Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014 m. liepos 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą, 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 17 m. terminuoto laisvės atėmimo.

2. 2021 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie paskirtos bausmės visiškai pridėta 2014-07-21 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 9 m. 1 mėn. ir 17 d. laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta 9 m. 5 mėn. ir 17 d. terminuoto laisvės atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Šiame nuosprendyje nurodyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu M. K. kaltu neprisipažino, o teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikalstamą veiką įvykdė kitas asmuo - E. P., tačiau ikiteisminio tyrimo metu, nors tyrėjai L. Č. ir teigė, kad jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė kiti asmenys, jų pavardes nurodyti atsisakė. Paties E. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis prisipažino įvykdęs šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, vertintini kritiškai, kadangi E. P. duotuose parodymuose nustatyta neatitikimų su nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybėmis bei liudytojų R. S., J. R., V. B. ir J. L. duotais parodymais. Duodamas parodymus E. P. teigė, kad su žmogumi, pardavinėjusiu kavos aparatą, susisiekė per M. K. „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, kuri buvo pavadinta tikruoju kaltinamojo vardu, t. y. „M. K.“. Pastebėtina, kad iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. S. parodymų matyti, kad pirkėjas su juo susiekė ne per „(duomenys neskelbtini)“, o paskambindamas telefonu, vėliau SMS žinute, naudodamas tą patį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė netikrus duomenis sąskaitos išrašymui, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog E. P. teisiamojo posėdžio metu davė melagingus parodymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja V. B. parodė, kad su M. K. ir bendraudavo, ir susiskambindavo vaizdo skambučiais per jo naudojamą „(duomenys neskelbtini)“ programėlės paskyrą pavadinimu „K.“, prašymą paimti kavos aparatą taip pat gavo iš minėtos paskyros, liudytojas J. L. patvirtino V. B. parodymus teisiamojo posėdžio metu parodęs, kad anketos pavadinimas nebuvo susijęs su M. K. vardu ir pavarde, kad anketa buvo pavadinta kažkokiu vyrišku vardu. Ir nors pats kaltinamasis parodė, kad paskyros „K.“ nežino ir kad jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyra buvo pavadinta „M. M.“, tai nepaneigia fakto, kad E. P., teigdamas, jog su pardavėju dėl kavos aparato susisiekė per M. K. „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą „M. K.“, davė melagingus parodymus. Kad E. P., siekdamas prisiimti kaltę už M. K., davė melagingus parodymus, patvirtina ir tai, jog jis teigė, kad kavos aparatą V. B. perdavė su ja susisiekęs per J. L. (atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis M. K., liudytojui E. P. duodant parodymus, liudytojui pasufleravo J. L. vardą), kai tuo tarpu pats J. L., apklausiamas liudytoju teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad „Nebuvo E. prašęs, kad paimti tą kavos aparatą“. Teismas pažymi, kad liudytojas E. P. taip pat nepatvirtino ir kavos aparato perdavimo aplinkybių, parodydamas, jog V. B. parašė, kad ši nuvežtų kavos aparatą į (duomenys neskelbtini) (vėlgi kaltinamasis M. K. pasufleravo liudytojui, kad ne į (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini)), kai bylos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog asmuo, prašęs V. B. paimti kavos aparatą, jai paaiškino, kad vėliau jį pasiims teta ir iš pradžių nebuvo jokios kalbos, kad aparatą reikės vežti į kitą miestą. Liudytojas E. P. taip pat parodė, kad jis iškvietė taksi, tačiau taksi vairuotojas J. R. teisme patvirtino, kad jam paskambino R. S. ir teismas neturi jokio pagrindo abejoti J. R. parodymais, kuris byloje yra nešališkas ir nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Teisiamojo posėdžio metu E. P. teigė nepamenantis nei kavos aparato modelio, nei spalvos, tačiau patvirtino, kad neva toks sukčiavimo modelis jam buvo pirmasis, anksčiau sukčiavimo įsigyjant kavos aparatą daręs nebuvo, todėl, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad E. P. nebūtų įsiminęs bent spalvos, jei toks kavos aparatas E. P. nebuvo dažnas ir įprastas sukčiavimo objektas. Kad E. P. negalėjo iš M. K. įsigyti telefono ir iš M. K. „(duomenys neskelbtini)“ paskyros įvykdyti šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos, patvirtina ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateikta informacija, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. P. ir M. K. buvo skirtinguose sektoriuose ir galimybės susitikti ir bendrauti neturėjo. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes teismas daro pagrįstą išvadą, kad liudytojo E. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra melagingi ir teismas jais nesirems. M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas (b. l. 36-47).

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi buvo atmestas M. K. apeliacinis skundas dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023-05-04 nuosprendžio ir nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nors M. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė E. P., tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo argumentus vertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors liudytojas E. P. tvirtino, kad tai jis padarė M. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo parodymai, vertinant juos kitų byloje surinktų duomenų kontekste, nėra nuoseklūs. E. P. parodymuose yra esminių prieštaravimų, taip pat neatitikimų su kitais bylos duomenimis, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl šių parodymų nepatikimumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis jais priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Konstatavus, kad be nenuoseklių ir prieštaringų liudytojo E. P. parodymų, byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad E. P., o ne M. K. byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų apgaule įgijęs svetimą turtą (b. l. 48-62).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo E. P. parodymai duoti teisme, tarnybinis pranešimas, Šiaulių apylinkės teismo pateikta medžiaga, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo A. S. nutartyje nurodyti duomenys, 2023-03-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisiamojo posėdžio, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuoti duomenys, 2023-05-04 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendyje nustatytos aplinkybės, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis E. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) davė melagingus, priešingus, nei teismas nustatė baudžiamojoje byloje, parodymus apie tai, kad jog tai jis, E. P., padarė nusikalstamą veiką, kuri buvo inkriminuota M. K. ir dėl kurios šis buvo pripažintas kaltu bei nuteistas laisvės atėmimo bausme. Teismo vertinimu bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekęs teisme, duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir taip nori veikti. Taigi, tokiu būdu E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, jo veika kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. P., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau teistas, naują nusikaltimą įvykdė neatlikęs jam paskirtos bausmės, šiuo metu taipogi atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 65-71), įkalinimo įstaigoje nedirba. E. P. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, jo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimu žalos nepadaryta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. P. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jos terminą parenkant artimą šios bausmės minimaliam dydžiui, tai yra 6 mėnesius. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir E. P. skirtina sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas tokį sprendimą priima atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamasis net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vis vien nusikalsta, kas rodo, jog kaltinamasis nedaro pakankamų teigiamų išvadų ir toliau nusikalsta, todėl jo teigiamo elgesio korekcijai būtina taikyti griežtesnę kontrolę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2021 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, kuri 2024 m. birželio 3 d. yra 6 metai 5 mėnesiai 27 dienos, pridedama šiuo nuosprendžiu E. P. skirtinos bausmės dalis, 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir E. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metai 8 mėnesiai 27 dienos. Teismas parinko švelniausią bausmių bendrinimo būdą ir pridėjo minimalų bausmės dydį prie neatliktos bausmės dalies kaltinamajam, įvertinęs tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi nuoširdžiai, nurodė, kad bando keistis ir taisyti savo elgesį, be to, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš 2024-05-22 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam E. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 187,50 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), duomenų apie šio kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo E. P. neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo E. P. šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir E. P. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis 2021 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį E. P. subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir E. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešis) metus 6 (šešis) mėnesius 27 (dvidešimt septynias) dienas.

Bausmės pradžią E. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. birželio 3 d.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš E. P. neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam E. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.