusioji V M baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 4085 € turtinei žalai bei 500 € neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 34-35). Nurodo, kad dėl pinigų vagystės patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, prarado pasitikėjimą žmonėmis. Stresą patyrė ir šeimos nariai, vaikas bijo eiti į mokyklą. Kaltinamasis turėjo galimybę grąžinti pinigus, tačiau jis to nepadarė, jos net neatsiprašė.

Nukentėjusiosios ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - teismui pripažinus S. M kaltu dėl 4000 eurų pinigų vagystės, ši suma nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamojo. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nuosekliai ir aiškiai nurodė, kad savo namų miegajame esančioje spintoje tarp drabužių laikė 4000 eurų. Prieš išvykstant į kelionę su sutuoktiniu, šiuos pinigus perskaičiavo. Konkrečiai nurodė, kad buvo trys kupiūros po 500 eurų po 100 buvo 10 ar 12 kupiūrų, o likusios kupiūros po 50 eurų. Liudytojas V M paaiškino, kad pagrobti 4000 eurų buvo šeimos santaupos. Abu sutuoktiniai nurodė, kad šiuos pinigus susitaupė iš gaunamo atlyginimo, pardavus turtą. V. M taip pat nurodė pinigų padėjimo vietą, teigė, kad pinigai buvo laikomi užspaudžiamame polietileniniame maišelyje kupiūromis po 50, 100, 500 eurų. Patvirtino, kad žmona kupiūras buvo mačiusi ir suskaičiavusi. Teismas neturi pagrindo šiais parodymais netikėti.

Nors kaltinamasis teigia, kad jis nufotografavo, kaip K. P. skaičiuoja rastus pinigus, jų suskaičiavo 2700 eurų, o K. P. teisme teigė, kad tuo metu, kai matė pinigus, jai atrodė, kad 4000 eurų ten nebuvo, gal buvo 2000 eurų ar kažkiek virš 2000, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nei priteistinos žalos dydžiui nei veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi: iš bylos medžiagos nustatyta, kad liudytoja K. P. tam tikrais momentais kaltinamąjį miegamajame buvo palikusi vieną, o grįžusį jį rado beieškant pinigų, todėl negalima atmesti prielaidos, kad jis šiuos pinigus rado jau anksčiau, K. P. būnant išėjus ir dalį jų pasisavino iš karto. Nuotrauka, ar nuotraukos, kurias neva darė M miegamajame S. M, nėra jo pateiktos nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme. Net jei toks veiksmas ir buvo atliktas, iš jo nebūtų galima daryti kategorišką išvadą, jog jose matosi visi rasti pinigai, nes, minėta, dalį jų kaltinamasis galėjo paimti dar iki grįžtant į miegamąjį K. P., be to, kupiūros galėjo persidengti, užkloti viena kitą ir pan. Pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. P. pinigų sumos, kurią rado kaltinamasis, nenurodė, tik minėjo, kad S paėmė pinigus iš maišiuko, išskleidė juos ant lovos ir nufotografavo savo mobiliojo ryšio telefonu. Matė, kad buvo pinigų kupiūros po 100 ir po 500 eurų. Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad ji patvirtino, kad rasti pinigai nebuvo skaičiuojami. Įvertinant aplinkybę, kad jai iš kaltinamojo ir jo aplinkos buvo daromas didelis psichologinis spaudimas, neatmestina, kad teisme ji stengėsi švelninti kaltinamojo teisinę padėtį.

Teismui pašalinus iš kaltinimo epizodą dėl 85 eurų pagrobimo, šios sumos priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamojo nėra teisinio pagrindo.

Pagal LR CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Nustatyta, kad kaltinamasis iš nukentėjusiosios pagrobė namuose laikytas santaupas – 4000 eurų. Kad ši inigų suma yra didelė nukentėjusiajai ir jos šeimai įrodo tai, kad ji aktyviais veiksmais bandė išsiaškinti pinigus pagrobusį asmenį ar asmenis dar iki rašant pareiškimą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors nuo pinigų vagystės jau parėjo daugiau nei aštuoni mėnesiai, iš pagrobtos sumos nukentėjusiajai kaltinamasis negrąžino nė kiek, be to, už padarytą veiką net neatsiprašė nukentėjusiosios, nors ji ir kaltinamojo motina yra bendradarbės. Akivaizdu, kad netekus didelės pinigų sumos dėl įvykdytos vagystės, yra pagrindas teigti, kad nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją. Prašoma priteisti neturtinė žala žymiai mažesnė nei nukentėjusiajai padaryta turtinė žala. Nustatytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo bylose, nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Tenkintinas ir jos prašymas priteisti 650 eurų atstovavimo išlaidų. Nustatyta, kad nukentėjusiąją atstovavusi advokatė surašė ieškinį, atstovavo nukentėjusiąją teisme, į bylą pateiktas pinigų sumokėjimą-gavimą patvirtinantis kvitas (t. 2, b.l. 128). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra nepagrįstai didelė, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 307 str. 1, 2 , 6, 7 d., teismas

nusprendžia:

S M pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirti 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti atviroje kolonijoje.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti iš S M nukentėjusiosios V M naudai 4000 € (keturis tūkstančius eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 500 € (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 650 € (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mockaitis