- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-2208-254/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00807-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pran.), Dmitrijus Korsakovas, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- E. Č.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Nijolios Indreikienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. Č. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal apeliantės E. Č. ieškinį atsakovei D. K., institucijos, teikiančios byloje išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, Wolverhampton miesto tarybos Vaikų teisių centras dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo panaikinimo, materialinio išlaikymo priteisimo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą dukros J. K. atžvilgiu, atleisti globėją D. K. iš globėjos pareigų, panaikinti J. K. turto administravimą, nustatyti nepilnametės dukros J. K. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-05-20 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1191-301/2010 dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo iš ieškovės. Ieškovė nurodė, kad visą laiką bendravo su dukra, jų ryšiai nenutrūkę, ieškovė turi nuolatinį darbą ir tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai. Ieškovė šiuo metu gyvena viena Anglijoje, su sugyventiniu A. Č. nutraukė ryšius, paaiškėjus, jog jis teistas. Nagrinėjant bylą teisme dėl motinos valdžios apribojimo ieškovė nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė ir buvo sutikusi, kad dukrai būtų nustatyta laikina globa, ją globojant atsakovei - močiutei D. K.. Ieškovė dukrą paliko atsakovei, kadangi išvyko į užsienį dirbti, tačiau grįždavo dukros aplankyti, dukra taip pat buvo nuvykusi pas motiną į Angliją.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pakeitė neterminuotą ieškovės tėvų valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko J. K. atžvilgiu į laikiną vieneriems metams; 2) paliko galioti J. K. nuolatinę globą ir jos globėja paliko D. K., vaiko gyvenamąją vietą paliekant su globėja; 3) nenutraukė išlaikymo J. K. išieškojimo iš motinos E. Č., pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą (civilinė byla Nr. 2-1191-301-301/2010); 4) priteisė iš E. Č. ir D. K. po 15 Lt iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovė yra ieškovės motina, o J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės dukra. J. tėvystė nenustatyta ir nepripažinta (t. 1, b. l. 64). Ieškovės motinos valdžia šio vaiko atžvilgiu neterminuotai apribota Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-05-20 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1191-301/2010). Vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta su globėja močiute D. K.. Vaikui iš motinos priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, turto administratore paskiriant atsakovę. Teismas konstatavo, jog šiuo metu dar kyla abejonių dėl ieškovės tinkamo pasiruošimo visą laiką rūpintis dukra, kadangi ji neaugina nei vieno savo vaiko, ilgą laiką gyveno atskirai nuo dukros ir jų emociniai ryšiai susilpnėję, jiems atkurti bei sustiprinti reikia laiko, todėl geriausia šiuo metu vaiko interesus atitinka jos gyvenimas su globėja, sudarant ieškovei sąlygas sustiprinti savo emocinius ryšius su dukra ir įrodyti, kad jos apsisprendimas auginti dukrą yra tvirtas. Teismo posėdžio metu apklausta dukra išreiškė norą likti gyventi globėjos (senelės) šeimoje. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms teismas pakeitė neterminuotą motinos valdžios ribojimą laikinu, nustatant vienerių metų laikotarpį motinos ir dukros emociniams ryšiams sustiprėti. Kitų reikalavimų netenkino.
