- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-28
- Bylos Nr.
- I-1801-426/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00667-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Veslava Ruskan, Raimondas Blauzdžius
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto
- Pareiškėjas
- L. U.
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Giedrei Jančiauskienei, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui Anatolijui Vasiljevui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Mildai Žukauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. U. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys - Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, M. J., R. J.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. U. patikslintu skundu prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją parengti ir suformuoti grąžinamą pareiškėjai žemės sklypą faktiškai esamoje turėtoje žemėje (dabartinėje Riešės gatvėje), t. y. teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d., ir pateikti kartografinius dokumentus Vilniaus apskrities viršininkui sprendimui dėl jos nuosavybės teisių atkūrimo priimti.
Skunde ir jo patikslinimuose (t. I, b. l. 2-4, 6-8, 11-13, 65-70 ir kt.) paaiškino, jog atsakovas nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymo) įgyvendinimo tvarkos (toliau Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106 p., Atkūrimo įstatymo 4 str. 4 p., 17, 18 str., Žemės reformos įstatymo 18 str. nuostatų reikalavimų, neatlieka jo kompetencijai priskirtų veiksmų, ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus.
Teigia, kad Vilniaus miesto mero pavaduotojas 2007 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. 1508(4.4-PD-4) sąmoningai ją klaidina, kad jos senelio E. J. (E. J.) žemė patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 patvirtintas rekreaciniu požiūriu ypač vertingas teritorijas, esančias valstybiniuose parkuose, kad visa Babinių rėžinio kaimo žemė patenka į Turniškių kraštovaizdžio draustinį bei Balsio rekreacinę teritoriją. Pasak pareiškėjos, atsakovo klaidinantį aiškinimą paneigia įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimas (adm. byla Nr. 1-614-13-06), kuriuo konstatuota, kad buvusio savininko E. J. turėtos žemės vietoje yra laisvos žemės, nes tik dalis šio sklypo patenka į parko teritoriją ir kad jai bei M. J. turi būti suformuotas sklypas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiliepime adm. byloje Nr. 1-164-13/06 taip pat neginčijamai paneigia aukščiau išdėstytą Vilniaus miesto mero poziciją.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu buvo nustatyta, kad jos senelis E. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,36 ha žemės Babinių kaime, Verkių seniūnijoje, ir kad Babinių kaimas nebuvo rėžinis, nes rėžiniuose kaimuose žemės buvo ne asmeninė, o bendruomeninė nuosavybė. Kad buvęs Babinių kaimas rėžiniu paskelbtas nepagrįstai, nustatyta įsitesėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-614-13/06.
Pareiškėja pažymėjo, kad, siekdama atkurti nuosavybės teises, 2001 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nes 2,8041 ha buvusios E. J. žemės yra iki 1995 m. birželio 1 d., o 3,559 ha – po 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje. 1940 m. nacionalizuojant E. J. žemę, Babinių kaimas nebuvo rėžinis, o žemė jame priklausė tik asmeninės nuosavybės teisėmis. Šią žemę E. J. senelis S. J. pirko 1958 m., o vėliau žemė buvo perduodama paveldėjimo tvarka.
Šalies argumentai
L. U. teigimu, kad Babinių kaimas nebuvo rėžinis, įrodo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1990 m. birželio 17 d. pažymėjimas Nr. 227, išlikęs E. J. 1881 m. statytas gyvenamasis pastatas, nes jis yra vienkiemyje, o ne gatvės tipo gyvenvietėje, kokie buvo rėžiniai kaimai, kitų kaimo gyventojų trobesiai; gyventojams nuosavybės teisėmis priklausė įvairaus dydžio žemės sklypai, kas patvirtina, kad Babinių kaimas nebuvo rėžinis (J. T. - 4,40 ha, P. G. - 4,04 ha, K. B. - 2,75 ha irklt.). Teigia, kad buvusį išskirstytą Babinių kaimą sudaro 61,04 ha žemės, pretendentai nori susigrąžinti tik 25,79 ha.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepimuose (t. I, b. l. 24-27, 83-86 ir kt.) paaiškino, jog 2007 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. A51-15804 (4.4- PD 4.) pareiškėja ne pirmą kartą (nuo 2004 m. balandžio 28 d. iki 2007 m. sausio 4 d. – 7 kartus) informuota, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 nustatytą tvarką savivaldybėje išnagrinėta iki nacionalizacijos buvusio Babinių rėžinio kaimo kartografinė medžiaga ir nustatyta, kad pareiškėjos turėta žemė patenka į Babinių rėžinio kaimo teritoriją, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį (adm. byla Nr. I-614-13/06) Vilniaus apskrities viršininko administracija įpareigojama, gavus informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymėti turėtas savininko E. J. sklypo ribas, tačiau pageidaujama susigrąžinti žemė patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 patvirtintas ekologiniu, archeologiniu požiūriu ypač vertingas teritorijas, esančias valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose; be to, Babinių kaimas patenka į Turniškių kraštovaizdžio draustinį bei Balsio rekreacinę teritoriją, kas reiškia, kad pagal įstatymą ši žemė yra priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama.
