Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, nevedęs, dirbantis UAB „R“ statybininku, teistas 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 259 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 4 mėnesiai viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant po 15 valandų visuomenės labui ir 1700 eurų bauda. 2020 m. vasario 28 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 9 parų areštą. 2020 m. kovo 8 d. atliko arešto bausmę. Baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, būdamas apklaustas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, o būtent: atliekant ikiteisminį tyrimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47781-18, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2018 m. lapkričio 22 d., laikotarpyje nuo 14.16 val. iki 14.53 val., Radviliškio mieste, Gedimino g. 36, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate, Veiklos skyriaus tyrėjai J. A. atliekant jo, kaip liudytojo, apklausą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 19.30 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje, G. L. nesumušė L. Ž., o jis pats susižalojo, kai nukrito nuo laiptų, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. rugsėjo 12 d., laikotarpyje nuo 9.30 val. iki 10.20 val., Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-966-287/2019 m., teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus, analogiškus jo duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad G. L., suduodamas kumščiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam L. Ž., padarė jam sužalojimą: poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-nosies srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, dešiniame žande, kairiame žande, kairiojo žando-kaklo srityje, krūtinėje, dešiniame žaste, kraujosruvą dešiniojo žando gleivinėje, kraujosruvą po kairės akies jungine, nosikaulių lūžį, tai yra nesunkiai jį sužalojo, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju T. B. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nesutinka su kaltinimu, nes viską pasakė taip, kaip buvo. Byla, kurioje davė parodymus, buvo neištirta iki galo, pagrindinis liudytojas, t. y. gimtadienio organizatorius, kuris viską matė, net nebuvo apklaustas. Jis sakė tai, ką matė, tai kartojo ne kartą, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Radviliškyje, teisme ir kartoja dabar. Jis girdėjo garsą ir pamatė L. ant žemės, pirmame aukšte. Visi sėdėjo prie stalo antrame aukšte, užlipus laiptais dešinėje pusėje. Buvo jis, N., G., Ž. ir O. Tvirtina, kad jis pats nukrito nuo tų laiptų, nes buvo išgėręs. L. Ž. ir G. yra pažįstami, juos pažįsta iš bendrų draugų. Matė L. nukritusį veidu į žemę, šalia buvo malkos, židinys, pirtis kūrenosi, kairėje pusėje buvo stalas, daug alkoholio. Nežino, kaip jautėsi L. nukritęs, girdėjo bildesį, su G. jį pakėlė, nuprausė, G. jam davė džemperį, paskui atvažiavo jo mama, pasiėmė jį ir išvažiavo. Nuprausė jį, nes jis buvo visas murzinas, kraujuotas, ištinęs, kad mamai nebūtų šoko. Su G. nesusipykęs, nežino kodėl jis sakė, kad matė, jog L. nukrito du kartus. Matė, kad jis nukrito tik vieną kartą, ką šneka G., jis nežino. Apklausiamas teisme, sakė, kad jie nesikalbėjo, tai tvirtina. Nematė, kad G. L. kažką L. duotų. Nežino, kodėl G. L. aiškina, kad matė, kaip jis davė L. pinigų. Tokių dalykų nematė, gal G. buvo per daug išgėręs ir jam taip sąmonė suveikė. Gal L. padaryti sužalojimai atsirado po to, kai jį išsivežė mama, nes, kai jis buvo nukritęs nuo laiptų, kažkurioje vienoje pusėje buvo visas kruvinas.

