- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- AS-61-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04912-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Elektrėnų, Elektrėnų žemėtvarkos skyrius, Vilniaus apskrities administracija
- Kategorijos
- 12.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 57.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu atsakovams Vilniaus apskrities administracijai ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė: įpareigoti Elektrėnų žemėtvarkos skyrių skubiai pateikti visus teisingus pareiškėjai priklausančius atkurtos nuosavybės dokumentus (duomenys neskelbtini); panaikinti pareiškėjai nežinomą Vilniaus apskrities viršininko administracijos l. e. p. viršininko G. Gibo 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 11-42-2324; panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 5 d. sprendimą; už suspekuliuotą svetimą žemę ir dokumentų žemės ribų iškraipymą, jų slėpimą, ilgametį nepateikimą „Elektrėnų žemėtvarkos veikėjus“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų skundui keliamų reikalavimų, pareiškėjai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi buvo nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytiems skundo trūkumams: patikslintame skunde aiškiai nurodyti visų atsakovų duomenis pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, t. y. teisingus pavadinimus, juridinio asmens kodus ir buveinės adresus, nes „Elektrėnų žemėtvarkos skyrius“ nėra savarankiškas juridinis asmuo, 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos buvo panaikintos, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Kauno apskrities viršininko administracija negali būti traukiamos į bylą atsakovais; tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, t. y. jeigu pareiškėja siekia konkretaus sprendimo (akto) panaikinimo, ji privalo aiškiai nurodyti, kokį sprendimą (aktą) skundžia įvardindama jį priėmusią instituciją, sprendimo (akto) priėmimo datą ir numerį; nurodyti ir pateikti įrodymus apie tai, kada jai buvo įteiktas skundžiamas sprendimas (skundžiami sprendimai) (pvz., sprendimą priėmusios institucijos elektroninį laišką apie sprendimą); pateikti visų sprendimų, kuriuos prašo panaikinti, kopijas (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas); tuo atveju, jei pareiškėja skundžia viešojo administravimo subjekto neveikimą, nurodyti neteisėtai nevykdantį reikalavimų subjektą, datą, kada pareiškėja kreipėsi su prašymu (pareiškimu), į kurį nebuvo atsakyta arba jame keliami reikalavimai, pareiškėjos nuomone, nebuvo įvykdyti; sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą; pateikti teismui nuomonę dėl bylos nagrinėjimo formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarkos).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui patikslintą skundą. Pareiškėja patikslintu skundu prašė: pripažinti žemės ribas, kurios buvo pažymėtos komisijos, ir įpareigoti sudaryti teisingą (matavimus atitinkantį) žemės sklypo planą; nežinomą Vilniaus apskrities viršininko administracijos l. e. p. viršininko G. Gibo 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 11-42-2324 sprendimą panaikinti; Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 9-13167 pareikalauti pateikti; iškelti baudžiamąją bylą už padarytą ir daromą didelės vertės žalą, už dokumentų klastojimą pareiškėjai nežinant, fiktyvią žemės registraciją registre.
II.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu ir pareiškėjai išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.
Teismas pabrėžė, kad asmeniui kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartyje aiškiai ir tiksliai nurodė pradinio skundo trūkumus, kodėl skundo trūkumai priėmimo stadijoje kliudo iškelti administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą, paaiškino, kokiu būdu pareiškėja trūkumus gali pašalinti.
Šiuo atveju pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, pateikė teismui vieno iš skundžiamų sprendimų, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 2.11-42-2324, kopiją. Tačiau pareiškėja nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų apie tai, kada jai buvo įteiktas skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimas. Pareiškėja taip pat nepateikė pradiniu skundu skundžiamo Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 5 d. sprendimo kopijos, tačiau patikslintu skundu prašo teismo pareikalauti jį pateikti, bet nenurodo subjekto, iš kurio šis dokumentas turėtų būti išreikalaujamas. Pareiškėja taip pat neįvykdė teismo įpareigojimų skunde aiškiai nurodyti visų atsakovų duomenis pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, t. y. teisingus pavadinimus, juridinio asmens kodus ir buveinės adresus.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat neįvykdė teismo įpareigojimų konkrečiai nurodyti neteisėtai nevykdantį reikalavimų subjektą, nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį, taip pat patikslintame skunde nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarkos).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas darė išvadą, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėja skundo trūkumų tinkamai nepašalino, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį.
Savo atskirąjį skundą pareiškėja grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir pakartoja tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjos M. J. skundas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, nustatęs, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, susijusių su reikalavimų formulavimu, skundžiamų dokumentų pateikimu, žyminio mokesčio sumokėjimu ir kt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-348/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo instituto, savo praktikoje yra išaiškinęs ir tai, kad: laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020); sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-822/2021; 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3717-95/2012); teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas skundą pateikusiam asmeniui yra palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-647-502/2021; 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui turinį, ištyrusi prie jų pridėtus dokumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjos skundo trūkumų (neatitikimai ABTĮ reikalavimams) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą, ypač trūkumai, susiję su administracinio ginčo dalyko formulavimu.
Pareiškėja 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė patikslintą skundą, tačiau ir šiame procesiniame dokumente visų skundo trūkumų nepašalino (nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarkos), nesuformulavo konkrečių reikalavimų ir nepateikė visų skundžiamų sprendimų kopijų) todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi pagrįstai laikė skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, išaiškino, jog skundžiama teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai, pašalinus trūkumus, kreiptis gynybos į teismą.
Pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti gana padriki teiginiai, reiškiama subjektyvi nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, tačiau nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai.
Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos M. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.