Šalies argumentai
Ieškovė E. Č. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo skundą ieškovė grindė šiais motyvais. Byloje nėra nustatyta CK 3.180 str. 1 d., 2 d. įtvirtintų aplinkybių, dėl kurių gali būti ribojama motinos valdžia nepilnametės dukros atžvilgiu. Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė 2010-05-20 sprendimą, kuriuo apribojo motinos valdžią, kadangi ieškovė gyvendama Anglijoje nebuvo tinkamai informuota apie bylos eigą, nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, kurį ieškovės vardu pateikė atsakovė. Ieškovė nuolat bendrauja su dukra, jų emociniai ryšiai nenutrūkę, dukra nuo 2011-01-06 iki 2011-05-11 gyveno kartu su ieškove Anglijoje, ten lankė pradinę mokyklą. Ieškovė su dukra gyvendamos Anglijoje buvo laimingos, kartu eidavo pasivaikščioti, ruošdavo pamokas, žaidė. Ieškovė turi geresnes gyvenimo sąlygas lyginant su globėjos (turi Anglijoje gyvenamąją vietą, darbą, yra galimybė dukrai lankyti mokyklą, užtikrinta medicininė priežiūra, tuo tarpu globėja niekur nedirba, neturi jokių pajamų, išskyrus lėšas už dukters globą, gyvena bendrabučio tipo name 2 kambarių buto viename kambaryje). Ieškovė šiuo metu neturi galimybių grįžti gyventi į Lietuvą ir čia užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas dukrai, kokias gali suteikti Anglijoje. Ieškovei kartu metus negyvenant su dukra jų emociniai ryšiai nesustiprės, o tik pablogės, nes jau dabar globėja trukdo ieškovei bendrauti su dukra telefonu, nuteikinėja dukrą prieš ieškovę. Ieškovei nesuprantamas atsakovės (jos motinos) elgesys – trukdymas ieškovei pačiai auginti ir rūpintis savo dukra, o vaikui turėti mamą ir geresnes gyvenimo sąlygas.
Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantė nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad nėra nustatyta CK 3.180 str. 1 d., 2 d. įtvirtintų aplinkybių, dėl kurių gali būti ribojama motinos valdžia nepilnametės dukros atžvilgiu ir faktiškai jų nebuvo priimant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-05-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1191-301/2010. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, todėl yra privalomas visiems ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Šiame teismo sprendime buvo konstatuota, kad apeliantė neatlieka pareigos auklėti, prižiūrėti, išlaikyti nepilnametę dukrą, sudaryti jai tinkamas gyvenimo sąlygas. Sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovės dukrą J. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuo gimimo augina jos motina D. K.. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-1225/2002; Nr. 3K-3-236/2008).
Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatas, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė duomenis apie savo šeimos aplinkos sąlygas Anglijoje, kurios pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kaip tinkamos vaikui augti. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo svarbiausia nustatyti ar tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visgi nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovė 2011-01-23 pagrobė dukrą J. iš globėjos namų ir išsivežė į Angliją. Aukštojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyrius priėmė sprendimą nedelsiant vaiką grąžinti į Lietuvą (I t., b.l. 98-99). Toks apeliantės elgesys pažeidė ne tik dukters teises ir teisėtus interesus gyventi su globėja, bet ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, pagal kurį apribojus motinos tėvų valdžią, jai išliko tik teisė matytis su vaiku, o ne gyventi kartu ir jį auklėti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju ieškovė tėvų valdžią įgyvendino priešingai vaiko interesams. Vaikas dėl motinos neteisėto elgesio, būdamas prievarta atskirtas nuo globėjos ir jam įprastos aplinkos, neabejotinai patyrė emocinį stresą (b.l. 112).
Apribojus apeliantei tėvų valdžią iš jos dukrai J. buvo priteistas išlaidymas po 200 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (CK 3.192 str.). Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad išlaikymą dukrai teikė reguliariai ir reikiamo dydžio, nepriklausomai nuo to, buvo vykdomas teismo sprendimas priverstinai ar ne (CPK 178 str.). Ieškovė paaiškino, kad siųsdavo pinigus (I t., b.l. 4). Pateikė AB Lietuvos paštas informaciją apie pinigų persiuntimą (II t., b.l. 15-16), kurie duoda pagrindą išvadai, kad ieškovė teikė išlaikymą nereguliariai ir ne teismo sprendimu priteisto dydžio, t.y. netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Atsakovė nepripažino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl dukters pastovaus išlaikymo (I t., b.l. 112, II t., b.l. 110) . Kolegija pažymi, kad kilus abejonių dėl vaiko išlaikymo, jos turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ir į prioritetiškai į juos atsižvelgiant (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 185 str.).
