Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. (R. Y.) ir atsakovo J. R. (Y. R.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo pagal ieškovės R. J. (R. Y.) ieškinį atsakovui J. R. (Y. R.) ir atsakovo J. R. (Y. R.) priešieškinį ieškovei R. J. (R. Y.) (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja N. J. (N. Y.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas J. R. (Y. R.) byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką, nustatant kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, nustatyti dukros A. R. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš jo dukrai išlaikyti po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo santuokos nutraukimo dienos iki dukros pilnametystės, nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką, padalyti santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant jam ½ dalį minėto buto. Nurodė, kad iki 2008 m. rugsėjo mėn. jis gyveno kartu su ieškove bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl santuokos nutraukimo negali būti kaltas tik vienas sutuoktinis. Realiai santuoka buvo jau iširusi iki tada, kai ieškovė apgaule jį išvarė iš buto. Jo su ieškove daugiau nesieja jokie ryšiai, jie nebendrauja ir neketina palaikyti jokių santykių, santuoka tarp jų faktiškai iširusi. Santuoka iširo dėl nesuderinamų charakterių, skirtingo požiūrio į gyvenimą bei kitų tarpusavio nesutarimų. Jis sutinka, kad dukra gyventų su ieškove, sutinka skirti dukrai išlaikyti po 400 Lt per mėnesį. Tokia pinigų suma atitinka jo materialines galimybes. Jis dar teikia išlaikymą savo pilnamečiam sūnui, t. y. apmoka už jo mokymąsi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos su ieškove metu už bendrai uždirbtus pinigus. Likusį bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškove valdytą turtą, atsižvelgdamas į tai, jog su ieškove lieka gyventi dukra, prašo priteisti ieškovei. Šį turtą sudaro kilnojamieji daiktai, esantys bute: buitinė technika, baldai ir t. t.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu santuoką, įregistruotą 1986-07-25 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 3048) tarp J. R. (Y. R.) ir R. J. (Y.) nutraukė, pripažinęs, kad santuoka iširo dėl atsakovo J. R. (Y. R.) kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko turimą pavardę- J. (Y.), nustatė nepilnametės dukros A. R. gyvenamąją vietą su ieškove R. J., priteisė iš atsakovo J. R. (Y. R.) išlaikymą jo nepilnametei dukrai A. R., gim. 2001-08-09, po 500 Lt per mėnesį nuo 2009-09-01 iki dukros pilnametystės, mokant išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš J. R. (Y. R.) 800 Lt už odontologo paslaugas, suteiktas jo nepilnametei dukrai A. R., pavedė nepilnametės A. R. gaunamas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei R. J. (Y.), nustatė atsakovo J. R. (Y. R.) bendravimo su nepilnamete dukra A. R. tvarką, ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai A. R. įsiskolinimą atmetė, santuokoje įgytą turtą- trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalijo taip: R. J. (Y.) paskyrė 2/3 šio buto dalis, J. R. (Y. R.) paskyrė 1/3 šio buto dalį, ieškovei R. J. (Y.) iš atsakovo J. R. (Y. R.) priteisė 3 000 Lt neturtinės žalos atlygimo, ieškovės R. J. (Y.) reikalavimą priteisti jai iš atsakovo J. R. (Y. R.) išlaikymą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai, kad pats atsakovas 2009-09-02 teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi sugyventinę, su ieškove nepalaiko intymių ryšių jau keli metai, padarė išvadą, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Teismas, remdamasis tuo, kad nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70str.), atsižvelgdamas į kaltės dėl santuokos nutraukimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo netinkamo elgesio ir ieškovės sveikatos pablogėjimo nenustatyta, kad pati ieškovė nurodė, jog atsakovo smurtas buvo vienkartinis atvejis, ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisė 3 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įrodymų, kad butas pirktas ir remontuotas ieškovės asmeninėmis ir dovanotomis lėšomis, padarė išvadą, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nupirktas šalims gyvenant santuokoje, yra bendras sutuoktinių turtas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo, konstatavo, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paskiriant ieškovei 2/3 šio buto dalis, o atsakovui- 1/3 buto dalį, atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi abu jų vaikai, kad ieškovei yra nustatytas 80 proc. darbingumas, kad ji turi sveikatos sutrikimų, taip pat į tai, kad butas yra trijų kambarių, o skirtingų lyčių vaikai negali gyventi viename kambaryje. Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, teismą nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprieštaravo dėl atsakovo prašomos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Teismas nustatė, kad nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu tėvai, kad atsakovas pagal pateiktus įrodymus galėtų mokėti savo nepilnametei dukrai išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kad su tokia išlaikymo dydžiu atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, todėl padarė išvadą, kad nepilnametei dukrai išlaikyti iš atsakovo priteistina po 500 Lt išmokų, mokamų kas mėnesį. Teismas, remdamasis tuo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neskyrė lėšų nepilnametei dukrai išlaikyti nuo 2008 rugsėjo mėn., ieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo nepilnametei dukrai išlaikyti atmetė. Kadangi išlaidos, susijusios su dukros sveikatai suteiktomis paslaugomis, pagrįstos rašytiniais įrodymais, teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino. Teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kadangi nustatė, jog ieškovė yra iš esmės darbinga (jai nustatytas 80 proc. darbingumas), gauna pajamas iš kūrybinės veiklos, t. y. kad ji turi galimybę pati išsilaikyti be atsakovo pagalbos, kad atsakovas nuosavybės teisėmis jokio turto neturi, gauna nedidelį atlyginimą.

Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu tenkintinas, santuoka nutrauktina abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtintina, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas.

