Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-12-334/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-24
Bylos Nr.
AN2-12-334/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00513-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Švitinienė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-12-334/2020
Proceso Nr. 4-08-3-00513-2019-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.11;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. S. (toliau – pažeidėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. S. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo specialisto Ž. M. 2019 m. spalio 22 d. nutarimu (ROIK(duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 170 Eur bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn. terminui, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį - 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, pagal ANK 38 straipsnį subendrinus nuobaudas, skirta galutinė nuobauda – 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. spalio 19 d., apie 11.30 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą persirikiuodamas neparodė dešinio posūkio signalo, prieš pat sankryžą kirto horizontaliojo kelio ženklinimo ištisinę liniją, skiriančią eismo juostas, iš chuliganiškų paskatų sankryžoje staigiai stabdė, taip sukeldamas kitiems eismo dalyviams pavojingą situaciją. Jis ir toliau gatve vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų, t. y. norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą bei rodydamas aiškų negerbimą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, manevravo tarp eismo juostų prieš kitus automobilius, neleisdamas aplenkti jo kitiems eismo dalyviams (toks E. S. vairavimas tęsėsi iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos), taip sukeldamas grėsmę savo paties, aplinkinių žmonių, bei kitų asmenų turto saugumui. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 8, 9, 8.2 punktuose nustatytus reikalavimus, 1 priedo 507 kelio ženklo, 3 priedo 1.1 papunkčio numatytus reikalavimus.

2. Nesutikdamas su aukščiau minėtu institucijos nutarimu, E. S. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kuris 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo specialisto Ž. M. 2019 m. spalio 22 d. (toliau – Institucija) nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė parinktos ir paskirtos teisingai, o išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą E. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020-01-02 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas E. S. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad be teisės vairuoti transporto priemones, jis neturės darbo, neturės galimybės sumokėti paskolos ir bus priverstas emigruoti. E. S. manymu, jo atžvilgiu būtų galima padaryti išimtį, neskiriant administracinio poveikio priemonės, juolab, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo jis jau patyrė daug nepatogumų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į skundą nutarimą priėmusi institucija nesutinka su E. S. skunde išdėstytu reikalavimu ir mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinių nusižengimų fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas prašo neatimti specialiosios teisės, nes teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, tai yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – nuo vieno iki dvejų metų. Taigi, įstatymas imperatyviai reguliuoja ANK 420 straipsnio 1-2 dalyse numatytos sankcijos skyrimą, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju yra privalomas.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

9. Apylinkės teismas įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus argumentus, sprendė, kad skiriant administracinę nuobaudą E. S., administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo nepažeistos, E. S. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė parinkta ir paskirta teisingai, o šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra pagrindo. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. S. buvo paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies, ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta minimali nuobauda bei minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 450 eurų bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

10. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda E. S. turėtų būti švelninama. Konstatuojama, kad E. S. skunde nurodytos aplinkybės (tai, kad jo darbo pobūdis išimtinai susijęs su vairavimu, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo neturės darbo, negalės išlaikyti šeimos bei sumokėti paskolos, todėl turės emigruoti iš Lietuvos) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas E. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą.

11. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos aukščiausiasis teismas Nr. 2AT-3-2011). Būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su E. S. bei jo šeimos finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats E. S., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytų nusižengimų, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir E. S. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pažeidėjo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad E. S. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos institucijai ir apylinkės teismui ir kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu E. S. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Visos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus ir paskiriant jam subendrintą ( už ANK 420 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus) ANK 420 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 12 mėnesių, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. S. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai. Taigi, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė