Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2014 m. gegužės 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 259 straipsnio 1 dalį - galutine bausme 6 MGL bauda, kuri 2016 m. gegužės 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 3 parų areštą, bausmę atlikęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

M. U. 2019 m. kovo 26 d. 11.53 val. AB "(duomenys neskelbtini)" skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), "(duomenys neskelbtini)" AS filialui pateikė paraišką 20 000 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su (duomenys neskelbtini) įmone "(duomenys neskelbtini)" 2016-03-25 sudarytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę "(duomenys neskelbtini)"suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, nuslėpdamas, kad pajamų ir galimybių grąžinti kredito neturi, remiantis šiais netikrais duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 28 d.14.38 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas išmokėjo 15 000 eurų, kuriuos jis 2019 m. kovo 28 d. apie 16.41 val. išgrynino AB (duomenys neskelbtini) bankas skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 15 000 eurų.

M. U. 2019 m. kovo mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 26 d.Kaune, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatyta kompiuterine technika parengęs, atspausdinęs ir juose pasirašęs pagamino netikrus dokumentus: jo vardu su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 25 d. sudarytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, motyvai ir išvados

Kaltinamasis M. U. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi, neginčijo kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių ir parodė, kad skelbimuose pamatė, kad duoda paskolas dirbusiems užsienyje, todėl paėmė paskolą, kurios neturėjo tikslo negrąžinti. Planas buvo perpardavinėti medieną, bet kai gavo paskolą, tai alkoholis pakišo koją, nes pinigus tiesiog išleido. Iš gautos paskolos neįsigijo nei vertingų daiktų, nei ilgalaikio turto. Nebūtų gavęs paskolos, jei nebūtų pateikęs netikro dokumento dėl darbo, kad dirbo užsienyje. Visą laiką dirbo neoficialiai prie vidaus apdailos, žiemomis buvo sunkiau, uždirbdavo nuo 1200 Eur iki 1500 Eur. Pagal paskolos sutartį palūkanos kas mėnesį būtų apie 350 Eur. Anksčiau daug metų dirbo (duomenys neskelbtini) ir turėjo tuos dokumentus, tik perdarė skaičius. Ten labai paprastos buvo jų darbo sutartys. Ikiteisminio tyrimo geriau atsiminė aplinkybes.

Kaltinamojo M. U. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojos D. S. parodymais nustatyta, kad paskutinius pora metų dirba pardavimų vadybininke AB (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) (prie PC "(duomenys neskelbtini)"). Viena iš jos darbo sričių yra tarpininkavimas dėl paskolų. Iš viso yra apie 7 paskolas teikiančios įmonės, kurioms teikia tarpininkavimo paslaugas, "(duomenys neskelbtini)" yra viena iš jų. Maždaug prieš pora metų "(duomenys neskelbtini)" pakeitė paskolų išdavimo tvarką, kai jas buvo leista gauti užsienyje dirbantiems žmonėms. Tokiu atveju žmogus turėjo pristatyti darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašą. Tuos dokumentus jos skenuodavo ir siųsdavo į "(duomenys neskelbtini)". Paskui dokumentus vertindavo "(duomenys neskelbtini)" ir spręsdavo, ar galima išduoti paskolą. Ji pati tų dokumentų neskaitydavo, nes jie užsienietiški, gal tik pažiūrėdavo, kad būtų įmonės logotipas ar panašiai. Dokumentus turėjo vertinti "(duomenys neskelbtini)" darbuotojai. Svarbiausias jos uždavinys tarpininkaujant dėl paskolos yra nustatyti asmens tapatybę, tam skiria didelį dėmesį. Tapatybė nustatoma pagal pasą arba tapatybės kortelę, kiti dokumentai netinka. Visuomet programoje patikrina, kad dokumentas būtų galiojantis, taip pat žiūri dokumento nuotrauką, kad sutaptų su paskolos prašančiu asmeniu, dar lygina parašus, kad jie sutaptų su dokumento parašu. Kilus bent menkiausiam įtarimui ar abejonei, asmens neaptarnauja. Kai prašo paskolos, asmuo turi ateiti vienas. Jeigu ateina keliese, kitus asmenis išprašo, paskolos turi prašyti tik jos gavėjas, o ne kažkokie kiti asmenys. Pas jas ir ant durų yra užrašas, kad aptarnauja po vieną žmogų. Kalbant apie "(duomenys neskelbtini)" paskolas, paraiškas dėl jų galėjo asmuo teikti internetu arba jų skyriuje. Jeigu paraiška buvo teikiama jų skyriuje, paraišką užpildydavo pagal paskolos prašytojo dokumentą ir žodžius. Šis turėjo pasakyti paskolos sumą, savo anketinius, kontaktinius duomenis. Situacijų, kad atvykęs asmuo būtų pasirašęs paskolos sutartį ir jis nesuprastų ką pasirašo negalėjo būti. Ji visuomet įsitikina, kad žmogus nori paskolos. Jeigu klientas būtų išgėręs, apsvaigęs ar neaiškios būklės, tokio tikrai neaptarnautų. Jeigu klientas atvyksta tik pasirašyti paskolos sutarties, tokiu atveju taip pat atidžiai nustatoma asmens tapatybė. Klientų vardų ir pavardžių neprisimena. Gali būti, kad jai tarpininkaujant buvo sudarytos kreditų sutartys su D. M., P. R., M. U., tačiau šių asmenų vardai ir pavardės jai nieko nesako, neprisimena tokių klientų. Ta tvarka, kai buvo leidžiama paskolas išduoti užsienyje dirbantiems truko apie pusę metų, paskui tarp bendradarbių buvo kalbos apie kažkokius sukčiavimus gaunant paskolas iš "(duomenys neskelbtini)", detaliau ji apie tai nežino. Jai nebuvo žinoma, kad asmenys, kurie kreipėsi dėl paskolos, galėjo pateikti suklastotas užsienio darbo sutartis ir bankų sąskaitų išrašus (1 t., b.l. 117-118).

