- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- eI3-4817-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01182-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- Sodininkų bendrija "Gervėna"
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos, Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjos sodininkų bendrijos „Gervėna“ atstovui valdybos pirmininkui K. P., atstovei advokato padėjėjai L. K.,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui S. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos sodininkų bendrijos „Gervėna“ skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su 2020 m. gegužės 19 d. patikslintu skundu, prašydama:
1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 2 d. raštą Nr. SD-811 „Dėl elektros perdavimo stulpų iškėlimo (duomenys neskelbtini).“;
2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 14 d. prašymą „Dėl išsiaiškinimo ir išsprendimo eismo saugumui grėsmę keliančios situacijos“.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovai paaiškino, jog sodininkų bendrijos „Gervėna“ (toliau – ir SB „Gervėna“) (duomenys neskelbtini), kelio zonoje pastatyti 2 elektros linijų perdavimo stulpai, dėl kurių įrengimo susiaurėjo SB „Gervėna“ generaliniame plane numatytas 6 m gatvės plotis. Pareiškėjos teigimu, faktiškai gatvės plotis sumažėjęs iki maždaug 2,5 m. Susiaurėjus gatvei kyla pavojus eismo saugumui, nėra galimybės prasilenkti automobiliams, taip pat atlikti gatvės remonto darbus ir pan.
SB „Gervėna“ pateikė akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) prašymą dėl elektros stulpų iškėlimo iš kelio (gatvės) zonos. ESO nurodė, kad oro linijų rekonstravimo darbai buvo atlikti pagal 2011 m. vasario 22 d. suderintą su Nacionaline žemės tarnyba projektą, todėl neturi pagrindo atramų iškelti, taip pat paaiškino galimybę atramas iškelti SB „Gervėna“ lėšomis.
Šalies argumentai
Pareiškėja su 2020 m. vasario 14 d. prašymu kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, prašydama imtis veiksmų situacijai sureguliuoti ir eismo saugumui užtikrinti.
Kauno rajono savivaldybės administracija skundžiamame 2020 m. balandžio 2 d. rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini), priklauso SB „Gervėna“, todėl elektros stulpų iškėlimo klausimus turi spręsti su ESO.
Atsakovės raštas nebuvo pagrįstas jokiais argumentais ar įrodymais, patvirtinančiais, (duomenys neskelbtini) gatvės priklausomybę pareiškėjai.
Pažymėjo, kad pareiškėja dar 2017 m. kovo 31 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių prašydama pateikti informaciją apie sodininkų bendrijos „Gervėna“ teritorijoje esančių sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypų, kelių ir kitos visuomeninės paskirties žemės sklypų priklausomybę.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. 7SD4473(14.7.104.) informavo, jog sodininkų bendrija „Gervėna“ dėl bendro naudojimo žemės ir kelių turėtų kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių dėl žemės kaimo gyvenamojoje vietovėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti sodininkų bendrijos bendro naudojimo, rekreacijos ir kelių žemės sklypo projektą. Patvirtinus žemėtvarkos projektą, jo pagrindu būtų atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai ir parengiami žemės sklypų ribų planai. Įregistravus suformuotus žemės sklypus, sodininkų bendrija galėtų sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartis. Sodininkų bendrija „Gervėna“ minėtų veiksmų neatliko ir valstybinės žemės nuomos ar pirkimo pardavimo sutarčių nesudarė, o tai reiškia, kad sodininkų bendrijai „Gervėna“ keliai nepriklauso.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d.).
Pažymėjo, jog skundžiamame rašte apsiribota tik vienu teiginiu, jog (duomenys neskelbtini)priklauso sodininkų bendrijai „Gervėna“, ir stulpų iškėlimo klausimus pareiškėja turi spręsti kartu su ESO. Atsakovės išvada nepagrįsta nei teisės aktų normomis, nei kokiais nors kitais įrodymais.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. birželio 22 d. rašte Nr. 7SD4473(14.7.104.) pateikta priešinga informacija, kad sodininkų bendrija „Gervėna“ norėdama įgyti bendrijos teritorijoje esančius kelius turėtų atlikti kadastrinius matavimus ir juos išpirkti arba išsinuomoti iš valstybės. Minėti veiksmai iki šiol nėra atlikti, bendrija nėra sudariusi sutarčių dėl bendrijos teritorijoje esančių kelių išpirkimo ar nuomos. Todėl skundžiamame rašte pateikta informacija ne tik nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, bet netgi jiems prieštarauja.
Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų funkcijų, įstatymu priskirtų savivaldybėms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 str. 32 p.). Todėl savivaldybės atsisakymas prižiūrėti kelią ir užtikrinti saugų eismą vertintinas kaip jai deleguotų savivaldos funkcijų nevykdymas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka.
Atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti ir teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo jį naikinti bei perduoti pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo.
Nurodė, jog (duomenys neskelbtini)., priklauso sodininkų bendrijai „Gervėna“, todėl elektros perdavimo stulpų iškėlimo klausimas turi būti sprendžiamas kartu su ESO.
Pažymėjo, jog sodininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymu (toliau – ir SBĮ) ir kitais įstatymais bei teisės aktais – bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais.
Pagal SBĮ 7 straipsnį, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
Sodininkų bendrija „Gervėna“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1992 m. kovo 19 d. Pareiškėjos veikla grindžiama sodininkų bendrijos „Gervėna“ įstatais. SB „Gervėna“ įstatų X skyriaus 59 punkte nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai, valdybos pastatas, siurblinių pastatai ir kt.): bendroji inžinerinė įranga – vandens siurbliai, centrinis laistomo vandens vamzdynas, vandens bokštas, artezinio vandens gręžinys su įranga, artezinio vandens vamzdynas ir hidrantai, keliai Bendrijos teritorijoje, elektros apskaitos skydai ir apskaitos prietaisai ties bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais, sulčių spaudimo įranga, kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
Sodininkų bendra teritorija Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas neregistruojama, nes ją sudaro privatūs arba naudojami valstybinės žemės sklypai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija. Bendrijos ribos ir teritorijos plotas yra nustatyti sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane ar kitame teritorijų planavimo dokumente), kuriuo privaloma vadovautis rengiant atskirų žemės sklypų kadastrų duomenų bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-706/2016, 32 punktas).
Pagal SBĮ 28 straipsnio nuostatas, savivaldybės įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies apmokėdamos išlaidas mėgėjų sodo bendrojo naudojimo objektams (elektros tinklų, kelių, gatvių tiesimo, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo ir kitų) statyti, prižiūrėti ir atnaujinti, tam reikalingos lėšos numatomos tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetus, be to, savivaldybės bendrijas gali remti ir kitais būdais, tarp jų – rengdamos, įgyvendindamos ir finansuodamos specialiąsias bendrijų rėmimo programas. Savivaldybėms suteikė teisę, tačiau nenustatyta imperatyvi pareiga įstatymo nustatytais būdais remti vietos savivaldybės teritorijoje veikiančias sodininkų bendrijas.
Atsakovės nuomone, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini)., priklauso sodininkų bendrijai „Gervėna“, kurios priežiūrą vykdo pati sodininkų bendrija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinis ginčas kilo dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 2 d. rašto Nr. SD-811 „Dėl elektros perdavimo stulpų iškėlimo (duomenys neskelbtini)g.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 14 d. prašymą „Dėl išsiaiškinimo ir išsprendimo eismo saugumui grėsmę keliančios situacijos“.
Pareiškėja ginčijamo rašto neteisėtumą grindė neatitiktimi Viešojo administravimo įstatymo nuostatų reikalavimams, teigdama, kad atsakovės skundžiamas 2020 m. balandžio 2 d. raštas Nr. SD-811 nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais argumentais ar įrodymais, taip pat teisės aktų nuostatomis, patvirtinančiomis, jog (duomenys neskelbtini) g. nuosavybės teise priklauso SB „Gervėna“.
Pareiškėja su 2020 m. vasario 14 d. prašymu kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, prašydama imtis veiksmų, užtikrinančių eismo saugumą dėl kelio zonoje ESO pastatytų 2 elektros linijų perdavimo stulpų, dėl kurių įrengimo žymiai susiaurėjo gatvė ir dėl to kyla pavojus eismo saugumui.
Kauno rajono savivaldybės administracija skundžiamame 2020 m. balandžio 3 d. rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini)., priklauso SB „Gervėna“, todėl elektros stulpų iškėlimo klausimus turi spręsti pati pareiškėja kartu su ESO.
Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini), nepriklauso nuosavybės teise SB „Gervėna“ ir tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. birželio 22 d. rašto Nr. 7SD4473(14.7.104.) argumentai, jog sodininkų bendrija „Gervėna“, norėdama įgyti bendrijos teritorijoje esančius kelius, turėtų atlikti kadastrinius matavimus, kelius išpirkti arba išsinuomoti iš valstybės.
Taigi, atsakovė atsisakė spręsti pareiškėjos prašymą dėl eismo saugumui kylančios grėsmės vieninteliu argumentu, jog ginčo gatvė priklauso SB „Gervėna“.
Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (toliau – ir Kelių įstatymas), keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto bei rajoninius kelius. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius bei vidaus kelius (Kelių įstatymo 3 str.). Savivaldybėms nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, be to, nuosavybės teise gali priklausyti ir vietinės reikšmės vidaus keliai (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Keliai numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus. Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Kelių įstatymo 6 str. 1 ir 4 d.).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.
