- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- I-9393-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03773-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB ,,Jumps“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 10.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjos atstovei R. R., atsakovės atstovui Dariui Kiaušui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Jumps“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Jumps“ skunde (b. l. 1–4) prašo: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 1A-247; 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. sausio 14 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4VM190069S; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. S-134 (7-106/2014); 4) įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę priimti sprendimą dėl 0 proc. dydžio muito tarifo taikymo ir muito išieškojimo atsisakymo.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad su 2014 m. sausio 6 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę, prašydama prekėms (iš Kazachstano importuotam skystajam kurui), deklaruotoms elektroninėse importo deklaracijose (toliau – ir EID) Nr. 13LTVG2000IM003E37 (2013-01-24), Nr. 13LTVG2000IM004F57 (2013-01-30), Nr. 13LTVG2000IM005112 (2013-01-31), Nr. 13LTVG2000IM004C50 (2013-01-29), taikyti tarifinę preferenciją ir perskaičiuoti importo mokesčius. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (toliau – ir Reglamentas) ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Įgyvendinimo nuostatos), 889 straipsnio 1 dalimi, 2014 m. sausio 14 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 4VM190069S nusprendė prašymo netenkinti. Pareiškėja, nesutikdama su supaprastinto patikrinimo ataskaita, pateikė 2014 m. vasario 4 d. skundą Muitinės departamentui, kuris išnagrinėjęs skundą 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 1A-247 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. sausio 14 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4VM190069S. Nesutikdama su Muitinės departamento 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 1 A-247, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2014 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. S-134(7-106/2014) patvirtino Muitinės departamento sprendimą. Komisijos sprendime nurodyta, kad iki 2013-12-31 (imtinai) nebuvo pateikti Bendrųjų preferencijų sistemos prekių kilmės sertifikatai (formos A). Komisija neatkreipė dėmesio į itin svarbią aplinkybę, kad Bendrųjų preferencijų sistemos prekių kilmės sertifikatas (forma A) Nr. 1202656 skirtas prekėms, nurodytoms anksčiau EID, buvo pateiktas kartu su 2013-10-28 prašymu. Prašyme buvo nurodyta, kad visus reikalavimus atitinkančius A formos kilmės sertifikatus pateiks vėliau. Kartu su 2014-01-06 prašymu pateikė kiekvienai prekių siuntai atskirai išduotus Bendrųjų preferencijų sistemos prekių kilmės sertifikatus (formas A) Nr. 1303614, Nr. 1303612, Nr. 1303613, tikslinančius (konkretinančius) Bendrųjų preferencijų sistemos prekių kilmės sertifikatą (forma A) Nr. 1202656, teiktą kartu su 2013-10-28 prašymu. Kiekvienai prekių siuntai atskirai Kazachstano Respublikoje išduoti sertifikatai (formos A) bendrovėje buvo gauti tik 2014-01-02, todėl anksčiau jų pateikti negalėjo. Mano, kad išpildė visas Įgyvendinimo nuostatų 889 str. 1 d. nurodytas sąlygas. Remiantis Įgyvendinimo nuostatų 256 str. 3 d. Bendrųjų preferencijų sistemos prekių kilmės sertifikatas (forma A), t. y. dokumentas, suteikiantis teisę taikyti sumažintą arba nulinę muito normą, „gali būti pateiktas ir pasibaigus laikui, kuriam buvo nustatyta sumažinta arba nulinė muito norma, jeigu deklaracija, kuria deklaruotos atitinkamos prekės, buvo priimta iki nustatyto laiko pabaigos“. Šiuo atveju Bendrųjų preferencijų sistemos prekių kilmės sertifikatai (formos A) gali būti pateikiami net ir pasibaigus lengvatiniam muitų tarifų režimui, nes prekių deklaracijos buvo pateiktos ir priimtos dar šiam laikotarpiui nepasibaigus. Be to, nepasibaigus lengvatiniam muitų tarifo režimui, pateikė 2013-10-28 prašymą taikyti tarifinę muito preferenciją ir šis prašymas nebuvo atmestas. Dėl šios priežasties pagrįstai tikėjosi, kad prašyme nurodytoms prekėms bus taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas ir perskaičiuojami importo mokesčiai, tuo labiau kad prašyme keliamas kitas klausimas dėl muito išieškojimo sustabdymo buvo tenkintas. Pažymi, kad prašymui taikyti muito preferenciją nei turinio, nei formos reikalavimai teisės aktuose nėra nustatyti. Komisija sprendime taip pat aiškiai nurodė, kad pareiškėja aiškiai išreiškė būtinybę taikyti 0 