- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 1S-769-1020/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03244-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- V. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs nuteistojo V. C. (V. C.) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria subendrintos nuteistajam V. C. 2016 m. vasario 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. vasario 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos atitinkamai 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė ir 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu V. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atmetė. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 6 d.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu V. C. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atmetė. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 25 d.
Tenkindamas Alytaus pataisos namų teikimą, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi subendrino nuteistajam V. C. nurodytais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, iš dalies sudėdamas nuosprendžiais paskirtas bausmes, V. C. paskyrė galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
V. C. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties. Skunde nurodoma, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, kadangi teismo procese nedalyvavo advokatas. Nusikaltimo, kuriuo V. C. buvo apkaltintas ir sufabrikavo bylą, kvalifikacijos absoliučiai skirtingos, todėl bausmės negali būti bendrinamos. Nuteistojo teigimu, 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausmė turėjo būti vykdoma nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas, pridėdamas 2 mėnesius prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pažeidė visus įstatymus ir nuteistojo teises. Dėl tokio Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo bus atimta nuteistojo laisvė ir jis privalės atlikti dviejų mėnesių bausmę ne kameroje, o pataisos namuose, t. y. zonoje. Pagal neteisėtą teismo sprendimą nuteistajam teks už tą patį nusikaltimą du kartus atlikti bausmę (du mėnesius). Nuteistasis prašo panaikinti neteisingą ir neteisėtą teismo nutartį. Papildyme prie skundo nuteistasis prašo išaiškinti, kokias teisiniais, konstituciniais ir tarptautiniais įstatymais grindžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo sudėties teisėtumas, kai prokuroro dalyvavimas būtinas, o advokato – ne. Tokie veiksmai pažeidžia visas nuteistojo konstitucines ir tarptautines teises, nes nesuteikia teisės į teisėtą ir privalomą teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnis numato, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.
Aukštesnysis teismas pastebi, kad sprendžiant bausmių subendrinimo klausimą apylinkės teisme, nuteistasis buvo informuotas apie gautą teikimą ir jo nagrinėjimą. Jis turėjo teisę prašyti nagrinėti šį klausimą jam dalyvaujant, prašyti paskirti gynėją, tačiau šia teise nepasinaudojo. Gindamas savo interesus, nuteistasis apskundė minėtą nutartį aukštesniajam teismui, kuris pranešė nuteistajam, kad pastarojo skundas, kaip ir numato įstatymas, bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, paaiškinant teisę iki tol pateikti prašymus. Prašymo teismas negavo, skunde išdėstyti argumentai yra aiškūs ir suprantami, jų nagrinėjimas galimas nerengiant žodinio teismo posėdžio.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. C. atžvilgiu Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiai priimti 2016 m. vasario 10 d. (paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi) ir 2016 m. vasario 12 d. (paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi) nebuvo subendrinti paskutiniu, t. y. 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu. Toks procesinis sprendimas nepriimtas dėl to, kad 2016 m. vasario 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Šios aplinkybės sąlygojo BPK 347 straipsnio taikymą.
BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Subendrindamas bausmes ir skirdamas galutinę bausmę pagal BK 63 straipsnį teismas gali jas visiškai ar iš dalies sudėti arba esant pagrindui taikyti bausmių apėmimą. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą. Apygardos teismo vertinimu, teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalį, pasirinkdamas šį bausmių subendrinimo būdą, kadangi nenustatytinos jokios aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti bausmių apėmimą.
Atsižvelgdamas į skundo argumentus, teismas pastebi, kad bausmių apėmimas subendrinant bausmes taikomas, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo teigimu, veikos, už kurias jis nuteistas, kvalifikuotos absoliučiai skirtingai, tačiau, teismas su tuo nesutinka. Abi nusikalstamos veikos yra susijusius su smurtiniais veiksmais kito asmens atžvilgiu, šiomis veikomis kėsintasi į tas pačias įstatymo saugomas vertybes, t. y. į žmogaus sveikatą. Neatsitiktinai BK 135 ir 140 straipsniuose numatytos veikos yra įtrauktos į tą patį BK XVIII skyrių ,,Nusikaltimai žmogaus sveikatai”. Taigi teismas, subendrindamas bausmes, visiškai pagrįstai nematė pagrindo taikyti bausmių apėmimo.
Taip pat nenustatytinas pagrindas taikyti visišką bausmių sudėjimą. Teismo vertinimu, galutinė 4 (ketverių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagrįstai, nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų.
Pažymėtina, kad faktinė bausmės atlikimo vieta, subendrinus nuteistajam paskirtą bausmę, yra nustatomas pagal BK, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas bei konkrečios institucijos nustatytą tvarką. Subendrinus nuosprendžius, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam, subendrinus nuosprendžius, paskirta laisvės atėmimo bausmė, teismas neturėjo galimybės paskirti bausmės atlikimo areštinėje. Areštinėse atliekama būtent arešto bausmė, o nuteistajam, subendrinus bausmes, paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Taigi 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės nuteistasis faktiškai neatlikinėja. Pažymėtina, kad bausmių subendrinimo institutas ir yra naudojamas būtent tam, kad būtų išvengiama faktiškai nesuderinamų bausmių paskyrimo ir sudėtingo jų atlikimu.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą ir įvertinęs nuteistojo V. C. skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, V. C. paskirtos bausmės yra subendrintos tinkamai, taigi naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. C. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.