Nurodytos nuostatos reiškia, kad už saugaus eismo organizavimą atsako savivaldybė, tačiau šios funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais ir tai nereiškia, kad savivaldybės šioje srityje yra visiškai savarankiškos, savivaldybės savo funkcijas gali įgyvendinti tik ta apimtimi, kuri yra apibrėžta teisės aktais.
Pareiškėja į atsakovę kreipėsi dėl eismo saugumui kylančios grėsmės. Atsakovė, atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą, skundžiamame rašte dėl elektros perdavimo stulpų iškėlimo nurodė tik vieną argumentą, jog gatvė priklauso pareiškėjai ir stulpų iškėlimo klausimus pareiškėja turi spręsti kartu su ESO. Atsakovė nepasisakė ir nevertino pareiškėjos prašymo argumentų dėl eismo saugumui kylančios grėsmės.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga individualų administracinį aktą tinkamai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti. VAĮ 8 straipsnyje numatyta, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-620/2008).
Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvo, kuris įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, procedūrą vykdyti nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo subjektas saistomas pareiga motyvuoti sprendimą, šio ginčo atveju šios pareigos atsakovė nevykdė, priimdama nepagrįstą (faktais ir teisės normomis) ir nemotyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 str. 1 d.).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatuotina, jog atsakovė, nurodydama vienintelę priežastį, dėl kurios atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nepagrindė skundžiamo rašto objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nesilaikė pirmiau nurodytų VAĮ reikalavimų. Skundžiamas sprendimas priimtas iš esmės be jokio objektyvaus faktinių aplinkybių tyrimo, vertinimo ir kvalifikavimo, taip pat skundžiamas raštas nepagrįstas teisės aktų, reglamentuojančių ginčo santykius, normomis.
Skundžiamame rašte nenurodyti teisiniai argumentai, nulėmę tokio glausto turinio rašto priėmimą, jog (duomenys neskelbtini), priklauso sodininkų bendrijai ir pareiškėja elektros stulpų iškėlimo klausimus turi spręsti kartu su ESO. Taip pat skundžiamame rašte nėra pasisakyta dėl pareiškėjos prašyme nurodytų faktinių aplinkybių dėl eismo saugumo, nėra pateiktas šių aplinkybių vertinimas. Akivaizdu, jog atsakovė priėmė nepagrįstą (faktais ir teisės normomis), nemotyvuotą administracinį aktą (VAĮ 8 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju konstatuotina, kad skundžiamas raštas buvo priimtas pažeidžiant VAĮ nuostatas, reglamentuojančias individualaus administracinio akto pagrindimą (VAĮ 8 str.), neužtikrinant pareiškėjos prašyme nurodytų reikšmingų aplinkybių vertinimo ir iš esmės nesprendžiant pareiškėjos prašymo dėl eismo saugumo. Tokio pobūdžio skundžiamas aktas laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnį, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Akivaizdu, jog nagrinėjamo ginčo atveju svarstant pareiškėjo prašymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei skundžiamo akto pagrįstumą, todėl skundžiamas aktas naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo svarstyti pareiškėjos 2020 m. vasario 14 d. prašymą išsiaiškinti ir išspręsti eismo saugumui grėsmę keliančią situaciją.
Pareiškėja kartu su skundu pateikė ir prašymą priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (skundo parengimą (tokia paslauga nurodyta ant sąskaitos už teisines paslaugas) ir 22,50 Eur žyminio mokesčio atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
Šiuo atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę reikalauti iš kitos šalies atsakovo atlyginti jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. 2020 m. gegužės 4 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėjai teisines paslaugas byloje teikė advokato padėjėja L. K.. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateikta 2020 m. gegužės 6 d. sąskaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymai.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamams Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 p.). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.). Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjos skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. gegužės 5 d., o patikslintas skundas 2020 m. gegužės 19 d. (2020 m. II ketv.), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1358,6 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 2717,2 Eur (1358,6 x 2,5 x 0,8). Pareiškėjos prašoma suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, todėl ji priteistina iš atsakovės.
Pareiškėja už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtina prie bylos pateiktas 2020 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, minėtos išlaidos 22,50 Eur priteistinos pareiškėjai iš atsakovės.
Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą bei į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė 322,50 Eur (300 + 22,50) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jai priteistinos iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos sodininkų bendrijos „Gervėna“ patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 2 d. raštą Nr. SD-811 „Dėl elektros perdavimo stulpų iškėlimo (duomenys neskelbtini)g.“.
Įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 14 d. prašymą „Dėl išsiaiškinimo ir išsprendimo eismo saugumui grėsmę keliančios situacijos“.
Prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti. Priteisti pareiškėjai sodininkų bendrijai „Gervėna“ iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 322,50 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.