Byloje nustatyta, kad J. R. ir R. J. 1986-07-25 sudarė santuoką, santuoka buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3048) (T. 1, b. l. 38). Šalys nurodo, kad paskutinius keletą metų kartu negyvena, bendro ūkio netvarko, kiekvienas iš jų turi asmeninius gyvenimus, kad santuoka faktiškai yra iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybių, kad santuoka iširo dėl bendrų interesų praradimo, gyvenimo santuokoje metu išryškėjo charakterių skirtumai, nesugebėjo nesutarimų išspręsti kompromiso būdu, kad nėra perspektyvos santuoką atkurti, išsituokti yra nusprendę tvirtai. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas šalių sudarytą santuoką nutraukti. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį ir priešieškinį tenkindamas iš dalies, nutraukė santuoką dėl atsakovo J. R. (R.) kaltės, tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutarė santuoką nutraukti bendru sutarimu. Jeigu vienas iš sutuoktinių pareiškia ieškinį dėl santuokos nutraukimo CK 3.60 str. nustatyta tvarka, tačiau, nagrinėjant bylą ieškinio teisenos tvarka, sutuoktiniai pateikia teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.), byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka ir santuoka nutraukiama bei kiti santuokos nutraukimo padariniai išsprendžiami pagal CK 3.53 str. Iš pateikto ieškovės ir atsakovo prašymo nutraukti sutartį abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad šalys sutarė tarp jų kilusį ginčą užbaigti bendru taikiu sutarimu. CPK 140 str. 3 d. nustato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali pačios išspręsti byloje kilusį ginčą. Santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino proceso, kurį reglamentuoja CPK 538–541 str. tvarka. Santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama supaprastinto (sumarinio) proceso tvarka, nes nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ir ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių (CK 3.51 str.). CPK 541 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus. CK 3.53 str. 3 d. nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 str. 3 d., tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 str. 4 d. reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, nustatė, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečio vaiko, sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas patvirtinti šią sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Iš 2012-01-19 UAB „Vilniaus energija“ rašto dėl 2012-01-16 prašymo dėl skolos išdėstymo, adresuoto R. J. (Y.), matyti, jog kreditorius UAB „Vilniaus energija“ sutinka su skolos už tiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2008-10-01 iki 2012-12-31 išdėstymu R. J. (Y.), kad skola bus išdėstyta pasirašant vekselį, iš 2011-12-13 skolos grąžinimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Šilėja“ ir R. J. (Y.), matyti, jog kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“ sutinka, jog prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įvykdys R. J. (Y.), t. y. iš pateiktų dokumentų matyti, jog kreditoriai- uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“ ir UAB „Vilniaus energija“ sutinka, jog prievoles jiems įvykdys ieškovė R. J. (Y.).

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, šalių santuoka nutrauktina bendru sutuoktinių sutarimu, patvirtintina sutartis dėl santuokos teisinių pasekmių (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 541 str.).

Nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalims grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis, nes sutuoktiniai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (CPK 83 str. 1 d. 12 p.). Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 500 Lt (T. 1, b. l. 163) žyminio mokesčio ir buvo atleista nuo 5 060 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 400 Lt (T. 1, b. l. 32) žyminio mokesčio, buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio- 2 880 Lt mokėjimo. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 383), buvo atleista nuo likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo, o atsakovas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 130 Lt (T. 2, b. l. 14) žyminio mokesčio. Ieškovė iš viso yra sumokėjusi 1 000 Lt žyminio mokesčio, atsakovas iš viso yra sumokėjęs 530 Lt, ieškovės ir atsakovo sumokėtas žyminis mokestis jiems grąžintinas.

Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo 123,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1986 m. liepos 25 d., įrašo Nr. 3048, sudarytą tarp J. R. (Y. R.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J. (R. Y.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo R. J. (R. Y.) palikti pavardę „Y.“.

Patvirtinti tarp J. R. (Y. R.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J. (R. Y.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 13 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių:

Šalys turi nepilnametę dukrą A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri po tėvų santuokos nutraukimo gyvens su savo mama R. J. (R. Y.). Po santuokos nutraukimo, tėvas J. R. (Y. R.) įsipareigoja dukrai išlaikyti mokėti po 500 Lt per mėnesį iki dukros pilnametystės. Išlaikymas bus mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Patvirtiname, kad solidarią prievolę kreditoriams- uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ (buveinės adresas: Ukmergės g. 222, LT-07157, Vilnius) 2 190,27 Lt skolą, UAB „Vilniaus energija“ (buveinės adresas: Jočionių g. 13, LT-02300, Vilnius) 4 075,21 Lt skolą įvykdys R. J. (R. Y.).

Šalys pareiškia, kad sutarties sudarymo ir nutraukimo metu yra darbingi ir išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

R. J. (R. Y.) pavardė po santuokos lieka- „Y.“, J. R. (Y. R.)- „R.“.

Šalys patvirtina, kad santuokos metu įgyto bendro turto balansą sudaro: butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris bendru sutarimu po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka R. J. (R. Y.).

Šalys patvirtina, kad kilnojamąjį turtą padalijo geruoju ir pretenzijų vienas kitam neturi.

Šalims yra žinoma, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) šalys arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

Šalys pareiškia, kad ši sutartis nepažeidžia jų teisių ir interesų.

Grąžinti ieškovei R. J. (R. Y.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą (2009-10-06 AB „Swedbank“, op. archyvo kodas: 2009100600503383, 2010-07-13, op. archyvo kodas: 2010071300618651). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Grąžinti atsakovui J. R. (Y. R.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 530 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį ir apeliacinį skundą (2009-05-28 AB „Swedbank“, op. archyvo kodas: 2009052800444431, 2010-07-29 AB „Swedbank“, op. archyvo kodas: 2010072900405775). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš ieškovės R. J. (R. Y.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. R. (Y. R.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 61,65 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.