Liudytojos A. M. parodymais nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Paskutiniu laikotarpiu dirbo klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato Sodroje, tai yra užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kitų. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa, daug procesų buvo automatizuota. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Minimalaus pajamų reikalavimo kiek pamena nebuvo, tačiau reikėjo vesti iš sąskaitos išrašo pajamų sumą, o skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo kokią paskolą galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000 eurų, jeigu didesnė suma, sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra GOOGLE programoje tikrinti, ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą nelabai žino ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis - angliškus, norvegiškus, olandiškus ir panašiai, bei turėdavo juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Paskolų gavėjų pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienio dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15000 eurų sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo. Dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienio dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, jie eina ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumams, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo ką daryti. Ji prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių (1 t., b.l. 122-123).

„AB (duomenys neskelbtini) bankas“ pateiktas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas. Protokole užfiksuota, kad įjungus elektroninę bylą "2019-03-28 Dainava M. U.", matyti, kad filmuojama, tikėtina, banko darbuotojos darbo vieta, vaizdo įrašo data - 2019-03-28, pradžios laikas - 16.24 val. Prie banko darbuotojos stalo prisėda asmuo, panašus į M. U. (toliau - M. U.), paduoda darbuotojai, tikėtina, asmens tapatybės kortelę, darbuotoja dirba kompiuteriu, bendrauja su M. U., išeina ir sugrįžta, vėl dirba kompiuteriu, duoda M. U. pasirašyti kažkokį dokumentą, vėl išeina. 16.35 val. M. U. galimai atsiliepia telefonu, pokalbis trunka apie 10 sekundžių. Banko darbuotoja sugrįžta prie stalo, į pinigų skaičiavimo aparatą įdeda ir perskaičiuoja, tikėtina, pinigų kupiūras, du pluoštus kupiūrų padeda ant stalo, 16.41 val. jas paima M. U., įsideda į striukės kišenę ir išeina (1 t., b.l. 190-195). ?

Kauno apskrities VPK KP Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. 2020 m. balandžio 21 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad patikrinus duomenis apie įtariamojo M. U. mokumą, iš Lietuvos Respublikos antstolių rūmų gauta informacija, kad yra vykdomos bylos dėl sumoje 7815 eurų M. U. skolų. Tretieji asmenys valstybinei mokesčių inspekcijai apie M. U. pajamas 2018 m. ir 2019 m. duomenų neteikė, nėra duomenų, kad M. U. būtų teikęs valstybinei mokesčių inspekcijai kasmetines pajamų deklaracijas už 2018 ir 2019 metus. VĮ "Registrų centras" duomenimis M. U. nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto neturi. VĮ "Regitra" duomenimis M. U. transporto priemonių neturi. "Sodros" informacinės sistemos duomenimis po 2011 m. gruodžio 23 d. M. U. niekur nedirbo (2 t., b.l. 1).