proc. dydžio muito tarifo preferenciją. Daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kilmės sertifikatai neabejotinai gali būti pateikiami pasibaigus lengvatiniam muito tarifo galiojimo laikui, kadangi tiek deklaracijos, tiek prašymas taikyti lengvatinę muito tarifo normą (kuris nebuvo atmestas) buvo pateikti nepasibaigus lengvatiniam muito tarifo laikotarpiui. Prievolė sumokėti muito mokestį atsirado tik po to, kai buvo atliktas prekių patikrinimas ir nustatytas kitas KN kodas. Būtina atsižvelgti, kad bendrovė kaip įmanoma operatyviau išreiškė poreikį ir būtinybę taikyti 0 proc. dydžio muito lengvatinį tarifą prekėms nurodytose EID bei 2013-10-28 pateikė Vilniaus teritorinei muitinei prašymą prie jo pridėdama bendrai, o ne kiekvienai siuntai atskirai išduotų kilmės dokumentų (sertifikatų forma A) vertimus į lietuvių kalbą bei paaiškindama visą situaciją dėl vėliau pateikiamų teisingai išrašytų ir atitinkančių teisės aktuose nustatytus reikalavimus kilmės dokumentų (sertifikatų forma A).
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 60–62) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad nei Įgyvendinimo nuostatos, nei Leidimų taikyti supaprastintas procedūras išdavimo, galiojimo sustabdymo ir atšaukimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1B-254 (toliau – Taisyklės), nenustato leidimo taikyti supaprastintas muitinės procedūras išdavimo retrospektyviai, t. y. po deklaracijų pateikimo. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, asmuo, norėdamas pateikti deklaracijas, kuriose nenurodyta tam tikra informacija, prieš tai privalo kreiptis į posto viršininką ar kitą įgaliotą asmenį (vienkartinio leidimo atveju) arba į teritorinės muitinės viršininką (ilgalaikio leidimo atveju) su prašymais, kurie turi atitikti tam tikrus turinio bei formos reikalavimus. Bylos medžiagoje duomenų apie pareiškėjos kreipimąsi į posto viršininką ar kitą įgaliotą asmenį arba į teritorinės muitinės viršininką dėl leidimo taikyti supaprastintas procedūras nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos 2013 m. spalio 28 d. prašymas Vilniaus teritorinei muitinei, pateiktas nesivadovaujant keliamų turinio ir formos reikalavimų, negali būti vertinamas kaip prašymas leisti taikyti supaprastintas muitinės procedūras, todėl pareiškėja skunde nepagrįstai remiasi Įgyvendinimo nuostatų 256 straipsniu. Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalis nustato, kad muitams grąžinti ar atsisakyti juos išieškoti turi būti išpildytos dvi sąlygos, t. y. pirma, išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas ir, antra, prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu neturi būti grąžinta įprastinė muito norma. Nagrinėjamu atveju yra išpildyta tik viena iš dviejų būtinų sąlygų, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, tačiau prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikatų forma A) pateikimo metu (2014-01-06) jau buvo taikoma įprastinė muito norma. Taigi, pareiškėja nepagrįstai skunde lengvatinio muitų tarifo taikymą sieja su 2013 m. spalio 28 d. prašymo, kurio metu buvo pateiktas netinkamas A formos kilmės sertifikatas, pateikimo momentu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų taikyti minėtoje teisės normoje nustatytą išimtį. Deklaracijose nebuvo nurodyti visi duomenys ir prie jų nebuvo pridėti visi dokumentai, būtini sumažintam arba nuliniam tarifui taikyti, todėl muitinės klaidos, dėl kurios turėtų būti suteiktas leidimas grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti, nagrinėjamu atveju nėra. Pažymi, kad 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, paskelbtas 2012 m. spalio 31 d. (OL 2012 L 303, p. 1–82), todėl nuo šio momento pareiškėja privalėjo žinoti apie lengvatinio tarifo panaikinimą prekėms nuo 2014 m. sausio 1 d. ir imtis priemonių, kad reikiami dokumentai būtų gauti laiku.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą (b. l. 56–59) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad, atlikusi minėtų EID dokumentų patikrinimą, nustatė, kad prekės buvo deklaruotos taikant įprastinę importo procedūrą pagal Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsnio nuostatas, t. y. pateikta rašytinė importo deklaracija ir visi duomenys, reikalingi taikyti nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką. Prekių kilmės dokumentų, suteikiančių galimybę taikyti lengvatinį muito tarifą, pareiškėja nepateikė, deklaruotoms prekėms nustatė 3,5 proc. importo muitą, kadangi Kazachstano įmonė nespėjo laiku atsiųsti prekių kilmės sertifikatų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe prekių deklaravimui taikyti supaprastintą