Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, vidurinio išsilavinimo, išsituokusios, nedirbančios, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistos, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. U. 2016-02-08 apie 23.26 val. (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, o būtent: mažametės dukters L. U., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje išvadino mažametės dukters tėvą A. U., gim. (duomenys neskelbtini), nepadoriais žodžiais, spjaudėsi, metė kėdę, tokiu būdu sukėlė mažametei išgąstį, neigiamas emocijas ir psichologinį nepatogumą. B. U. konfliktuoja nuolat, nors Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi įpareigota gyventi skyrium nuo A. U. ir judviejų nepilnamečių vaikų. Tokiais veiksmais B. U. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 181 str. 2 d.

B. U. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad gyvena su vaikais, visą dieną su jais būna. Kol A. U. nėra namuose, viskas būna gerai. 2016-02-08 į namus grįžęs A. U. puolė ją mušti, kilo triukšmas. Tuo metu dukra L. U. buvo namo trečiame aukšte. Su dukra jokių konfliktų nebuvo. Dukra gal ir matė, kaip ji metė kėdę, gal ir girdėjo konfliktą, pasakytus žodžius, nes atėjo žiūrėti, kas vyksta. Konflikto metu dukra leidosi žemyn į virtuvę žiūrėti, kas vyksta. A. U. trenkė jai (B. U.) vieną kartą per žandą. Paskui norėjo trenkti dar vieną kartą. Norėjo nuo A. U. apsiginti kėde, tačiau kėdė išslydo ir pataikė dukrai, išėjusiai iš už nišos. Ji kėdės nemetė, o tik pastūmė. Kad dukra ateina, nematė, į dukrą pataikė netyčia. Mano, kad dukra neišsigando, nes pradėjo juoktis, sakė: „Ko jūs čia pykstatės?“. Jei dukra būtų išsigandusi, ar jai būtų buvusi kokia žymė nuo kėdės, vyras būtų kvietęs greitąją pagalbą. Konflikto su A. U. metu jokių necenzūrinių žodžių nesakė, nesispjaudė, gal kokį negražų žodį ir pasakė A. U..

Liudytojas A. U. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama B. U. yra jo buvusi žmona, su kuria turi tris vaikus: vienas iš jų pilnametis, du – nepilnamečiai. L. U. – jauniausia dukra. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su juo adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena ir B. U., kurios negali iškeldinti. Kai įvyko konfliktas, B. U. taip pat neturėjo teisės gyventi namuose, jos atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki teismo sprendimo dėl skyrybų įsiteisėjimo. Konfliktai su B. U. vyksta nuolat, tačiau šiuo atveju teko kviesti policiją. 2016-02-08 B. U. jį puolė, kilo triukšmas. Tiksliai neatsimena, kokius žodžius B. U. vartojo. Vaikai tuo metu buvo viršuje. Mano, kad dukra L. U. konflikto pradžios negirdėjo, tačiau išgirdusi triukšmą, bėgo žiūrėti, kas vyksta. Tuo metu B. U. į jį metė kėdę, jis traukėsi, tačiau iš už kampo išlindo dukra L. U. ir į jį mesta kėdė pataikė dukrai į blauzdą. Dukra sakė, kad jai skaudėjo, tačiau greitai praėjo. Kai kėdė nukrito, B. U., dukrai matant, pradėjo spjaudytis. Konflikto metu dukra L. U. girdėjo B. U. sakytus necenzūrinius žodžius. Mano, kad dukrai konfliktas, kėdės metimas, girdėti jam sakyti necenzūriniai žodžiai sukėlė neigiamas emocijas. Negali pasakyti, ar B. U. buvo neblaivi, nes, atvažiavus policijai, ji atsisakė pasitikrinti blaivumą. Dukra L. U. visada atbėga, kai vyksta konfliktai, ramina B. U., kuri yra visų konfliktų iniciatorė. Vaikai prie konfliktų įpratę, ramina mamą. Vaikams girdint, B. U. sako įvairius žodžius, koliojasi, šmeižia, provokuoja. Su vaikais stengiasi net nebūti toje patalpoje, kur būna B. U.. Vaikams konfliktai atsiliepia emociškai, psichologiškai. Laukia, kol B. U. išsikraustys ir bandys su vaikais eiti pas psichologus. B. U. pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, ji neturi teisės gyventi kartu, turi gyventi skyrium, Laukia sprendimo dėl B. U. iškeldinimo iš namų.

