Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-23 · Civilinė byla Nr. e2S-2580-392/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
e2S-2580-392/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21068-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2580-392/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21068-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: antstolis S. M., UAB „Mano būstas Vilnius“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio S. M. veiksmų ir iki nepaprastosios padėties valstybėje atšaukimo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0170/21/00259. Nurodė, kad antstolis S. M. vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ naudai. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2021 m. liepos 15 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-170-8867, kadangi minėtas nurodymas yra neteisėtas, neprotingas, juo nustatyta per maža laisvai disponuojamų lėšų suma, nurodyta nepagrįstai didelė išieškomos skolos suma. Pareiškėjos manymu, iki skundo išnagrinėjimo ir pasaulinės pandemijos (COVID-19 viruso sukeliamos ligos) pabaigos, būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdomosios bylos stabdymą, kadangi pareiškėja dėl galiojančių apribojimų ir buvimo rizikos grupėje negali vykti tartis su išieškotoja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos A. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Nutartyje nurodė, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja skundžia antstolio priimtą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, taigi, ji skundžia konkretų antstolio atliktą veiksmą, kuriuo antstolis nukreipė išieškojimą tik į dalį pareiškėjos turto – jos gaunamas pinigines lėšas. Skųsdama šį nurodymą, pareiškėja siekia, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, visiškai sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0170/21/00259, t. y. apriboti antstolio galimybes vykdyti išieškojimą ne tik iš pareiškėjos piniginių lėšų, bet ir iš kitokios rūšies turto. Teismo vertinimu, jau vien ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos jos siekiamam tikslui. Pareiškėjos pateikiami argumentai dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones niekaip nepagrindžia, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir nėra susiję su antstolio atliktų veiksmų – skundžiamo nurodymo surašymu – galimu neteisėtumu. Pareiškėjos teiginiai, esą dėl pandemijos ji negali fiziškai nuvažiuoti tartis su išieškotoja, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Visų pirma, vykdomoji byla buvo pradėta po to, kai dviejų instancijų teismai išnagrinėjo ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo. Iki sprendimo įsiteisėjimo praėjo beveik 1 metų terminas (pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas 2019 m. gruodžio 12 d., o apeliacinės instancijos – 2020 m. lapkričio 9 d.). Iki sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo (2021 m. sausio 5 d.) pareiškėja, turėjo pakankamai laiko tartis, tačiau su ieškove neišsprendė ginčo taikiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Be to, siekiant susitarti taikiai, nėra būtina vykti pas kitą ginčo pusę asmeniškai, komunikacija yra galima kitokiais būdais, be kita ko, telefonu, elektroniniu paštu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021.07.30 dienos nutartį ir patenkinti skundo prašymo reikalavimus: sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0170/21/00259 vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos ir iki nepaprastosios (ekstremalios) padėties, pandemijos atšaukimo.

5. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Kadangi Lietuvos Respublikoje yra susiklosčiusi ekstremali situacija (pandemija), kuri kelia pavojų visuomenės saugumui ir asmens sveikatai bei gyvybei, o daugelyje pasaulio šalių priverstinis išieškojimas šiuo ypatingu ir sunkiu metu yra iš viso buvo sustabdytas ar atidėtas, todėl turėjo būti skubiai sustabdytas išieškojimas ir iš pareiškėjos piniginių lėšų ir iš kitokios rūšies turto.

5.2. Iki sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo (2021 m. sausio 5 d.) pareiškėja, neturėjo pakankamai laiko tartis, nes pareiškėja iš esmės ginčijo UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, ir kadangi pareiškėja negalėjo iš anksto žinoti teismų sprendimų, todėl ji su ieškove ir neišsprendė ginčo taikiai, nes pati ieškovė atsisakė veikti protingai ir racionaliai, bei palaukti skolos sumokėjimo.

5.3. Nors vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, tačiau pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus galėjo būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos esminės aplinkybės, kurias teismas turėjo pripažinti reikšmingomis, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymą vykdomojoje byloje turėjo būti patenkintas.

5.4. Atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, nes atsakovės 5 metų terminuota darbo sutartis pasibaigė, ir šiuo metu atsakovė dar neturi kito darbo ir ji gauna tik socialinę pašalpą, nes nedarbingumo pašalpos mokėjimas po pusės metų pagal įstatymus buvo nutrauktas.

5.5. Antstolis, priimdamas skundžiamą nurodymą, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, antstolis veikė neteisėtai ir nepagrįstai, todėl antstolio procesiniai dokumentai yra naikintini arba stabdytini, nes yra neracionalūs ir neprotingi, bei yra sąmoningas teismo, kitų ginčo šalių ir jos laiko trukdymas.

5.6. Kadangi tik išnagrinėjus atsakovės skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, atsakovės skundo prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje turėjo būti tenkintas.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo antstolis S. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pareiškėja nepateikia skundžiamos nutarties neteisėtumą pagrindžiančių motyvų, o analizuoja antstolio veiksmų teisėtumą vykdymo procese.

6.2. Skolininkės atžvilgiu nuolat pradedamos civilinės bylos pagal komunalinių paslaugų teikėjų ieškinius dėl skolų priteisimo; pareiškiami ieškiniai yra tenkinami. Taip pat, skolininkė nuolat teikia skundus dėl antstolių veiksmų, nors pastarieji skundai yra atmetami kaip nepagrįsti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skunde nurodyti argumentai dėl antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo yra veikiau gynybinė pozicija, siekiant išvengti sąžiningo prievolių vykdymo, o ne siekis apginti galimai pažeistas teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

8. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, kai skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, kuris išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 8 d.).

9. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

10. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones (išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p.) ir nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų (CPK 2 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-340/2011).

11. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, teismų praktikoje pasisakyta, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).

12. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).

13. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

14. Remiantis išdėstytu, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio (skundo) argumentus padaro išvadą, kad ieškinys (skundas) yra preliminariai pagrįstas ir byloje galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas, taigi teismas turi teisę ir pareigą preliminariai įvertinti ieškinio (skundo) pagrįstumą.

15. Pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016, 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018, 2019 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).

16. Taip pat išaiškinta, kad skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo procese, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo skundas atmestas, nėra įsiteisėjęs, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjo skundas yra prima facie nepagrįstas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1639-619/2020).

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pareiškėjos skundas (kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-27030-1101/2021. Nurodyta nutartimi teismas nutarė pareiškėjos skundą atmesti.

18. Remiantis aptarta teismų praktika, nurodytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjos skundo atmetimą sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjos skundas yra prima facie nepagrįstas.

19. Nustačius, kad pareiškėjos skundas, kurio reikalavimams užtikrinti pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra prima facie nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir vertinti su šia sąlyga susijusių pirmosios instancijos teismo nutarties bei šalių motyvų.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar panaikinti, dėl ko skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Virginijus Kairevičius