liudytoja J. A. parodė, kad yra turėjusi iš Pakruojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo bylą, kur nuketėjęs buvo L. Ž., įtariamojo pavardės neprisimena. Atliko ikiteisminį tyrimą ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Atliko keletą liudytojų apklausų, jų pavardžių neprisimena, parodymų patikrinimus su įtariamuoju įvykio vietoje, akistatas tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo. T. B. kaip žmogaus neprisimena, bet matytas. Liudytojo apklausos metu išaiškina teises, pareigas, atsakomybę, žodžiu išaiškina, duoda persiskaityti, paklausia ar suprato ir neturi klausimų, tuomet asmuo pasirašo. T. B. apklausa neišsiskyrė, buvo kaip eilinė apklausa. Toje byloje visos apklausos vyko sklandžiai, įsimintinų atvejų nebuvo. Apklausos protokolą surašo kompiuteriu, perskaito pati, jeigu pasako, kad surašyta teisingai, protokolą atspausdina, liudytojas pats perskaito ir jeigu viskas teisingai, jis pasirašo. Liudytojo parodymų neprisimena, tik prisimena, kad buvo prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad T. B. parodymai analogiški įtariamojo parodymams, t. y., kad nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir susižalojo pats. Tiksliai neprisimena ar buvo nustatinėjama daugiau liudytojų, žino, kad vienas asmuo, kurio ieškojo tuo metu buvo išvykęs į užsienį, jis galėjo tiesiogiai matyti visą tą įvykį. Visi kiti proceso dalyviai tuo metu nurodė, kad kai viskas vyko, buvo pasilikę tie patys liudytojai, nes daug dalyvių buvo jau išsiskirstę;

iš 2020 m. sausio 24 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. spalio 18 d. (įsiteisėjusiu 2020 m. sausio 22 d.) Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu G. L. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteistas 45 parų arešto bausme, už tai, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 19.30 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, suduodamas kumščiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam L. Ž., padarė jam sužalojimus sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 01-1-47781-18 apklausiamas kaip liudytojas T. B., g. x m., 2018 m. lapkričio 22 d. nuo 14.16 val. iki 14. 53 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate, tiek duodamas parodymus 2019 m. rugsėjo 12 d. 9.30 val. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. 1-966-287/2019 davė melagingus parodymus, kad L. Ž. susižalojo pats, kai nukrito nuo laiptų, tai yra galimai davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas (b. l. 1–4);

iš 2019 m. spalio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, matyti, kad nuosprendyje konstatuota, kad liudytojo T. B. parodymai, kad jis girdėjo kaip L. Ž. nukrito nuo laiptų ir matė jį nukritusį kruviną, bet nematė nukritimo momento, vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti seniai pažįstamam kaltinamajam G. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie liudytojo parodymai prieštarauja visumai byloje nustatytų ir ištirtų įrodymų, be to, liudytojas konkrečiai galėjo patvirtinti tik šią aplinkybę, o daugiau teigė nematęs nei konfliktų, nei muštynių, nei pinigų davimo, bei nurodė, kad L. Ž. nuo laiptų nukrito antrą gimtadienio vakarą – naktį (b. l. 9–21);

iš 2020 m. sausio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria nuteistojo G. L. apeliacinis skundas, dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., 45 parų areštu, matyti, kad skundas atmestas (b. l. 22–36);

iš teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo 2018 m. lapkričio 22 d. protokolo matyti, kad 2018 m. lapkričio 22 d., 14.16 val., T. B., kaip liudytojas, buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d. ir jame pasirašė (b. l. 40–41);

iš 2018 m. lapkričio 22 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad jame užfiksuota liudytojo T. B. apklausa. Liudytojas T. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai J. A. davė parodymus apie tai, kad šventės vienu metu visiems būnant antrame aukšte, tai galėjo būti vakare apie 23 val., matė kaip L. iš antro aukšto lipo laiptais žemyn ir išgirdo trenksmą. Atsikėlė pažiūrėti ir iš antro aukšto pamatė pirmame aukšte ant grindų, prie laiptų į antrą aukštą gulintį L. Ž. Jis gulėjo veidu į žemę. Jis su G. prie jo priėjo ir padėjo atsikelti. L. buvo stipriai neblaivus. Matė, kad jo veidas kruvinas, bėgo iš nosies kraujas, suprato, kad griūdamas nuo laiptų susižalojo. Kaip suprato L. lipdamas nuo laiptų paslydo, laiptai buvo prilaistyti, šlapi ir jis pats griūdamas susižalojo. Iki tol, kol nugriuvo jis buvo sveikas. Niekas L. Ž. nesumušė, jokio konflikto tarp jo ir kitų šventės dalyvių nebuvo. Taip pat jis nekonfliktavo nei su G. L. ir pastarasis nematė, kad būtų jį sumušęs. Jis matė, kaip L. Ž. nuo laiptų nukrito tik tą vieną kartą. Dar šį įvykį galėjo matyti N. ir O., nes daugiau asmenų nebuvo, kažkas miegojo dar, tai tikrai nematė. Kadangi stipriai bėgo kraujas, tai L. susikruvino savo drabužius. Su G. jam nuprausė veidą vandeniu, L. paprašė G., kad duotų jam savo telefoną pasiskambinti mamai, kad ši atvažiuotų parsivežti. L. pats pasiskambino mamai, kuri netrukus, gal pusvalandžio, atvyko prie sodybos ir pats L. vienas nuėjo, jo palydėti nereikėjo, mama jo į sodybą atėjusi nebuvo. Kad mama neišsigąstų pamačiusi kruvinus drabužius L., tai jam G. paskolino sportinį megztinį, o L., ar savo drabužius nusirengęs pasiėmė, ar paliko sodyboje, to nežino. Jis nieko nežino apie tai, kad G. L. būtų sumušęs L. Ž., nes, kaip minėjo sodyboje jokių muštynių nebuvo (b. l. 42–44);

