Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-9676-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Institucija) 2021 m. gegužės 19 d. surašė pareiškėjai Z. P. (toliau – ir pareiškėja) administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-14581-2021 (toliau – ir protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 48 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2021 m. kovo 17 d. nuo 16.30 val. iki 18.55 val., 2021 m. kovo 18 d. nuo 22 val. iki 22.10 val., 2021 m. kovo 20 d. nuo 22.50 val. iki 22.56 val., 2021 m. balandžio 27 d. nuo 12.49 val. iki 13.07 val. ir nuo 18.48 val. iki 20.26 val., 2021 m. gegužės 4 d. nuo 10.23 val. iki 10.38 val. ir nuo 17.32 val. iki 18.40 val. neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini), buvęs jos auginamas ir laikomas šuo netrikdytų aplinkinių asmenų ramybės, poilsio ar darbo, t. y. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (2018 m. rugpjūčio 12 d. galiojanti suvestinė redakcija; toliau – ir Taisyklės) 7 punkto reikalavimus. Administraciniu nurodymu pareiškėjai buvo siūloma iki 2021 m. birželio 19 d. sumokėti 75 eurų dydžio baudą (b. l. 16–18).

Pareiškėjai nustatytu terminu nesumokėjus siūlomos baudos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-9676-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) paskyrė pareiškėjai už ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 150 eurų baudą (b. l. 6–7).

Pareiškėja Z. P. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydama panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėja nurodo, kad kaimyno vaizdo kameros neteisėtai filmuoja jos kiemą, iš jo sklindantį garsą, tokiu būdu pažeidžia jos teises, be to, tokie įrodymai (kameros užfiksuotas vaizdas ir garsas) negali būti laikomi kaip gauti teisėtais būdais. Pareiškėjos nuomone, yra galimybė kaimyno vaizdo kameroje pakeisti datą ir laiką bei taip neteisėtai ją apkaltinti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog tiriant įvykio aplinkybes, sertifikuotais ir kalibruotais matavimo prietaisais būtų atlikti kokie nors triukšmo lygio matavimai. Jos šuo yra laikomas privačiame name, socializuotas, kontroliuojamas, prižiūrimas, jo lojimas yra atsitiktinis ir trumpalaikis. Niekur nėra nustatyta, kad šuns lojimas yra nepageidautinas garsas. Šuo yra sveikas, todėl aploja kitus gyvūnus, vežimėlius, pašalinius asmenis, taip pat loja erzinamas. Šuns lojimas galėtų būti pripažintas viešosios tvarkos trikdymu tik tokiu atveju, jei trikdytų daugumos kaimynų ramybę, o ne tik kaimyno, kuris nuolat rašo skundus. Šuns lojimas gali trukdyti, jeigu jis yra agresyvus, intensyvus, be jokios priežasties, nuolatinio pobūdžio. Skundžiamas nutarimas pagrįstas prielaidomis, liudytojo manymu, kad šuo loja apie 70 proc. laiko, be to, pats liudytojas pripažino, kad šuo dabar nebetrikdo jo ramybės (b. l. 3–5).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė yra aplinkybė, jog buvo sutrikdytas asmenų poilsis, ramybė ar darbas. Tokia aplinkybė nurodyta kaimyno skunde (su garso įrašais). Taisyklių 7 punkte nekalbama apie tam tikrą triukšmo lygį, kurio negalima viršyti. Pareiškėja buvo abejinga jos šuns keliamam triukšmui iki to laiko, kol jai buvo surašytas protokolas. Pareiškėja skunde nepagrįstai kalba apie viešosios tvarkos trikdymą, nes atsakomybė už tokio pobūdžio nusižengimą numatyta ANK 488 straipsnyje, ir šis administracinis nusižengimas jai nebuvo inkriminuotas. Tai, kad kiti kaimynai nesikreipia su skundais dėl šuns lojimo, nereiškia, jog šuo neloja. Neabejotina, kad artimiausi kaimynai dėl šuns lojimo patiria reikšmingiausių nepatogumų. Pareiškėja 2020 m. birželio 17 d. buvo administracine tvarka nubausta dėl gyvūno nepriežiūros, nes neužtikrino, kad jos augintinis neišeitų už sklypo ribų, o tai patvirtina, kad pareiškėja ne visada tinkamai rūpinasi savo šunimi.