procedūrą (Bendrijos muitinės kodekso 76 straipsnio 1 dalies a punktas), kai asmuo turi teisę nepateikti tam tikrų duomenų arba dokumentų (taip pat ir kilmės dokumentų). Asmuo tam, kad galėtų importuojamas prekes deklaruoti taikant supaprastintas procedūras, privalo turėti muitinės išduotą leidimą naudotis importo muitinės procedūrų atlikimo tvarkos supaprastinimais (Muitinės departamento 2006-04-12 įsakymu Nr. lB-254 patvirtintos Leidimų taikyti supaprastintas procedūras išdavimo, galiojimo sustabdymo ir atšaukimo taisyklės ir Supaprastintų procedūrų taikymo taisyklės). Fakto, kad prekių kilmės sertifikatai buvo pateikti po EID muitinio įforminimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą, pareiškėja neginčija. Kilmės sertifikatus pateikė kartu su 2014-01-06 prašymu perskaičiuoti importo mokesčius. Pareiškėja išleidimo į laisvą apyvartą EID įforminimo metu lengvatinio muito režimo taikyti neprašė, todėl sprendžiant klausimą dėl permokos egzistavimo fakto aktualus tas teisinis reglamentavimas, kuris nustato lengvatinio režimo suteikimo, išleidus prekes į laisvą apyvartą, taisykles. Šiuo atveju taikytinos Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti. Nagrinėjamu atveju prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, bet prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikatų) pateikimo metu jau buvo taikoma įprastinė muito norma. Taigi pareiškėjos prašymas taikyti lengvatinį muito tarifą importuotoms prekėms ir perskaičiuoti mokesčius netenkintinas. Prašymą perskaičiuoti mokesčius, taikant lengvatinį muito režimą bei kilmės sertifikatus, patvirtinančius prekių Kazachstano preferencinę kilmę, pareiškėja pateikė Vilniaus teritorinei muitinei 2014-01-06, t. y. jau galiojant 2012-10-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978 41 straipsnio nuostatai dėl Tarybos reglamento (EB) Nr.732/2008 panaikinimo nuo 2014-01-01. Minėto Reglamento 43 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos nustato, kad nuo 2014-01-01 įsigalioja naujoji bendrųjų lengvatų sistemos schema ir kai kurios šalys buvo išbrauktos iš šalių, kurioms suteikiamos lengvatos pagal bendrųjų lengvatų sistemą, sąrašo. Kazachstanas yra išbrauktas iš šio sąrašo. Vilniaus teritorinė muitinė 2014-01-14 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 4VM190069S nusprendė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Muitinės sprendimo pagrįstumą, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtino centrinis mokesčių administratorius ir Komisija. Tiek Komisija, tiek muitinės institucijos, priimdamos skundžiamus sprendimus, nuodugniai išnagrinėjo susidariusią situaciją ir tinkamai taikė teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilęs dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. sausio 14 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 4VM190069S, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 1A-247 ir Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. S-134 (7-106/2014) teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčas vyksta dėl to, ar muitinė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos pateiktą prašymą deklaruotoms prekėms perskaičiuoti importo mokesčius elektroninėse importo deklaracijose.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja iš Kazachstano importavo skystąjį kurą ir Vilniaus teritorinėje muitinėje jį deklaravo elektroninėse importo deklaracijose 13LTVG2000IM003E37 (2013-01-24), 13LTVG2000IM004F57 (2013-01-30), 13LTVG2000IM005112 (2013-01-31) ir 13LTVG2000IM004C50 (2013-01-29). Minėtose EID deklaruotoms prekėms apskaičiuoti importo mokesčiai (muitas ir akcizas). Pareiškėja po krovinių muitinio įforminimo 2014-01-06 pateikė Vilniaus teritorinei muitinei prašymą suteikti tarifinę lengvatą prekėms, deklaruotoms EID, ir perskaičiuoti importo mokesčius bei pateikė Bendrųjų preferencijų sistemos kilmės sertifikatus (forma A) Nr. KZ LT 3 09 00752 1303612, Nr. KZ LT 3 09 00753 1303613, Nr. KZ LT 3 09 00754 1303614, patvirtinančius juose išvardytų prekių Kazachstano preferencinę kilmę. Vilniaus teritorinė muitinė 2014-01-14 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr.4VM190069S nusprendė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes minėtose EID nėra pagrindo taikyti lengvatinį muito tarifą ir perskaičiuoti importo mokesčius.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita, apskundė ją įstatymų nustatyta tvarka. Vykstant ikiteisminiam ginčui buvo priimtas Muitinės departamento 2014-05-07 sprendimas Nr. 1A-247 ir Mokestinių ginčų komisijos 2014-07-17 sprendimas Nr.S-134(7-106/2014) pareiškėjos skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Pareiškėja teigia, kad Vilniaus teritorinė muitinė nepagrįstai netenkino jos prašymo perskaičiuoti importo mokesčius įvežtoms prekėms, atsižvelgiant į po muitinio įforminimo pateiktus prekių kilmės sertifikatus. Pareiškėja nurodo, kad jos prašymas grindžiamas Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsnio nuostatomis ir atitinka Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pareiškėja mano, kad Mokestinių ginčų komisija savo sprendime vertino susidariusią situaciją formaliai, netiksliai ir neatsižvelgė į visus skunde nurodytus argumentus.
