- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-100-412/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03387-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Nevardauskis
- Pažeidėjas
- T. B.
išnagrinėjo T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv.(duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., teisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. surašytas adm.teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-11-22, apie 10.50 val., Panevėžio r. sav., kelyje Kėdainiai-Krekenava- Panevėžys, 26,80 km., vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio būklę, važiavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir atitvarai. Tokiais savo veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222, 224 p. reikalavimus bei padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d.
Administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu T. B. pripažino protokole nurodytas aplinkybes, dėl pažeidimo gailėjosi, tačiau nurodė, kad, nesuvaldęs automobilio, buvo išlipęs pažiūrėti, ar neapgadino kelio atitvarų. Automobilio galinė dalis užstojo tą vietą, kurioje buvo , kaip paaiškėjo vėliau, apgadintas atitvaras ir jis iš įvykio vietos išvyko manydamas, jog jokia žala nepadaryta. Kai vėliau policijos pareigūnai jį informavo, jog apgadintas atitvaras, jis šios aplinkybės neginčijo, mano, kad galėjo apgadinimas būti padarytas jam nesuvaldžius automobilio, tačiau įvykio metu šios aplinkybės nepastebėjo ir iš įvykio vietos nuvažiavo manydamas, kad jokia žala nepadaryta. Tyčios pasišalinti neturėjo, jei apgadinimą būtų pastebėjęs, būtų nenuvažiavęs. Žalą yra visiškai atlyginęs.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo T. B. kaltė dalyje pagal 127 str. 3 d., 123 str. 5 d. įrodyta jo prisipažinimu ir byloje esančiais įrodymais: 2015-12-02 administracinio teisės pažeidimo protokolu, 50P-45109838-15 (b.l. 1-2); pažyma apie administracines nuobaudas(b.l. 3-8); išrašu iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro(b.l. 9); policijos pareigūnų J. Š. ir M. Č. tarnybiniais pranešimais(b.l.10-11); eismo įvykio schema ir fotolentelėmis(b.l. 12-16); M. S. paaiškinimu(b.l. 17); Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi(b.l. 18), jo paties paaiškinimu.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visumą, darytina išvada, jog T. B. padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d.,123 str. 5 d., pažeidėjo kaltė šioje dalyje įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. B. nesuvaldė automobilio ir to pasekmėje buvo apgadintas kelio atitvaras. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Iš tiesų pagal byloje nustatytas aplinkybes T. B. privalėjo laikytis KET 234 punkte nurodytos tvarkos, t. y. iškviesti policijos pareigūnus ir laukti įvykio vietoje, kol šie atvyks. Taigi, T. B. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir išvažiavo iš autoįvykio vietos, – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai (Nutartys 2AT-11-2012,2AT-8-2013).
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo tyčios turinys siejamas tik su asmens supratimu, kad jis sukėlė eismo įvykį. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. B.. nevengė atsakomybės, ar pareigos atlyginti padarytą žalą, kurią atlygino, o jo kaltė adm.teisės pažeidimo byloje įrodinėjama vien jo prisipažinimu ir paaiškinimu apie įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atitvaras buvo tik nežymiai įlenktas, kas matyti byloje esančiose fotolentelėse (b.l.14-16). Tikėtina, kad T. B., išvažiuodamas iš autoįvykio vietos nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės.
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju T. B. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl byla dalyje dėl šio pažeidimo nutrauktina.
T. B. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs pažeidimą dėl jo nuoširdžiai gailisi(LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (LR ATPK 32 str. 1 d. 6 p.).
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę - teistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į visas bylos aplinkybes todėl jam skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – vidutinio dydžio bauda, LR ATPK 123 str. 5 d. sankcijoje numatyta nuobauda - vidutinio dydžio bauda. Paskirtos nuobaudos subendrintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24 str., 27 str., 33 str., 286 str., 287 str., 291-293 str.,
nutaria:
- už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų ) baudą;
- už LR ATPK 123 str. 5 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. paskirtas nuobaudas subendrinti ir T. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 42 EUR (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą.
Adm.teisės pažeidimo bylą dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.
Paskirta bauda privalo būti mokama AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 1001). Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas bylos numeris, pažeidimą identifikuojantis numeris - ROIK:15053633028 bei įmokos kodas.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.