Pareiškėja teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad iš esmės neginčija protokole ir skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių, jos šuo iš tiesų nurodytu laiku ir vietoje galėjo loti. Jos šuo yra toks, kaip ir visi šunys, ypač mėgsta loti ant kitų šunų ir ant stumiamų vežimėlių. Mano, kad kaimynas M. S. yra priešiškai nusiteikęs, rašo įvairius skundus, filmuoja, ji gyvena baimėje, jaučia spaudimą, jaučiasi diskriminuojama, nes jei vėl šuo los, jai bus skiriamos baudos. Dresavimo mokyklos neapsiima dresuoti tokio mažo šuns. Ji negali sukontroliuoti, kad jos vaikai tinkamai prižiūrėtų šunį. Pati visada tinkamai reaguoja į kaimynų pastabas dėl šuns lojimo.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena gretimame name, šalia pareiškėjos, visi jo gyvenamojo namo langai yra nukreipti į pareiškėjos sklypo pusę. Nemaloni situacija dėl pareiškėjos šuns tęsiasi jau ilgai. Vieną kartą yra rašęs skundą, tačiau šis buvo atmestas. Dėl šios priežasties pradėjo daryti vaizdo ir garso įrašus, t. y. kad užfiksuotų pareiškėjos šuns lojimą ir galėtų kreiptis į Instituciją pakartotinai. Šuns lojimas yra nuolatinis, šuo loja beveik be priežasties. Jis ir jo šeima šuns neerzina, jis kartais parveda išbėgusį į gatvę šunį, paglosto, šuo neagresyvus, bet labai triukšmingas. Šuns lojimas trukdo ilsėtis, dirbti. Dažniausiai šuo loja šviesiu paros metu, kartais ir vėlai vakare. Nuo tada, kai buvo atvažiavęs Institucijos atstovas, pareiškėja pradėjo šunį prižiūrėti, šuo nebeloja.

Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena priešais pareiškėjos namą. Pareiškėjos šuo loja jau 1–1,5 metų. Vieną kartą prašė pareiškėjos, kad nutildytų šunį. Skundų dėl pareiškėjos šuns lojimo niekam neteikė, tačiau iš tiesų iki Institucijos atstovo apsilankymo pareiškėjos šuns nuolatinis lojimas labai trukdė tiek ilsėtis, tiek dirbti. Kartais šuns lojimas būdavo toks stiprus ir cypiantis, kad jis eidavo pažiūrėti, ar jam nieko neatsitiko, nors pareiškėja pati būdavo lauke ir šuns nedrausmindavo. Dabar situacija yra gera, nusiskundimų neturi.

M. S. 2021 m. birželio 28 d. parodymų protokole nurodyta, kad gyvūnas yra smėlio spalvos, mažas, neveislinis. Šuo būna visą dieną namo kieme, kai geras oras. Jis loja, vos tik kas nors praeina gatve, arba reaguoja į pašalinius garsus aplinkoje. Šuo loja neapibrėžtu laiku, todėl jo lojimas trukdo tiek miegoti, tiek ilsėtis. Kitų kaimynų šunų lojimas netrukdo. Jo vaikai kaimynės šuns neerzina, nes jie žaidžia kitoje namo pusėje. Su kaimyne bendravo telefonu (pokalbis), SMS žinutėmis, kalbėjo per tvorą. Prašė prižiūrėti šunį, kad jis nelotų. Kaimynė teigė, kad jos šuo neloja, visi šunys kieme loja. Kaimynė veiksmų dėl šuns ėmėsi tik tada, kai buvo surašytas protokolas, šiuo metu šuo pririštas ir neloja. Jokių konfliktų su kaimyne neturi, neturi tikslo, prisidengęs šunimi, ją skųsti. Norėjo draugiškai susitarti su kaimyne dėl šuns keliamo triukšmo, o ne ją nubausti (b. l. 10).

Iš vaizdo su garsu įrašų girdėti šuns lojimas (b. l. 5).

M. S. 2021 m. gegužės 4 d. skunde dėl triukšmo nurodyta, kad problema dėl kaiminystėje nuolat lojančio šuns atsirado tuomet, kai kaimynai įsigijo šunį. Pardėjus šuniui loti ant jų, jų vaikų, kreipėsi į kaimynus su prašymu socializuoti šunį ar vengti jį laikyti ilgą laiką vieną kieme, nes jis nuolat lojo jiems išėjus į kiemą. Kaimynė šios problemos spręsti nepanoro. Po metų šuo ant jų nustojo loti, tačiau šuo ir toliau laikomas kieme, loja ant kiekvieno praeinančio žmogaus, jų svečių ar be priežasties. Šuo į lauką paleidžiamas tiek anksti ryte, tiek vėlai vakare. Augina du mažamečius vaikus, jie negali ramiai miegoti, laukia trečiojo vaikelio, kurį norėtų migdyti lauke. Šuns lojimas trikdo jų ramybę, miegą, dirbdami iš namų, jei atidarytas langas, negali kalbėtis telefonu, dirbti terasoje neįmanoma. Prideda susirašinėjimą su kaimyne (b. l. 19–20).