Liudytoja L. U. parodė, kad tikslios datos neprisimena, buvo savo kambaryje, esančiame antrame aukšte, tėtis su mama buvo pirmame aukšte. Žinojo, kad tėvai pykstasi, todėl į pirmą aukštą nėjo. Paskui į pirmą aukštą nusileido, nes reikėjo pasiimti kažkokį daiktą. Mama ir tėtis tuo metu pykosi. Nusileidus į pirmą aukštą, išėjo iš už sienos ir mama jai netyčia pataikė su kėde. Nežino, kodėl mama metė kėdę ir kur norėjo pataikyti. Kiek atsimena, tėtis iškvietė policiją ir tėvai daugiau nebesipyko. Kiti vaikai buvo užsidarę savo kambariuose ir neatėjo. Tarp tėvų konfliktas įvyko seniai, gali būti, kad pamiršo jo aplinkybes. 2016-02-18 jos paaiškinimas surašytas teisingai. Nebeprisimena, ar tą kartą mama taip darė. Turbūt mama vadino tėtį necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi. Dėl konflikto labai nepergyveno, tačiau konfliktas buvo nemalonus. Kai tėvai susipyksta, su jais nebūna.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už tėvų, baustų administracine nuobauda už analogišką pažeidimą, valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau –Įstatymas) 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 str. 2 d. įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. 2 d. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama B. U. savo kaltės nepripažino, parodė, kad konflikto su A. U. metu jokių necenzūrinių žodžių nesakė, nesispjaudė, kėdę į A. U. metė, nes norėjo apsiginti nuo jo smūgio, jog dukra negirdėjo jų konflikto, tačiau šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamos B. U. parodymus teismas atmeta kaip prieštaraujančius liudytojų A. U., L. U. parodymams, byloje esančiai rašytinei medžiagai. Teismas šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamos B. U. parodymus, jos neprisipažinimą vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes juos paneigia kitų byloje esančių įrodymų visuma. Liudytojas A. U. nuosekliai parodė, kad būdama namuose B. U. pradėjo konfliktuoti. Dukra L. U. konflikto pradžios negirdėjo, tačiau išgirdusi triukšmą, iš antro aukšto atbėgo žiūrėti, kas vyksta. Tuo metu B. U. į jį metė kėdę, jis traukėsi, tačiau iš už kampo išlindo dukra L. U. ir į jį mesta kėdė pataikė dukrai į blauzdą. Dukra sakė, kad jai skaudėjo. Kai kėdė nukrito, B. U., dukrai matant, pradėjo spjaudytis. Konflikto metu dukra L. U. girdėjo B. U. sakytus necenzūrinius žodžius. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojos L. U. parodymai, kur ji parodė, kad būdama namuose girdėjo, kad tėvai konfliktuoja. Paskui nusileido į pirmą aukštą. Mama ir tėtis tuo metu pykosi. Nusileidus į pirmą aukštą, išėjo iš už sienos ir mama jai netyčia pataikė su kėde. Kadangi įvykis įvyko seniai, gali būti, kad pamiršo jo aplinkybes. 2016-02-18 jos paaiškinimas surašytas teisingai. Turbūt mama vadino tėtį necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi. Konfliktas jai buvo nemalonus. Šiuos liudytojų A. U. ir L. U. parodymus patvirtina ir rašytinė byloje esanti medžiaga, tai yra: 2016-03-07 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 45P-53470128-16 (b. l. 4-5); A. U. prašymai, kuriuose patvirtinama aplinkybė, kad tarp jo ir B. U. kilo konfliktas, kurio metu B. U. išvadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi, metė kėdę. Visą konfliktą matė ir girdėjo dukra L. U. (b. l. 12-13, 14); L. U. paaiškinimas, kur patvirtinama aplinkybė, kad B. U. A. U. vadino necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi, metė kėdę. Šį konfliktą tarp B. U. ir A. U. ji matė, dėl to pergyvena (b. l. 19). Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir logiškais, vienas kitą papildančiais liudytojų A. U. ir L. U. parodymais, kurie yra neprieštaraujantys, papildantys vienas kitą, sutampantys su rašytine bylos medžiaga ir atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl jais laiko patikimais ir remiasi kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos B. U. kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Nors B. U. nurodė, kad konflikto metu kėdę į A. U. metė norėdama apsiginti nuo jo fizinio smurto prieš ją, tačiau teismas atmeta kaip nepagrįstą šį B. U. argumentą, nes šioje byloje esančių įrodymų visuma nenustatyta, kad A. U. būtų naudojęs fizinį smurtą B. U. atžvilgiu. Nors B. U. teigia, kad su dukra jokių konfliktų nebuvo, tačiau pažymėtina, kad neturi esminės reikšmės tai, prieš ką buvo nukreiptas konfliktas, svarbiausia tai, jog B. U. dalyvavo konflikte su sutuoktiniu vaiko akivaizdoje ir B. U. elgesys – necenzūrinių žodžių vartojimas A. U. atžvilgiu, kėdės metimas, spjaudymasis – padarė neigiamą poveikį vaikui, nes vaikas dėl tokio motinos elgesio pergyveno. Taigi B. U., tokiu savo elgesiu rodydama savo mažametei dukrai netinkamą pavyzdį ir nesudarydama jai saugios aplinkos, sukėlė jai baimę, toks jos elgesys netoleruotinas bei traktuotinas kaip motinos valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.

Taigi išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs, teismas pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiama B. U. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje mažametės dukters L. U. akivaizdoje išvadino dukters tėvą A. U. nepadoriais žodžiais, spjaudėsi, metė kėdę, tokiu būdu sukėlė mažametei išgąstį, neigiamas emocijas ir psichologinį nepatogumą, tuo panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos B. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, pažeidėjos asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, bausta administracine tvarka, už analogišką pažeidimą metų laikotarpyje baudžiama trečią kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 22-26), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., ir 30² str. nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti B. U. už Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 181 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

B. U., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. paskirti administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini), gavėjo kodą 188659752.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.