Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Joniškio rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas V. B. parodė, kad pareiškėją pažįsta, yra garažo kaimynai. Pareiškėjas elektra naudojasi senai, o jis renka pinigus už elektrą. Pradėjo nuo 2006 m. vesti knygą. Pareiškėjas visada sumoka laiku už elektrą. Iki 2006 m. dėl elektros buvo „balaganas“. Jo tėvas pasistatė garažą dar tarybiniais laikais, jis paveldėjo garažą iš tėvo. Pareiškėjo garažą statė RSO. Pareiškėjas garažu naudojosi dar iki pradedant vesti knygą.

Liudytoja B. S. parodė, kad pareiškėjo nepažįsta. Ilgai dirbo RSO, 1986-1988 m. (duomenys neskelbtini), o po to, iki 2000 m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra pirkęs iš jų įmonės garažą, sumokėjo pinigus, bet jie dokumentų nesutvarkė, teisinės registracijos neatliko. Buvo labai greit uždaryti ir nespėjo. RSO buvo greitai parduota, viskas užrakinta, dokumentai buvo išmesti, iš archyvų nieko neliko. Toje vietoje įsikūrė „Linas ir viza“, dabar „Linas agro“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo paaiškinimu, liudytojų parodymais, suinteresuotų asmenų atsiliepimais į patikslintą pareiškimą, pateiktais rašytiniais įrodymais: Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A-456 „Dėl adreso duomenų pakeitimo (duomenys neskelbtini)“ ir jo priedu, Juridinių asmenų registro duomenimis apie akcinę bendrovę (toliau – AB) „Joniškio statyba“, VĮ „Registrų centras“ sprendimais, garažų elektros naudojimo knygos kopijomis, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopija, nustatyta, kad pareiškėjas K. M. 2000 metais iš AB „Joniškio statyba“ nusipirko pastatą-sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kurį iki šiol naudoja ir valdo. Nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes pastato teisinę registraciją turėjusi atlikti AB „Joniškio statyba“ nustojo vykdyti veiklą, jokių dokumentų, patvirtinančių pirkimą, pareiškėjas neturi ir pateikti negali. Nuo įsigijimo pareiškėjas pastatu-sandėliu naudojosi savo reikmėms, su greta esančių pastatų savininkais naudojosi bendru elektros skaitikliu, ką patvirtina garažų elektros naudojimo knygos kopijos ir liudytojo V. B. parodymai. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu pastatui-sandėliui yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui yra suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo 2020 m. birželio 18 d. prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir kartu su prašymu pateiktą 2020 m. kovo 5 d. parengtą nekilnojamojo daikto elektroninę kadastro duomenų bylą valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus sprendimu buvo atmestas, nes nepateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Pareiškėjo 2020 m. birželio 18 d. prašymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus sprendimu buvo atmestas, nes pateiktų dokumentų pagrindu prašomi įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui pateiktas dokumentas (Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. A-456 „Dėl adreso duomenų pakeitimo (duomenys neskelbtini)“) nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimą į pastatą-sandėlį.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos pareiškėjui K. M. nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą –sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyti įgyjamąja senatimi. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad minėtas nekilnojamasis daiktas neturi savininko. Nustatyti, kad turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog nuo 2000 m. iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui pagrįstų pretenzijų į valdomą pastatą ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog pastatas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdoma atvirai, leidžia teigti pareiškėjo ir liudytojų nurodytos aplinkybės. Tai, kad nekilnojamasis daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojų parodymai (CPK 178 straipsnis).

Paskelbus 2020 m. rugsėjo 2 d. viešai apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimo. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pateiktam pareiškimui.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai). Juridinio fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.