Iš M. S. pateikto susirašinėjimo su pareiškėja SMS žinutėmis matyti, kad M. S. 2020 m. gegužės 20 d. parašė pareiškėjai žinutę „Z., tavo šuo jau pusę valandos po mano langais loja, prašau pasiimti“, 2020 m. liepos 3 d. – „D. (Dresuok šunį) (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 12 d. – „Labas vakaras. Jau galite šunį pasiimti. Vaikas serga ir negali užmigti per lojimą. Ačiū“ (b. l. 21).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užduoties Nr. 21474 matyti, kad M. S. 2021 m. balandžio 28 d. pakartotinai kreipėsi į Instituciją dėl pareiškėjos šuns lojimo (b. l. 29–32).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto 2021 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime dėl skundo Nr. A97-17617/2021 nurodyta, kad reaguojant į M. S. skundą buvo vykta į pranešimo vietą ir patikrinta pateikta informacija. Atliekamo patikrinimo metu buvo bendraujama su pranešėju ir gyvūno savininke. Siekiant, kad konfliktuojančios pusės, kaimynai iš (duomenys neskelbtini) namų, rastų kompromisą, buvo bendraujama su asmenimis. (duomenys neskelbtini) namo savininkei buvo pasiūlyta pasirūpinti savo auginamu ir laikomu šunimi, kad jis netrikdytų kaimynų poilsio ir ramybės. Įvertinus pranešėjo pareiškime ir pateiktoje vaizdo medžiagoje pateiktą informaciją bei atsižvelgus į tai, jog po prevencinio pokalbio su šuns savininke, gyvūnas vėl buvo išleistas į kiemą vienas ir lojo prie kaimynų tvoros, bei į tai, kad moteris nesistengė taikiai išspręsti iškilusios problemos ir nutraukti daromą teisės pažeidimą, už Taisyklių 7 punkto reikalavimų pažeidimą (atsakomybė numatyta ANK 48 straipsnio 3 dalyje) jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 21133307773. Pakartotinai susisiekus su pranešėju telefonu, jis pranešė, jog pastaruoju metu kaimynų šuo nepatogumų daugiau nekėlė (b. l. 33).

Institucijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pareiškėjai neprieštaraujant, jos skundas buvo nagrinėjamas Institucijos atstovei nedalyvaujant.

ANK 641 straipsnyje, kuris nustato bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme, nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu Institucijos nutarimu pareiškėjai administracinė nuobauda paskirta už ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 48 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Taisyklių 7 punkte numatyta, kad auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.

Teismas iš pareiškėjos skundo ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatė, kad ji iš esmės neginčija, jog protokole ir skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje jos šuo galėjo loti/lojo, tačiau ji su skundžiamu nutarimu nesutinka dėl kitų priežasčių, t. y. dėl to, kad ji jaučiasi nesaugi, nes jos šuniui vėl pradėjus loti, ji vėl bus patraukta administracinėn atsakomybėn.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnė tinkamai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai pripažino Z. P. kalta, padarius ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Pareiškėjos kaltę dėl ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, be jos pačios paaiškinimų, patvirtina liudytojų M. S. ir M. Š. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Minėti asmens paaiškino, kad nėra priešiškai nusiteikę pareiškėjos atžvilgiu, tačiau šuns nuolatinis lojimas trikdo jų ramybę ir poilsį, neleidžia dirbti. Pareiškėja savo šuns nedrausmino iki to laiko, kol atvažiavo Institucijos atstovas.

Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais. Juos patvirtina byloje esanti medžiaga, tame tarpe ir M. S. 2021 m. birželio 28 d. parodymų protokolas ir 2021 m. gegužės 4 d. skundas dėl triukšmo, kuriuose nurodytos aplinkybės yra nuoseklios ir neprieštaringos, atitinka M. S. teismo posėdžio metu duotus parodymus; taip pat pateikta filmuota medžiaga su garsu, kurioje užfiksuotas šuns lojimas; M. S. susirašinėjimu su pareiškėja SMS žinutėmis, iš kurio matyti, kad M. S. prašo pareiškėjos pasiimti šunį, nes šis daug loja; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užduotis Nr. 21474, iš kurios matyti, kad M. S. 2021 m. balandžio 28 d. pakartotinai kreipėsi į Instituciją dėl pareiškėjos šuns lojimo; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto 2021 m. gegužės 19 d. tarnybinis pranešimas dėl skundo Nr. A97-17617/2021, iš kurio matyti, kad reaguojant į M. S. skundą, buvo bendrauta su juo ir pareiškėja, jai buvo pasiūlyta pasirūpinti savo auginamu ir laikomu šunimi, kad jis netrikdytų kaimynų poilsio ir ramybės, tačiau po prevencinio pokalbio su šuns savininke, gyvūnas vėl buvo išleistas į kiemą vienas ir lojo prie kaimynų tvoros.

Toliau šioje nutartyje teismas pasisakys dėl esminių pareiškėjos skundo argumentų.