Ginčo santykius reglamentuoja 2012-10-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr.2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas ir Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, kurios apibrėžia lengvatinio tarifų režimo suteikimo, išleidus prekes į laisvą apyvartą, taisykles. Minėtas Reglamentas patvirtino naują Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą, pagal kurią Sąjunga sudaro galimybę lengvatinėmis sąlygomis patekti į savo rinką pagal vieną iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų lengvatinių priemonių; šiomis lengvatomis besinaudojančios šalys – II priede išvardytos bendrosios priemonės lengvatomis besinaudojančios šalys. Reglamentu keičiamas šiuo metu importo į Europos Sąjungos rinką lengvatomis besinaudojančių šalių skaičius, suspenduojamas muitų tarifų lengvatų taikymas kai kurių lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams. Reglamentu nustatytos muitų tarifų lengvatos taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d. prekėms, kilusioms Reglamento II priede išvardytose šalyse. Kazachstanas yra išbrauktas iš šalių sąrašo, nurodyto minėtame priede.
Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsniu, išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nenustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data. Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai prašymas grąžinti arba atsisakyti išieškoti muitus pagrįstas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, pagal tarifinę kvotą, tarifinę viršutinę ribą arba kitą lengvatinį tarifų režimą, muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik tada, jei prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu tarifinė kvota tais atvejais, kai ji taikoma, buvo neišnaudota; kitais atvejais – nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma. Jei nurodytos sąlygos neįvykdomos, nors leidimas grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti suteikiamas, jeigu sumažintas arba nulinis tarifas prekėms nebuvo pritaikytas dėl pačios muitinės klaidos, o išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje buvo nurodyti visi duomenys ir prie jos buvo pridėti visi dokumentai, būtini sumažintam arba nuliniam tarifui taikyti.
Iš esmės ginčas šioje byloje vyksta dėl Reglamento nuostatų taikymo ir šiuo atveju yra aktualu, ar prekėms, importuotoms iš Kazachstano į Bendrijos muitų teritoriją iki Reglamento įsigaliojimo, apmokestinti gali būti taikomos muito tarifų lengvatos, jei prašymas jas taikyti pateiktas jau po šio Reglamento įsigaliojimo.
Byloje nustatyta, kad prekės buvo deklaruotos taikant įprastinę importo procedūrą pagal Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsnio nuostatas, t. y. pateikta rašytinė importo deklaracija ir visi duomenys, reikalingi taikyti nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką. Prekių kilmės dokumentų, suteikiančių galimybę taikyti lengvatinį muito tarifą, nebuvo pateikta. Pareiškėja deklaravo prekes nustatant 3,5 proc. importo muitą, kadangi Kazachstano įmonė nespėjo laiku atsiųsti prekių kilmės sertifikatų. Atsakovė teigia, kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe prekių deklaravimui taikyti supaprastintą procedūrą (Bendrijos muitinės kodekso 76 straipsnio 1 dalies a punktas), kai asmuo turi teisę nepateikti tam tikrų duomenų arba dokumentų (taip pat ir kilmės dokumentų). Asmuo tam, kad galėtų importuojamas prekes deklaruoti taikant supaprastintas procedūras, privalo turėti muitinės išduotą leidimą naudotis importo muitinės procedūrų atlikimo tvarkos supaprastinimais (Muitinės departamento 2006-04-12 įsakymu Nr. 1B-254 patvirtintos Leidimų taikyti supaprastintas procedūras išdavimo, galiojimo sustabdymo ir atšaukimo taisyklės ir Supaprastintų procedūrų taikymo taisyklės). Fakto, kad prekių kilmės sertifikatai buvo pateikti po EID muitinio įforminimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą, pareiškėja neginčija. Kilmės sertifikatus ji pateikė kartu su 2014-01-06 prašymu perskaičiuoti importo mokesčius.