Apeliantė tvirtina, kad turinti tinkamas sąlygas vaikui augti, tačiau ši aplinkybė negali būti besąlyginiu pagrindu panaikinti tėvų valdžios apribojimą. Ieškovė prie ieškinio pridėjo įrodymus apie nuomojamą gyvenamąjį plotą, kurio pagrindinis nuomininkas A. Č.. Parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad šis asmuo aktyviai dalyvavo dukrą J. auklėjant, kai ji būdavo Anglijoje. Tačiau šis asmuo buvo teistas už chuliganizmą, išžaginimą, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (I t., b.l. 117-119, 123-124). Tik po bylos iškėlimo teisme ieškovė pateikė Trumpalaikės socialinio būsto nuomos sutartį dėl socialinio būsto nuomos 2011-04-28 – 2011-10-27. Šiuo adresu ir buvo patikrintos jos šeimos aplinkos sąlygos (II t., b.l. 39). Kolegija pažymi, kad net per bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovės gyvenimo sąlygos pasikeitė, tuo labiau Trumpalaikė socialinio būsto nuomos sutartis neduoda pagrindo spręsti apie jų stabilumą. O bylos aplinkybės apie ieškovės leidimą vaiką auklėti asmeniui, kuris buvo teistas už sunkius nusikaltimus rodo, jog ji nėra reikiamai pasirengus vykdyti tėvų valdžią.
Dėl apeliantės argumentų, susijusių su teismo sprendimo aplinkybėmis, kad vaikas yra tokio amžiaus, jog galėtų lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje. Tačiau tokio amžiaus vaikui, kaip ieškovės dukra J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kasdienė priežiūra reikalauja daugiau pastangų iš ją globojančių asmenų, nei vaikas būtų didesnio amžiaus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė teisme paaiškino, jog ieškovė antrą kartą grąžino dukrą jai nešvarią, galvoje buvo parazitų (I t., b.l. 112). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė neturi įgūdžių pastoviai rūpintis vaiku, kadangi ne tik savo dukters, bet ir nei vieno savo vaiko neaugino, todėl mažas dukters amžius nėra ta aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą panaikinti ieškovės tėvų valdžios apribojimą. Būtina pažymėti, kad priešingai nei nurodo apeliantė, ji nėra visiškai atkūrus emocinio ryšio su dukra, kuri tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teismui, pakartotinai pavedus išsiaiškinti vaiko pažiūras (CK 3.177 straipsnis) paaiškino, kad norėtų, jog ją toliau globotų atsakovė. Vaikas nurodė, kad būnant su mana, ji net keletą kartų yra mušusi dukrą, buvo parklupdžiusi į kampą. Vaikas nenori vykti pas mamą, nes neturi ten draugų, nesupranta kalbos. Vaiko paaiškinimas apie patirtą smurtą būnant su motina, jau apribojus jos tėvų valdžią, yra ta aplinkybė, kuri neduoda pagrindo spręsti, kad padėtis pasikeitė taip, kad vaikas gali būti grąžintas motinai.
Teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, privalo vadovautis vaiko interesais, jo teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., CK 3.3 str. 1 d.). Ieškovė, kurios tėvų valdžia buvo apribota neterminuotai, piktnaudžiavo tėvų valdžia dukrą pagrobdama iš globėjos, netinkamai vykdė pareigą išlaikyti dukrą, jos įgūdžiai rūpintis dukra tik formuojasi, motinos ir dukters emocinis ryšys nėra atstatytas, todėl kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių jog tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, todėl iš dalies pasikeitęs ieškovės elgesys ar šiuo metu jos gyvenimo sąlygos buvo pagrindu neterminuotą tėvų valdžios apribojimą pakeisti į laikiną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato laikino apribojimo termino (CPK 3.180 straipsnis), todėl vienerių metų termino nurodymas teismo sprendime nesukurs jokių teisinių pasekmių. Ieškovės teisė pareikšti ieškinį dėl tėvų valdžios laikino apribojimo panaikinimo nėra ribojama jokiu terminu, o tik aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą spręsti, kad padėtis pasikeitė (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė tėvų valdžios laikino apribojimo teisinių pasekmių (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2006-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006), todėl ši klaida ištaisytina. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apribojus tėvų valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.