Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. sausio 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, nuo 2007 metų antros pusės iki 2010 metų pradžios Lietuvos Respublikoje, kartu su J. B., R. B., G. L., A. D. organizavo, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui bei dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, neteisėtai įgijo ir laikė netikrą banknotą.

Kaltinamasis J. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2009 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi J. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Kaltinamojo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, formali, šališka, priimta pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. J. D. skunde pažymi, kad suėmimo terminas jam tęsiamas jau ketverius metus, nepagrįstai nurodant, kad tam neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai. Kaltinamasis teigia, kad, nesivadovaujant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimo terminas jam tęsiamas remiantis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis anksčiau jis teistas seniai, turi gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, augino ir prižiūrėjo vaikus, todėl laisvėje būtų saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Suimtasis taip pat nurodo, kad yra neįgalus, sunkiai vaikšto, gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje neturi sąlygų ir galimybių.

Teismo posėdžio metu gynėja prašė kaltinamojo J. D. skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. D. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų ir 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidė. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų (J. S., J. Z.) ir liudytojų parodymuose, kratų protokoluose, specialisto išvadose, kituose byloje esančiuose dokumentuose.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam J. D. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už pastarąsias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kaltinimai dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje, ankstesni teistumai, byloje esantys duomenys apie tai, kad J. D. yra išsiskyręs, jokių kitų jo tvirtus socialinius ryšius patvirtinančių duomenų byloje nebuvimas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Bylos duomenimis anksčiau J. D. teistas 3 kartus, šiuo metu kaltinamas padaręs ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Naujos nusikalstamos veikos susijusios su itin visuomenei pavojinga nusikalstama veika – neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, J. D. atliekant organizatoriaus vaidmenį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje J. D. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nustatytų pagrindų nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis turi šeimą, taikant švelnesnę kardomąją priemonę užsiregistravo Darbo biržoje, nesislapstė ir kitaip nepažeidė jos sąlygų. Be to, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad kaltinamojo J. D. sveikatos būklė neleidžia jam taikyti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo.

Kita vertus, šioje byloje J. D. laikomas suimtu jau ketverius metus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir dėl to gresiančia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys tokios, kaip šiuo atveju – suimtojo asmenybės pavojingumas, jam inkriminuojamų veikų pobūdis bei intensyvumas, gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Ilgai besitęsiantis suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo J. D. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, kuris nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. Vilniaus apygardos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei nacionalinių, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo J. D. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.