- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- I-2697-279/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03036-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir R. A., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 777 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (b. l. 2-3).
Pareiškėjas R. A. skunde nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose uždarosios zonos kamerų tipo patalpose Nr. 13, vėliau laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo perkeltas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 23. Pareiškėjo teigimu, nurodytose kamerose nuo 22,00 val. iki 6,00 val. buvo įjungiamas naktinis apšvietimas, dėl kurio jis negalėdavo užmigti ir tinkamai išsimiegoti. Pareiškėjas paaiškino, jog 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su skundu dėl naktinio apšvietimo. Nesutikdamas su Marijampolės pateiktu atsakymu, 2018 m. spalio 29 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2018 m. lapkričio 29 d. atsakyme nurodė, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, atsižvelgus į jų priežiūros ypatumus, yra taikomi vienodi rėžimo reikalavimai. Nurodė, kad dėl miego trūkumo nuolat jausdavosi išsekęs, tapo irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės, susirgo depresija. Tokiu būdu buvo pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriuo ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinės teisės. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą (b. l. 13-16) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog Marijampolės PN nuteistieji į kamerų tipo patalpas perkeliami už nuobaudas. Kamerų tipo patalpos pataisos namuose įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. patvirtintu įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, kurių 16.7 punktas numatė, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją ginčo laikotarpiu dėl netinkamo apšvietimo nesikreipė. Marijampolės visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą kameroje Nr. 13, pažeidimų, susijusių su netinkamu dirbtiniu apšvietimu, nenustatė. Atsakovės atstovo teigimu, dirbtinis bei naktinis apšvietimas yra viena iš priemonių, skirta kamerų tipo patalpose atliekant bausmė nuteistiesiems užtikrinti nuolatinę jų kontrolę ir priežiūrą. Išjungdami naktinį apšvietimą pareigūnai negalėtų užkardyti galimų nuteistųjų drausmės pažeidimų bei savęs žalojimo atvejų. Manė, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė išraiška, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. patirtą 777 Eur neturtinę žalą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėjas teigė, kad uždarosios zonos kamerų tipo patalpose Nr. 13 ir Nr. 23 nuo 22,00 val. iki 6,00 val. buvo įjungiamas naktinis apšvietimas, dėl kurio jis negalėdavo užmigti ir tinkamai išsimiegoti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 113 straipsnis nustato, kad pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra pataisos įstaigų apsauga; teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė ir kt., 112 straipsnio 2 dalis numato, kad pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintu Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų (toliau – ir Instrukcijos) 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, 7.1. punktas numato, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktų reikalavimus, teismas sprendžia, kad įrengtas dirbtinis naktinis apšvietimas buvo skirtas pareiškėjo saugumo bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Minėta higienos norma naktinio apšvietimo nereglamentuoja. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.7 papunktis, reglamentuojantis kamerų įrengimo reikalavimus, nustato, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpų atitikimas higienos normoms, įskaitant ir reikalavimus apšvietimui, yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 13). Taip pat nurodė, kad pareiškėjas į atitinkamų institucijų tikrintojus dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 14). Visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę atsižvelgdamas į asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058, 10.2.6 papunktis). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų. Atsakovės atstovas į bylą yra pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo akto Nr. (4-12 4.80) PA-7167 kopiją, aktas parengtas 2018 m. spalio 16 d. patikrinus Marijampolės pataisos namus (b. l. 19-20). Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą kameroje Nr. 13, patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimų nustatyta nebuvo (b. l. 20). Kamera Nr. 23 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ginčo laikotarpiu tikrinta nebuvo. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatęs byloje šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kamerų tipo patalpose Nr. 13 ir Nr. 23 dirbtinis apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus.
Teismas, remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (t. y. kamerų tipo patalpose nuo 22,00 val. iki 6,00 val. buvo įjungtas naktinis apšvietimas) konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN veiksmus.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.