Pareiškėja lengvatinio muitų tarifo taikymą grindžia Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsnio nuostata ir sieja su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo muitinėje momentu. Minėtame straipsnyje yra nuoroda, kad jis taikomas tais atvejais, kai specialiai nenustatyta kitaip. Pareiškėja išleidimo į laisvą apyvartą EID įforminimo metu lengvatinio muito režimo taikyti neprašė, todėl sprendžiant klausimą dėl permokos egzistavimo fakto yra aktualus tas teisinis reglamentavimas, kuris nustato lengvatinio režimo suteikimo, išleidus prekes į laisvą apyvartą, taisykles. Šiuo atveju taikytinos Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti. Ši teisės norma nustato, kad tam, kad būtų tenkinamas prašymas dėl muito grąžinimo, būtinos dvi sąlygos, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas ir prašymo grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu neturi būti grąžinta įprastinė muito norma. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, bet prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikatų) pateikimo metu jau buvo taikoma įprastinė muito norma.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas taikyti lengvatinį muito tarifą importuotoms prekėms bei perskaičiuoti mokesčius buvo netenkintas pagrįstai. Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl muitinės ataskaitos, Muitinės departamentas teisėtai konstatavo, kad ataskaita yra pagrįsta, naikinti jos nėra teisinio pagrindo, o muitinės klaidos, dėl kurios turėtų būti suteiktas leidimas grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti, nagrinėjamu atveju nėra. Tokią pat išvadą padarė savo sprendime ir Mokestinių ginčų komisija.
Pareiškėja skunde nurodė, kad prašymą perskaičiuoti mokesčius pateikė dar 2013-10-28 Vilniaus teritorinei muitinei, todėl yra visos sąlygos muitams grąžinti.
Byloje nustatyta, kad 2013-10-28 pareiškėja pateikė prašymą sustabdyti muito mokestinės nepriemokos išieškojimą, kuriame yra bendra informacija, taip pat ir apie tai, kad pareiškėja yra pasirengusi ir pateiks Bendrųjų preferencijų sistemos kilmės sertifikatus, kurie patvirtins būtinybę taikyti 0 proc. dydžio muito tarifą importuojamoms prekėms (Mokestinė byla, b. l. 17–18), tačiau atitinkamą prašymą perskaičiuoti mokesčius, taikant lengvatinį muito režimą bei kilmės sertifikatus, patvirtinančius prekių Kazachstano preferencinę kilmę, pareiškėja pateikė Vilniaus teritorinei muitinei 2014-01-06, t. y. jau galiojant 2012-10-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978 41 straipsnio nuostatai dėl Tarybos reglamento (EB) Nr.732/2008 panaikinimo nuo 2014-01-01. Minėto Reglamento 43 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos nustato, kad nuo 2014-01-01 įsigalioja naujoji bendrųjų lengvatų sistemos schema ir kai kurios šalys buvo išbrauktos iš šalių, kurioms suteikiamos lengvatos pagal bendrųjų lengvatų sistemą, sąrašo. Kazachstanas yra išbrauktas iš šio sąrašo. Mokestinių ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad išleidimo į laisvą apyvartą metu ginčo prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis tarifas, tačiau būtinų dokumentų (sertifikatų) pateikimo metu jau buvo taikoma įprastinė muito norma. Atsižvelgdamas į šio klausimo teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą grąžinti muito permoką.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Mokestinių ginčų komisijos 2014-07-17 sprendimas Nr.S-134(7-106/2014), Muitinės departamento 2014-05-07 sprendimas Nr. 1A-247 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2014-01-14 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 4VM190069S yra pagrįsti, todėl naikinti juos ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Jumps“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.