Nurodė, kad ginčas iš esmės dėl to paties dalyko tarp tų pačių šalių jau buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (adm. byla) Nr. I-614-13/06), skundo teiginys, jog minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, neatitinka tikrovės, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi (adm. byla Nr.A18-1978/2006) panaikino šio sprendimo dalį, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo įpareigota kartografinėje medžiagoje pažymėti turėtas savininko E. J. sklypo ribas ir per 20 dienų pateikti sklypo ribas savivaldybės administracijos direktoriui bei paliko skundą šioje dalyje nenagrinėtą. Pareiškėjai, ginčydami buvusio Babinių kaimo kartografavimo išvadas dėl rėžinio šio kaimo statuso, šių kartografavimo duomenų ir juos patvirtinusio Komisijos 2004 m. vasario 26 d. protokolo Nr. 50 neginčijo ikiteismine tvarka, tuo tarpu privalomos ikiteisminės tvarkos nesilaikymas teisminį procesą daro negalimu. Aplinkybė apie kaimo buvimą rėžiniu ar nerėžiniu nėra svarbi, nes Atkūrimo įstatymo 12 str. 12 p. nėra siejamas su rėžinio kaimo specifika – žemė, esanti valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose yra valstybės išperkama nepaisant to, ar kaime buvo rėžinė sistema, ar ne. Savivaldybė neturi teisės suformuoti sklypus remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 1057 106 p. nurodytais savivaldybės administracijos kompetencijai priskirtais veiksmais, nes visa Babinių rėžinio kaimo teritorija yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, tad reikalavimas parengti ir suformuoti grąžinamą žemės sklypą esamoje vietoje laisvoje žemėje (dabartinėje Riešės gatvėje) ir pateikti kartografinius dokumentus Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimui yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Be to, dalis Babinių rėžinio kaimo yra teritorijoje, kuri Vilniaus miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d., o tokioje teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės grąžinimas vykdomas pagal apskrities viršininko patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie rengiami nepaisant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių ir su Vilniaus miesto savivaldybe nederinami. Atsižvelgus į tai, reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, susiję su teritorija, Vilniaus miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d., yra visiškai nepagrįsti.
Atsakovas taip pat paaiškino, kad iš pateiktų grafinių duomenų bei schemos matyti, kad viena dalis pareiškėjos senelio turėto žemės sklypo buvusiame Babinių rėžiniame kaime patenka į iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtą teritoriją, o kita dalis – į po 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtą teritoriją. Visa Babinių kaimo žemės dalis, esanti iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užimta privačių namų valdų bei patenka į Verkių regioninį parką, valstybinės reikšmės miško plotą, todėl šioje Babinių kaimo žemės dalyje laisvos žemės nėra. Kita dalis pareiškėjos senelio žemės, patenkančios į teritoriją, kuri priskirta Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., yra užimta sodų bendrijų sklypais ir nuosavybės teisių atkūrimas šioje teritorijoje vykdomas pagal apskrities viršininko patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, todėl su šia teritorija susiję pareiškėjos reikalavimai atsakovui yra nepagrįsti.
Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 194-195) paaiškino, kad rėžinio kaimo kartografavimas yra viešojo administravimo subjekto veiksmas, kuris atliekamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso metu ir kuris atitinkamam žemės sklypui nustato atitinkamą statusą, tiesiogiai sąlygojantį vėlesnį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tvarką ir pan. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai, remdamiesi liudytojų parodymais, 2004 m. vasario 26 d. nustatė buvusio Babinių kaimo statusą bei ribas. Pažymėjo, kad Babinių kaimas iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos buvo rėžinis, o pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo M. J. atsiliepime (t. I, b. l. 47) palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus motyvus.
Teismo posėdyje atsakovų atstovai prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas - ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo suformuoti pareiškėjai grąžinamą žemės sklypą turėtoje vietoje (dabartinėje Riešės gatvėje), t. y. teritorijoje priskirtoje Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko jos senelio E. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Babinių kaime turėtą žemę, siekdama, kad jai būtų suformuotas žemės sklypas turėtoje vietoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartyje adm. byloje Nr. A146-508/2009 pažymėta, kad pagal byloje esančius įrodymus Babinių kaimas iki 1940 m. buvo rėžinis.
Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. nustatyta, kad žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip.
