- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-713-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-713-115/2011
Teisėja Nijolė Stepanavičienė Procesinio sprendimo kategorijos:
110.1.; 122.5.;
2011 m. gegužės 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Almos Urbanavičienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-979-310/2010 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė A. S. pareiškė ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnametės dukros D. B., gim. 2007-08-23, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – apriboti atsakovo teises bendrauti su dukra D. B., uždraudžiant jam išvežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) ir leisti atsakovui lankyti ir matytis su dukra tik Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatyta tvarka, betarpiškai dalyvaujant jos motinai A. S. arba minėtos tarnybos priežiūroje.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę iki sprendimo priėmimo – apriboti A. B. teises bendrauti su dukra D. B., uždraudžiant jam išvežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini)., ir leisti atsakovui lankyti ir matytis su dukra tik Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatyta tvarka, betarpiškai dalyvaujant jos motinai A. S. arba minėtos tarnybos atstovui (b.l.10-11).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindai taikyti laikinąją apsaugos priemonę A. B. atžvilgiu, uždraudžiant jam išvežti dukrą D. B. iš jos laikinos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini)., ir leisti atsakovui lankyti ir matytis su dukra tik Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatyta tvarka, betarpiškai dalyvaujant jos motinai A. S. arba minėtos tarnybos atstovui. Teismas vadovavosi LR CK 3.65 str. 1 d., kuri taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas privalo vadovautis vaiko interesais (LR CK 3.174 str. 2 d.). Šios kategorijos bylose pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teismo įsitikinimas, jog, pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas sąlygotų nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. pateikė atskirąjį skundą (b.l.13-15), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismas nutartyje nenurodė, kokioms aplinkybėms esant susidarė teismo įsitikinimas, kad gali būti pažeisti vaiko interesai, nenurodė, kokiems vaiko interesams gresia tariamas pavojus. Teigia, jog nutartyje nepateikti jokie, net sutrumpinti, motyvai. Mano, jog pats ieškinys nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismui turi būti pateikti įrodymai, kad grėsmė vaiko interesams yra reali. Ieškovė nepateikė nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio teiginius, kad atsakovas turi ryškių asmenybės sutrikimų, emocijai liguistas ir turintis liguisto seksualinio iškrypimo elgesio požymių. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovo elgesys pasikeitė prieš trejus metus, gimus dukrai, tačiau tris metus su atsakovu kartu gyveno, nesikreipė į policiją dėl atsakovo elgesio nei jos, nei dukros atžvilgiu. Ieškovė neprašo apriboti pavojingo savo vaikui tėvo teisių, o tik prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pati ieškovė pasiūlė susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių. Pažymi, kad ieškovė ir atsakovas yra pateikę prašymus santuokai įregistruoti 2011-05-28. Mano, jog ieškovės reikalavimai yra nelogiški.
Ieškovė A. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Apelianto (atsakovo) A. B. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę iki sprendimo priėmimo – apriboti A. B. teises bendrauti su dukra D. B., uždraudžiant jam išvežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) ir leisti atsakovui lankyti ir matytis su dukra tik Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatyta tvarka, betarpiškai dalyvaujant jos motinai A. S. arba minėtos tarnybos atstovui.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad teismas nutartyje nenurodė, kokioms aplinkybėms esant susidarė teismo įsitikinimas, kad gali būti pažeisti vaiko interesai, nenurodė, kokiems vaiko interesams gresia tariamas pavojus; nutartyje nepateikti jokie, net sutrumpinti, motyvai. Pats ieškinys nepagrįstas jokiais įrodymais.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jei bent vienas iš tėvų netinkamai vykdo pareigas vaikams, teismas gali taikyti CK 3.65 str. 2 d. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kurių sąrašas nėra išsamus. Septyniuose punktuose įvardytos laikinosios apsaugos priemonės gali įgyti specialesnę, konkretesnę išraišką ir tai būtų įstatyme nurodytos priemonės detalizavimas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau teismo nuomone, būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu.
Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovo teises bendrauti su dukra, uždraudžiant jam išvežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos – ir leisti atsakovui lankyti ir matytis su dukra tik Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatyta tvarka, betarpiškai dalyvaujant jos motinai arba minėtos tarnybos atstovui. Kolegija pažymi, jog šios apsaugos priemonės yra laikinos, truks iki byla bus išnagrinėta iš esmės ir bus išsiaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Kolegija konstatuoja, jog šeimos bylose, susikertant vaiko ir vieno iš tėvų interesams (vieno iš tėvų teisei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime), svarbesnė yra visapusiška vaiko teisių ir interesų apsauga, nes ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Kolegijos vertinimu, atsakovo, kaip tėvo teisės nėra reikšmingai apribotos, nes atsakovas turi teisę bendrauti su dukra, bet nepaimdamas jos iš gyvenamosios vietos, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatyta tvarka, betarpiškai dalyvaujant jos motinai arba minėtos tarnybos atstovui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apelianto (atsakovo) A. B. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.27).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-979-310/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (atsakovo) A. B. valstybei 8,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.