iš įspėjimo - priesaikos matyti, kad prieš 2019 m. rugsėjo 12 d. teisiamajame posėdyje prieš duodant parodymus, T. B. buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d. ir po priesaikos tekstu pasirašė (b. l. 46);

iš 2019 m. rugsėjo 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisme apklausiamas kaip liudytojas T. B. parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį, šventė draugo O. gimtadienį. Gimtadienis truko tris dienas. Buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Vienu metu išgirdo garsą, lygtai bumbtelėjimą ant žemės. Pasižiūrėjęs pamatė, kad nukritęs nuo laiptų pirmame aukšte ant grindų guli L. Jis ir G. L. pakėlė nuo grindų, nuvedė praustis. Nuprausė, nes buvo kruvinas veidas, drabužiai, perrengė drabužiais, kad neatrodytų murzinas. L. nuo laiptų nukrito gimtadienio šventimo antrą dieną. Kaip L. nukrito nuo laiptų, nematė, tik girdėjo bumbtelėjimo garsą, kaip bildenimą. Kai išgirdo garsą, jie buvo antrame aukšte, kur gėrė sėdėdami prie stalo. L. matė nukritusį nuo laiptų pirmame aukšte. Tuo metu prie stalo sėdėjo G. L., nebent dar N. A., kiti miegojo. L. buvo kruvinas veidas. Švenčiant gimtadienį, jis jokių muštynių nematė, konfliktų nebuvo. Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas parodė, kad į gimtadienį jis atvyko pirmą dieną ir išvyko gimtadieniui pasibaigus. L. nuo laiptų krito vieną kartą, nežino, bet tikriausiai vieną. Tuo metu G. buvo šalia jo, nes sėdėjo prie stalo, gėrė. Tikriausiai L. lipdamas iš antro aukšto ir krito, jie nekreipė dėmesio, šventė. Dar L. prieš nukrentant nuo laiptų, antrame aukšte buvo gimtadienio kaltininkas, L., N., R., o kiti miegojo. Kai jis pamatė L. nukritusį nuo laiptų, L. gulėjo pirmame namo aukšte veidu į grindis (parketą), šalia buvo pečius, malkos, kūrenosi pirtis, L. nukrito tiesiai ant veido. Jis nežino, kodėl G. L. davė pinigus. Kai L. nukrito, N. atrodo, kad tuo metu miegojo ant čiužinių. Jis nežino, kokiu būdu N. kuprinė atsirado pas L. Su G. jis susipažino seniai, kadangi jo brolis ir G. kartu žaisdavo futbolą. Antrame aukšte, dar prieš išgirstant kritimo garsą, prie stalo buvo dviese ar trise, gerai nepamena, tai yra, jis, L., nepasakys, bet gal dar kažkas miegojo prie stalo. Tuo metu L. Ž. irgi buvo antrame aukšte. Neatkreipė dėmesio, kuriuo momentu L. Ž. pasišalino nuo stalo. Kai gėrė, prie stalo L. sėdėjo šalia jo, o priešais sėdėjo Ž. Tarp L. ir L. jokio pokalbio nebuvo. Jis nematė, kad kas nors būtų davęs L. pinigus. Jis L. padėjo apsivilkti, padėjo kartu su L. L. L. sakė, kad reikia apsiprausti, kad tegul atvažiuoja mama. Po to kritimo L. nemiegojo. N. A., kiti miegojo. L. buvo kruvinas veidas. Švenčiant gimtadienį, jis jokių muštynių nematė, konfliktų nebuvo (b. l. 47–51);