Kaltinime ginčo nekilo dėl to, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, liudytojais parodymais, apžiūros protokolais, „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais dėl paskolos, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, jog kaltinamasis M. U. kaltinime nurodomu laiku ir vietoje „ (duomenys neskelbtini)“ AS filialui pateikė paraišką 20 000 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su (duomenys neskelbtini) įmone "(duomenys neskelbtini)" 2016 m. kovo 25 d. sudarytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę "(duomenys neskelbtini)" suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, nuslėpdamas, kad pajamų ir galimybių grąžinti kredito neturi, remiantis šiais netikrais duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 28 d.14.38 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas išmokėjo 15 000 eurų, kuriuos jis 2019 m. kovo 28 d. apie 16.41 val. išgrynino AB (duomenys neskelbtini) bankas skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 15 000 eurų. Be to, M. U. kaltinime nustatytu laiku ir vietoje kompiuterine technika parengęs, atspausdinęs ir juose pasirašęs pagamino netikrus dokumentus: jo vardu su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 25 d. sudarytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus. M. U. abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veikų pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Pažymėtina, kad jei kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą, tokiais atvejais dokumentų klastojimo sukčiavimas neapima ir už šiuos veiksmus kaltinamasis atsako bendrais pagrindais, nepriklausomai nuo to, kad jo veiksmų tyčia buvo nukreipta ne tik į dokumento suklastojimą, bet ir į turtinės naudos gavimą. Todėl kaltinamojo M. U. veiksmai atitinka ne tik BK 182 straipsnio 2 dalyje, bet ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Įvertinus aukščiau ištirtų įrodymų visetą darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis M. U. padarė įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai bei įrodytos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam M. U. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Kaltinamasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, vieną sunkų ir vieną nesunkų. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis yra teistas, administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 101-104), psichiatrinis gydymas, įskaita - nesigydė, nesilankė (2 t., b.l. 100), priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neregistruotas (2 t., b.l. 99). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. M. U. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už kito nusikaltimo padarymą, todėl tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimos nėra sukūręs, oficialiai nedirba. Atsižvelgiant į virš nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisme posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti už BK 300 straipsnio 1 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį parenkant artimesnę minimaliam, o už BK 182 straipsnio 2 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą, bei taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas iš dalies (be intensyvios priežiūros, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus), nustatant, kad kaltinamasis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant turi atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams. Byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį, rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamojo asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės trukmę bei dalinio atidėjimo terminus, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo sveikatos būklę, jį kitus charakterizuojančius duomenis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

IV. Civilinio ieškinio išsprendimo klausimas

Civilinis ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ AS baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį M. U. 21 114,36 eurų sumai, kurį sudaro: 15 000 Eur negrąžinta kredito dalis; 585 Eur - sutarties sudarymo mokestis; 5025,36 Eur - palūkanos pagal mokėjimo grafiką; 504 Eur - sutarties administravimo mokestis pagal grafiką, taip pat prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki ieškinio atlyginimo. ( 1 t., b.l. 155-167).

Baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Tai deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose.

Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu tai, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Nagrinėjamoje įvertinus faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad civiliniame ieškinyje „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas nurodyta 21 114,36 eurų dydžio turtinė žala, kurią sudaro tiesioginiai nuostoliai – negražinto kredito dalis (15 000 eurų) ir negautos pajamos (sutarties sudarymo mokestis (585 eurų), palūkanos pagal mokėjimo grafiką (5025,36 eurų), sutarties administravimo mokestis 504 eurų)), priežastiniu ryšiu yra susijusi su nuteistojo M. U. nusikalstama veika (sukčiavimu). Teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo neigti civilinio ieškinio pagrįstumą ir jo dydį, nes šios išvados pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir atitinka teismų praktiką, pagal kurią negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai, kitos patirtos išlaidos), kurios buvo iš anksto numatytos ir pagrįstai tikėtinos kaip realiai gautinos, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, baudžiamajame procese laikomos turtine žala. Pažymėtina, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką žala, kuri pagal BPK 109 straipsnį gali būti išieškoma baudžiamajame procese, yra suprantama plačiau, nei ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, nes apima ir kitus dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius praradimus (pavyzdžiui, dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius, jei mokestinės prievolės neįvykdymą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

