Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2016 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. kovo 31 d., apie 06.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Sintra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,01 promilės) girtumo laipsnis. Už šį pažeidimą G. K. nubaustas 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino G. K. prašymo sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas konstatavo, kad pažeidėjo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kurių pagrindu būtų galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, o pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.Skunde jis teigia, kad kaltu prisipažino, savo kaltę suprato, dėl padaryto administracinio pažeidimo labai gailisi, pasižada ateityje tokio pobūdžio pažeidimų nedaryti, mano, kad tai buvo pamoka. Nurodo, kad skirtą baudą sumokėjo, nuo nutarimo kitų pažeidimų ar nusikaltimų nepadarė. Skunde pažymi, kad atsirado naujos aplinkybės – jis gavo įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, kadangi neturi teisės vairuoti, kas yra būtina jo tiesioginėms pareigoms atlikti. Taip pat pažymi, kad nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko, todėl prašo sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, kad neprarastų darbo, o dirbdamas toliau galėtų mokėti mokesčius ir tokiu būdu būt naudingu visuomenei. Atgavęs teisę vairuoti taip pat galės padėti sesers šeimai, kurios sūnų reikia kasdien vežioti iš P. į B. esančią mokyklą, kadangi sesers vyras dirba užsienyje.Atsiliepimu į G. K. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. K. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, o Kauno apylinkės teismas G. K. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą išnagrinėjo dar galiojant ATPK bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusį įstatymą.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. atitiko formaliuosius ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus – yra suėję daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko, sumokėjo teismo paskirtą baudą, išklausęs mokymus dėl alkoholio ir narkotikų žalos. Šių reikalavimų atitikimas nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios teismą tenkinti pareiškėjo prašymą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos niekada netaikytos formaliai, būtina buvo įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. ATPK 20 straipsnyje buvo numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Iš bylos medžiagos matyti, G. K. 2016 m. kovo 31 d. 6 val. 55 min. buvo sustabdytas vairuojantis Kaune, patikrinimo metu konstatuota, kad asmuo yra neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,01 prom.). Už šį pažeidimą jam buvo paskirta minimali nuobauda – 290 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 1 metams. Už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įstatyme, galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d., buvo numatyta bauda nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaip matyti, įstatymo leidėjas už tokio pobūdžio teisės pažeidimą, sankcijoje numatė griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas tokio pažeidimo sunkumą ir galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Apeliantas skunde nurodė, kad atitinka visus ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus, o transporto priemonės vairavimas jam reikalingas dėl darbo išsaugojimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Atsižvelgiant į visą tai pritartina apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, kad pažeidimą padariusio asmens, ar jo šeimos (sesers) narių, patiriami nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis, nes darydamas pažeidimą, G. K. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Be to, pritartina ir teismo argumentui, kad įvertinus pažeidėjo asmenybę jam paskirtas įstatyme numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, t.y. 1 metai.Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos G. K. naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Nors G. K. nurodo, jo yra naujos aplinkybės – gautas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo nuo 2017 m. sausio 2 d., tačiau teismui patikrinus duomenis Sodros duomenis 2017 m. sausio 26 d. nustatyta, kad G. K. ir toliau sėkmingai dirba (b. l. 81). Kitų naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, G. K. skunde nenurodė. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi teismas pagrįstai nubaustojo atžvilgiu netaikė ATPK 329 straipsnio nuostatų. Priimta nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.