Taigi, šioje administracinėje byloje būtina nustatyti, ar žemė turėtoje vietoje yra laisva, ar gali būti suformuotas žemės sklypas turėtoje vietoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartyje adm. byloje Nr. A146-508/2009 nustatė, kad dalis buvusio Babinių rėžinio kaimo, kurio bendras plotas pagal kartografinius duomenis - 61,0495 ha, patenka į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją (26,9185 ha), kita dalis (34,1310 ha) – į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją; be to, pažymėjo, kad pareiškėja turi nuosavybės teises ne į visą E. J. turėtą žemę (6,3600 ha), o tik į atitinkamą jos dalį, kuri atitinkamai yra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje (0,9341 ha) ir Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje (1,1853 ha).
Iš teismui pateikto teritorijų planavimo suvestinių skaitmeninių žemėlapių M1:4000 ir M1:6000 (t. II, b. l. 54), taip pat kitos bylos medžiagos (t. I, b. l. 39, 41, 43, 88) matyti, kad žemė iki nacionalizacijos buvusio Babinių rėžinio kaimo teritorijoje yra užimta sodininkų bendrijos sodų sklypais, nuosavybės teise valdomais namų valdų žemės sklypais, patenka į valstybinės reikšmės miško plotus, Korių, Riešės ir kitų gatvių teritorijas, taip pat į ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypatingai vertingas teritorijas - Turniškių kraštovaizdžio draustinį bei Balsio rekreacinę zoną. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. A51-22370-(3.6-PD-4) ir 2009 m. liepos 15 d. rašte Nr. A51-16300(3.3.15.4-PD4) nurodyta informacija (t. II, b. l. 52-53). Tokiu būdu darytina išvada, kad ginčo žemė nėra laisva ir pareiškėjai negali būti grąžinta natūra, nes pagal galiojančius teisės aktus yra visa priskirta valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4, 6, 12 p., 13 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 492, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 18 str., Saugomų teritorijų įstatymo 23 str. 2 d. ir 28 str. 6 d., patvirtino Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą (1 p.); nustatė (2 p.), kad Verkių regioninio parko konservacinio prioriteto zoną sudaro Riešės hidrografinis, Ežerėlių ir Kryžiokų geomorfologiniai, Žaliųjų ežerų ir Turniškės kraštovaizdžio, Kalvarijų istorinis, Verkių architektūrinis draustiniai, kurių tikslai yra šie: 2.1. Riešės hidrografinio draustinio – išsaugoti išraiškingą, natūralią Riešės upelio slėnio atkarpą; 2.2. Ežerėlių geomorfologinio draustinio – išsaugoti unikalią mažų, beužankančių termokarstinės kilmės ežerėlių juostą ir jų aplinką, retųjų pelkinių augalų rūšių augavietes; 2.3. Kryžiokų geomorfologinio draustinio – išsaugoti raiškų erozinį kompleksą, smulkiais intakais išraižytą Neries upės slėnio dalį; 2.4. Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti gilių ežeringų dubaklonių kraštovaizdį, retųjų augalų rūšių augavietes, biocenozes su brandžiais liepynais ir ąžuolyniniais eglynais, plačialapių klumpaičių populiacijas; 2.5. Turniškės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti sukultūrintą unikalaus dvišakio Riešės – Turniškės upelio paslėnį su valstybės saugomu popieriaus fabriko statinių kompleksu ir jo vandens įranga; 2.6. Kalvarijų istorinio draustinio – išsaugoti vertingą valstybės saugomą Kalvarijų kompleksą, jo istorinę, meninę ir gamtinę visumą, Baltupio upelio slėnį bei vagą; 2.7. Verkių architektūrinio draustinio – išsaugoti unikalią Verkių dvaro sodybą (Lietuvos Respublikos kultūros paminklas) su aplinka, Neries upės slėnio šlaitų senuosius ąžuolynus, istorinio vietovaizdžio visumą. Minėta ginčo žemė patenka į Verkių regiono parko buferinės apsaugos zoną (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės 2009 m. birželio 29 d.raštas Nr. V3-8.2-1074; t. II, b. l. 48).
Be to, teismas pažymi, kad administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad L. U. ginčo teritorijoje turėtų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Todėl pareiškėjos skunde iškeltas reikalavimas nepagrįstas ir dėl šios priežasties.
Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, spręstina, kad nėra juridinio pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją parengti ir suformuoti grąžinamą pareiškėjai žemės sklypą faktiškai esamoje turėtoje žemėje (dabartinėje Riešės gatvėje), t. y. teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d., ir pateikti kartografinius dokumentus Vilniaus apskrities viršininkui sprendimui dėl jos nuosavybės teisių atkūrimo priimti.
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos L. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.