Pagrindo mažinti iš M. U. priteistino civilinio ieškinio dydį nėra. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nagrinėjamu atveju žala kilo išimtinai dėl M. U. nusikalstamų veiksmų, pateikiant banko atstovui žinomai netikrus mokumą patvirtinančius dokumentus, kam banko darbuotojų veiksmai įtakos neturėjo. Be to, CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos paprastai taikomos nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2010, 2K-280/2014).

Dėl civiliniam ieškovui priteistinų penkių procentų dydžio metinių palūkanų pažymėtina, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į aptartą, įvertinus tai, kad civilinis ieškovas savo pareikštu civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti ne tik dėl kaltų ir tyčinių M. U. veiksmų patirtą turtinę žalą, bet ir penkių procentų metines palūkanas, pagrįstai spręstina, kad pagrindo netenkinti šio civilinio ieškovo prašymo teismas neturi. Tai atitinka vieningai šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Taigi, civilinis ieškinys, kurį šioje byloje pareiškė civilinis ieškovas „(duomenys neskelbtini)“, yra pagrįstas bylos duomenimis, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo M. U. veiksmais, įrodytas kaltinamojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai. Taip pat iš kaltinamojo M. U. priteistinos procesinės 5 procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

V. Dėl proceso išlaidų

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2022 m. balandžio 29 d. iš Bulgarijos Respublikos Sofijos miesto į Lietuvos Respubliką buvo konvojuotas pagal išduotą Europos arešto orderį ieškomas ir surastas M. U., kuris buvo paieškomas Kauno AVPK už BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų įvykdymą. Dėl M. U. ekstradicijos iš (duomenys neskelbtini) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 2214,79Eur išlaidų, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. U. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas ) naudai (2 t., b.l. 116-137).

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu M. U. 2022 m. gegužės 1 d. teismo nutartimi buvo nustatytas jaus paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 29 d., todėl kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tuomet panaikintina. Jis 2022 m. kovo 14 d. pagal paskelbtą tarptautinę paiešką buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 43) ir 2022 m. balandžio 29 d. pargabentas į Vilnių (2 t., b.l. 130). Į M. U. bausmės trukmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

-"(duomenys neskelbtini)" atsiųsti telefoninių pokalbių įrašai su M. U., įkelti į IBPS prie 2021 m. vasario 22 d. apžiūros protokolo. (1 t., b.l. 135-136), paliktini IBPS;

-"(duomenys neskelbtini)" bankas atsiųstas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas asmuo, panašus į M. U., paimantis pinigus banko skyriuje, įkeltas į IBPS prie 2019 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo. (1 t., b.l. 190-195), paliktinas IBPS.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį –60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) Eur bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nustatyti kaltinamajam M. U. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. U. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu.

Į M. U. šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą M. U. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tuomet panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ AS civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš M. U. priteisti–21 114,36Eur (dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą keturiolika eurų 36 ct) bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Pripažinti proceso išlaidomis iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį konvojuoto kaltinamojo M. U. ekstradicijos išlaidas ir priteisti iš M. U. 2214,79Eur (du tūkstančius du šimtus keturiolika eurų 79 cnt.) ekstradicijos išlaidas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) naudai. Proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banke.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

-"(duomenys neskelbtini)" atsiųsti telefoninių pokalbių įrašai su M. U., įkelti į IBPS prie 2021 m. vasario 22 d. apžiūros protokolo. (1 t., b.l. 135-136), palikti IBPS;

-"(duomenys neskelbtini)" bankas atsiųstas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas asmuo, panašus į M. U., paimantis pinigus banko skyriuje, įkeltas į IBPS prie 2019 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo. (1 t., b.l. 190-195), palikti IBPS.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.