- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-242-497/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28563-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- N. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta viena trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies pirmąja pastraipa, 5, 8 ir 10-11 punktais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, N. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir jam paskirti įpareigojimai.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas N. S. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos (2022 m. rugpjūčio 2 d.).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas N. S. priklausantis automobilis „BMW SERIE X“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. N. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 30 d., apie 13:18 val., Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW SERIE X“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė patikrinimo, kai jam policijos pareigūnai 2022 m. liepos 30 d., 13:20 val. neblaivumo nustatymo akte nustatė neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Šiais savo veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nuosprendį ir priimti kitą nuosprendį kuriuo N. S. skirti bausmę: remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi skirti 90 parų arešto, BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 60 parų arešto. BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme bei skirti galutinę subendrintą 72 parų arešto bausmę. Skirti baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui bei turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „BMW SERIE X“.
2.1. Nuteistojo teigimu, jam yra paskirta per griežta bausmė. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis visiškai pripažino kaltę, kritiškai vertino savo elgesį, susirado darbą. Nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra padaręs jokių teisės pažeidimų. Teismui yra pateikti dokumentai, patvirtinantys sunkią jo šeimos materialinę padėtį. 2019 m. jam Norvegijos banke yra suteikta 230 000 Norvegijos kronų paskola, kurią grąžinti reikia per 5 metus, mėnesinė įmoka su palūkanomis siekia 6308 Norvegijos kronas. Apeliantas kartu su sutuoktine augina tris vaikus, iš kurių vienam yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Šeimos materialinė padėtis yra labai sunki. Apelianto gaunamos pajamos sudaro apie 800 Eur per mėn. Sutuoktinė dar nėra gavusi pajamų iš individualios veiklos.
2.2. Pirmosios instancijos teisme apeliantas prašė, atsižvelgiant į jo pastangas keisti gyvenimo būdą ir užtikrinti šeimos finansinę gerovę, skirti jam švelnesnę bausmę. Prokuroras, remdamasis tuo, kad apeliantas nors ir ne pirmą kartą teisiamas už analogišką veiką, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad jis pradėjo dirbti, sunkią šeimos materialinę padėtį, mažamečio vaiko neįgalumą, prašė skirti kitą bausmės rūšį – areštą, jo vykdymą atidedant.
2.3. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. ikiteisminio tyrimo metu apeliantui buvo įteiktas pranešimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroro pareiškime buvo siūloma skirti 90 parų arešto bausmę, mažinti ją trečdaliu, subendrinus su 2022 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, skirti galutinę subendrintą 72 parų arešto bausmę. Taip pat prokuroras siūlė skirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui ir automobilio „BMW“ konfiskavimą.
2.4. Apeliantas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. nesutiko su prokuroro siūlomu arešto bausmės atlikimu, nes tuo metu buvo susiradęs darbą, žinojo, kad įsidarbinus reikės išdirbti 6 mėn. Be to, jam reikėjo pabaigti mokslus – suvirintojo specialybę Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje į kuriuos jį nusiuntė Užimtumo tarnyba. Šiuo metu padėtis yra pasikeitusi. Jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Su darbdaviu yra sutaręs, kad jį išleis neapmokamų atostogų, kad galėtų atlikti arešto bausmę.
2.5. Apeliantas nurodo norintis atlikti arešto bausmę. Pažymi, kad skirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra labai griežtos ir labai pablogins šeimos materialinę padėtį, sukels ilgalaikius nepatogumus. Jis yra gavęs darbo pasiūlymą iš Norvegijos sezoniniam darbui iš darbdavio pas kurį yra dirbęs anksčiau (pateikia darbo pasiūlymą iš įmonės Norvegijoje) Todėl atlikęs arešto bausmę turėtų galimybę vykti dirbti į Norvegiją. Atsižvelgiant į tai, arešto bausmės paskyrimas finansiniu požiūriu jo šeimai būtų naudingesnė bausmė.
3. Kartu su apeliaciniu skundu N. S. pateikė standartinę darbo sutartį su vertimu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 – ojo skyriaus prokuroras Liudas Žiuklys prašo nuteistojo N. S. skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Pažymima, kad skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Todėl teismas yra įpareigotas skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į N. S. asmenybę, ankstesnius teistumus, šeimyninę padėtį. Tai, kad nuteistasis nurodė, kad jam patogiau atlikti arešto bausmę nėra pakankamas pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį. Pažymima, kad N. S. intensyvi priežiūra skirta 3 mėnesių laikotarpiui. Nuteistajam tinkamai vykdant intensyvios priežiūros sąlygas bei skirtus įpareigojimus nebūtų pagrindo intensyvios priežiūros terminą tęsti. Asmenys, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, turi galimybę tartis su probacijos tarnyba dėl išvykimo dirbti į užsienio valstybę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis N. S. neginčija padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su paskirta bausme. Taip pat iš skunde suformuluoto prašymo matyti, kad jis prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, taigi prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą sutrumpinti.
6. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
7. Lietuvos Aukščiausias teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).
8. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad N. S. veikdamas tyčia padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryta pavojinga ir šiurkšti nusikalstama veika, kelianti pavojų eismo saugumui. Teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs (1 t. b. l. 145-155 ), nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį būdamas neblaivus įvykdo antrą kartą, žinodamas, kad jam atimta teisė vairuoti ir jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, vis tiek vairavo automobilį ir ne vieną kartą, administracine tvarka per 5 metus baustas 7 kartus, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų, į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog N. S. dirba. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai.
9. Pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmės skyrimą motyvavo aukščiau išdėstytomis nusikaltimą ir N. S. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, akcentavo, kad praeityje nuteistajam buvo skiriamos skirtingos bausmės, įskaitant laisvės atėmimą, tačiau N. S. išvadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors praeityje yra ne kartą teistas, tačiau duomenų, kad N. S. nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šio laiko būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, nėra, turi šeimą, augina tris nepilnamečius vaikus iš kurių vienas yra neįgalus (1 t. b. l. 86-95), turi didelių finansinių įsipareigojimų bankui (2 t. b. l. 26-27). Tai, kad siekia gyventi nenusikalsdamas patvirtina ir aplinkybė, kad jis susirado darbą ir šiuo metu dirba (2 t. b. l. 24-25), mokėsi specialybės (1 t. b. l. 96-100). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – nuteistajam N. S. pakaktų ir jo pageidaujamos švelnesnės sankcijoje numatytos rūšies bausmės – arešto, nustatant maksimalų jo terminą. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad tokia bausmė užtikrintų maksimalią nuteistojo ir valstybės interesų pusiausvyrą, o tuo pačiu ir teisingumo principo įgyvendinimą. Reali arešto bausmė šiuo atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei bei pakankama bausmės tikslams pasiekti. Be to, ja bausmės tikslai, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis stengiasi kuo geriau materialiai aprūpinti šeimą ir po bausmės atlikimo ketina vykti į užsienį dirbti geriau apmokamą darbą, bus pasiekti geriau. Tokiu būdu, įvertinusi šioje byloje nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog nuosprendis keistinas, N. S. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skiriant švelnesnę bausmės rūšį – areštą (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
10. Byla pirmosios instancijos teisme, nustačius BPK 273 straipsnyje numatytas sąlygas, buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, N. S. paskirtos arešto bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu iki 60 parų arešto.
11. N. S. nusikalstamą veiką šioje byloje padarė neatlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme taikant BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, kurios nustato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į N. S. teigiamai apibūdinančias aplinkybes tai, kad nuteistasis naujų teisės pažeidimų iki šiol nepadarė, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės, pridedant dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – 72 parų areštą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise trukmės
12. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
13. Iš skundo rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistasis prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 3 metų laikotarpiui, taigi prašo skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę trumpesniam terminui, nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Visgi apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo jokių su šiuo prašymu susijusių argumentų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, N. S. vairavo transporto priemonę neblaivus dienos metu gyvenamųjų namų zonoje, vežė kartu kitą asmenį, neturėdamas tam teisės, atsisakė tikrintis blaivumą. Taigi, nuteistasis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, o tai rodo N. S. didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Papildomai pažymėtina, kad nuteistasis dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio traukiamas baudžiamojon atsakomybėn antrą kartą, baustas administracine tvarka už tai, kad 2021 m. gruodžio 18 d. vairavo neblaivus. Už šio nusižengimo padarymą jam buvo skirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas 6 mėn. ir draudimas 12 mėn. vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai. 2022 m. kovo 21 d. jis baustas administracine tvarka, nes vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta. Taigi pažeidė administracinio poveikio priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas specialiosios teisės atėmimo terminą nustatė tinkamai, jo trumpinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo N. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. S. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 7 mėnesių atėmimo bausmė.
Panaikinti nuosprendžio dalis dėl bausmės mažinimo vienu trečdaliu, bausmių bendrinimo bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų taikymo.
Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti N. S. 90 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti N. S., paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti jam 60 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirti galutinę subendrintą 72 parų arešto bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.