Teismas, visų pirma, pažymi, kad ta aplinkybė, jog kiti kaimynai nesikreipė su skundais į Instituciją dėl pareiškėjos šuns lojimo, paties šio fakto (šuns lojimo), o taip pat tos aplinkybės, jog šis lojimas trikdo jų ramybę, poilsį ir darbą, nepaneigia. Juo labiau, kad šiuo atveju teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad nors jis skundų dėl pareiškėjos šuns lojimo neteikė, tačiau šuns lojimas trukdė jam ilsėtis ir dirbti. Be to, trukdymas ar netrukdymas yra tam tikru aspektu subjektyvi aplinkybė, priklausanti tiek nuo žmogaus, girdinčio lojimą, fizinės, tiek nuo jo psichinės būklės, be kita ko, akivaizdu ir tai, jog artimiausi kaimynai šiuo aspektu neabejotinai gali patirti reikšmingiausių nepatogumų.

Teismas taip pat nurodo, kad Taisyklių 7 punkte imperatyviai nustatyta, jog auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Šioje teisės normoje nėra nustatyta laiko ar šuns lojimo garsumo ribų, kuomet gali būti trikdomas poilsis, ramybė ar darbas. Gyvūnų savininkas atsako įstatymo nustatyta tvarka tuomet, jei aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūno keliamo triukšmo, t. y. ramybės, poilsio ar darbo trikdymo. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje sąvoka „triukšmas“ apibrėžta kaip nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmogaus veikla. Šios sąvokos prasme gyvūno keliamas triukšmas turi būti suprantamas kaip nepageidaujami garsai, kurie atsiranda dėl šuns lojimo, staugimo ar panašių veiksmų. Nepageidaujami garsai yra tokie, kurie sukelia žmogui neigiamas emocijas, dirgina jį, kelia susierzinimą (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. 11-31-426/2009). Teismui nekelia abejonių tai, kad nuolatinis šuns lojimas turi įtakos žmonių sveikatai, veikia greta gyvenančius žmones, sukelia jiems nepatogumų (pvz., kaip kad šiuo atveju nustatyta, kad liudytojai ir jų šeimos negali ramiai ilsėtis, miegoti, dirbti, priimti svečių ir kt.) bei kelia jiems susierzinimą.

Teismas pastebi, kad asmenys, gyvendami mieste, daugiabučiame name ir pan., negali tikėtis visiškai išvengti triukšmo, turi susitaikyti su atitinkamais nepatogumais ir pan., visgi šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos atsakomybės pagal jai inkriminuotas aplinkybes, teismo vertinimu, reikšmingas yra atsakymas į klausimą, ar konkrečiu atveju sukeltas triukšmas buvo atsitiktinis, nulemtas objektyviai, neišvengiami ir pan., ir ar asmuo ėmėsi kokių nors racionalių ir pakankamų priemonių užtikrinti, kad triukšmas nebūtų keliamas. Šiuo atveju teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pareiškėjos požiūris į būtinumą laikytis Taisyklių 7 punkto reikalavimų ir imtis priemonių, kad kiti asmenys dėl jos laikomo šuns nepatirtų atitinkamų reikšmingų nepatogumų, iki protokolo surašymo buvo abejingas. Nors pareiškėja teigia, kad jos šuns nepriima dresuoti dresavimo mokyklos, vaikai taip pat ne visada gali tinkamai pasirūpinti šunimi, tačiau, kaip matyti iš šios konkrečios susiklosčiusios situacijos, prieš tai paminėtos priežastys nebuvo lemiančios, dėl ko kaimynų poilsis, ramybė ir darbas buvo trikdomi, nes liudytojais apklausti kaimynai parodė, kad po Institucijos atstovo apsilankymo jokių nusiskundimų dėl pareiškėjos šuns lojimo neturi, o tai reiškia, kad pareiškėja rado būdą, kad būtų užtikrintas Taisyklių 7 punkto reikalavimų laikymasis, nors tai, jos teigimu, jai kelia stresą bei įtampą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos savijauta ir neigiami išgyvenimai neatleidžia jos nuo Taisyklių 7 punkte įtvirtintų reikalavimų laikymosi.

Pareiškėjos skundo argumentai dėl to, kad M. S. neteisėtai filmuoja jos kiemą, taip pat iš jo sklindantį garsą, tokiu būdu pažeidžia jos teises, nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas, todėl šiuo aspektu nepasisakoma. Nagrinėjamos administracinės nusižengimo bylos kontekste yra svarbu tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pridėtuose vaizdo su garsu įrašuose girdimas būtent pareiškėjos šuo, lojantis protokole nurodytoje vietoje ir laiku. Be to, pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas ne tik minėtais vaizdo su garsu įrašais, bet ir pačios pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl minėtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. SAVAD‑13-ANR_N-9676-2021 palikti nepakeistą ir pareiškėjos Z. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.