Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ifwedo projects“ ieškinį atsakovei B. F. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovės, tai yra uždarosios akcinės bendrovės „Ifwedo projects“ direktorė buvo atsakovė. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus - Danske Bank banko sąskaitos išrašą, iš kurios matyti, jog nuo banko kliento, tai yra uždarosios akcinės bendrovės „Ifwedo projects“ sąskaitos, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra atsakovei užimant įmonės vadovės pareigas, panaudojant elektroninę mokėjimo priemonę - kreditinę kortelę per 77 kartus bankomatuose grynaisiais pinigais buvo išimta 49 690 EUR suma. Pažymėtina, kad ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi Nr. eB2-707-459/2020 iškelta bankroto byla, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovės teigimu, atsakovė valdo įmonės turimas lėšas, jų neperdavė bankroto administratoriui, pažymi, kad administratoriaus žinioje nėra duomenų, jog atliktos finansinės operacijos yra pagrįstos buhalteriniais apskaitos dokumentais. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės ieškinį per 14 dienų terminą ir papildomai Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatytą terminą nepateikė.

5. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovė be teisėto pagrindo naudojasi įmonės lėšomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

6. Kaip matyti (4 punktas), ieškovei buvo iškelta bankroto byla (2020 m. kovo 18 d.) ir pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Ieškovė nurodo, kad bankroto procese atsakovė neperdavė bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ turto. Kadangi atsakovė neperdavė įmonės turto bankroto administratoriui, darytina išvada, kad ieškovė dėl to patyrė iš viso 49 690 EUR nuostolių. Ieškovė teikiamais rašytiniais įrodymais įrodė turtinės žalos dydį (iš bendrovės sąskaitos paimtos lėšos 49 690 EUR sumai), atsakovės, kaip įmonės vadovės neteisėtus veiksmus, lėmusios nuostolių atsiradimą (netinkamas įmonės valdymo organo pareigų vykdymas) ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, todėl atsakovė privalo šią žalą atlyginti visiškai, kadangi ieškovės lėšomis atsakovė disponuoja nepagrįstai (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

7. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

8. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ifwedo projects“ ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės B. F. valstybės naudai priteisiama 970 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės B. F. 49 690 EUR nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 49 690 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ifwedo projects“.

Priteisti iš atsakovės B. F. 970 EUR žyminio mokesčio valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.