iš specialisto išvados Nr. pG149/2019(04) matyti, kad joje nurodoma, kad atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, mažai tikėtina, kad L. Ž. nustatytų kūno sužalojimų visuma galėjo būti padaryta įtariamojo 2019 m. sausio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytų griuviminių traumų metu (b. l. 55–56);

iš specialisto išvados Nr. pG383/2019(04) matyti, kad vertinant sužalojimus atskirai, L. Ž. nustatyti kūno sužalojimai veido srityje padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu ir nustatytas L. Ž. nosikaulių lūžis, kuris padarytas mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. Vertinant sužalojimus atskirai, L. Ž. nustatytas nosikaulių lūžis galėjo būti padarytas ir 1 trauminio poveikio metu kartu su sužalojimais nustatytais kairės ar dešinės akies srityje. Mažai tikėtina, kad L. Ž. nustatytas nosikaulių lūžis galėjo būti padarytas griuvimo metu kontaktuojant su kietomis bukomis laiptų dalimis (b. l. 57–59).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Melagingų parodymų davimas – veika, padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus.

Kaltinamasis T. B. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad jo parodymai buvo teisingi, kad iš tikrųjų 2018 m. vykusios L. kaime šventės metu jis matė, kaip jo pažįstamas L. Ž., būdamas neblaivus, pats nukrito nuo laiptų ir kad jis su pažįstamu G. L. nukentėjusįjį L. Ž. nuvedė nuprausti, o po to paskambino jo mamai, kad jį paimtų iš šventės. Negali paaiškinti, kodėl kiti liudytojai, nukentėjusysis ir teismo nuosprendžiais buvo pripažinta, kad būtent G. L. suduodamas smūgius nukentėjusiajam L. Ž. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš esmės patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis sakė tiesą ir dabar taip mano ir nieko nenori pakeisti. Tokia kaltinamojo versija nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais. Priešingai, akivaizdu, kad norėdamas padėti kaltinamajam G. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės, T. B., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus, kaltinamajam palankius parodymus, tačiau teismas, priimdamas G. L. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, T. B. parodymus vertino kritiškai, kaip jo norą padėti savo draugui išvengti atsakomybės, nes T. B. parodymai prieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams: t. y. specialisto išvadoms ir kitų liudytojų parodymams. T. B. kaltė įrodoma ir 2020 m. sausio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria nuteistojo G. L. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas, buvo atmestas ir šia nutartimi Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis, kuriuo G. L. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjo 2020 m. sausio 22 d.

T. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, jog jis duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, siekė ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota G. L. baudžiamojoje byloje. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad T. B., kaip liudytojas galimai neteisingai suprato įvykio aplinkybes, sąžiningai klydo duodamas parodymus ar pan.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad T. B. veika, duodant melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neigiant G. L. nusikalstamus veiksmus, atitinka BK 235 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 235 straipsnio 1 dalyje yra numatytos penkios alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas skirdamas bausmę T. B. atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, bei į tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: T. B. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 108–112, 114–120, 127–122), baudos nesumokėjęs (b. l. 125, 127), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (b. l. 129–132) gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 135), dirba (b. l. 136). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, skirtina BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – mažesnės nei vidutinės trukmės laisvės apribojimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, T. B. šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu, subendrintina su 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį – 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.

Kadangi 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nebuvo sumokėta savanoriškai per teismo nustatytą terminą ir šiuo metu nesumokėta bauda yra išieškoma priverstinai (b. l. 125, 127), nenustatytinas terminas savanoriškam baudos sumokėjimui ir nesumokėta bauda pakartotinai nenukreiptina priverstiniam išieškojimui, o įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, jo nuorašas išsiųstinas baudos išieškojimą vykdančiai antstolės kontorai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 162–163), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais teismas

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, pridedant visą 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą, ir T. B. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą bausmės atlikimo laikotarpį, ir 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.

Nenustatyti termino savanoriškam baudos sumokėjimui ir nesumokėtos baudos pakartotinai nenukreipti priverstiniam išieškojimui, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolės V. Š. kontorai.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.