- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-215-370/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- Z.Č., V.Č.
- Atsakovas
- G.P.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracija
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-215-370/2008
Teisėjas R.Mikšta Procesinio sprendimo kategorija 30.2;
2008 m. kovo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant S.Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovams Z.Č. ir V.Č., jų atstovui advokatui O.Martinkui, atsakovams G.P. ir G.P., jų atstovei advokatei M.Ulbienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-466-668/2007 pagal ieškovų Z.Č., V.Č. ieškinį atsakovams G.P., G.P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bei ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007-12-05 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu teismo prašė: nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus (duomenys neskelbtini), tvarką, parengtą vadovaujantis 2007-10-19 UAB „Vakarų matininkai“ paruoštu projektu, pagal kurią:
1) Z.Č. naudosis žemės sklypo dalimis: Al (31/31 kv.m.), A2 (254/254 kv.m.), D(54/114 kv.m), E (18/36), Cl (17/50), C2 (3/11 kv.m), iš viso - 377 kv.m;
2) G.P. naudosis žemės sklypo dalimis: B1 (284/324 kv.m), B2 (61/74 kv.m), B3 (5/6 kv.m), D (49/114 kv.m), E (16/36 kv.m), Cl (17/50 kv.m), C2 (4/11 kv.m), iš viso - 436 kv.m;
3) G.P. naudosis žemės sklypo dalimis: B1 (40/324 kv.m), B2 (13/74 kv.m), B3 (1/6 kv.m), (65/389 kv.m), D (11/114 kv.m), E (2/36 kv.m), C1 (17/50 kv.m), C2 (3/11 kv.m), iš viso - 87 kv.m;
4) visi namo bei žemės sklypo bendraturčiai, esant reikalui, netrukdys vienas kitam prieiti prie inžinerinių komunikacijų, esančių jų naudojamose žemės sklypo dalyse.
Ieškovai taip pat prašė įpareigoti atsakovus netrukdyti įrengti su kompetentingomis institucijomis suderintą tvorą, atribojančią ieškovų ir atsakovų naudojamas žemės sklypo dalis, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai savo reikalavimą pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką argumentavo tuo, kad nauja tvarka atitiktų esamą padėtį, kadangi atsakovai dalį bendro naudojimo sklypo (plane pažymėto C) yra užstatę jų statytais statiniais, kurie, ieškovų žiniomis, jau buvo pastatyti sutarties dėl naudojimosi tvarkos nustatymo metu, neturint bendraturčių leidimų. Be to, naudojimosi tvarką reikia keisti dar ir dėl to, kad pagal galiojančią tvarką ieškovai negali prieiti prie savo elektros energijos apskaitos skaitiklio, kuris yra sumontuotas ant gyvenamojo namo sienos, bei toje sienoje esančių dviejų langų. Taip pat bendro naudojimo žemės sklypas C yra suprojektuotas tokiu būdu, kad jis apima beveik pusę namo perimetro, kuriame yra išdėstyti visi ieškovų buto langai, o kadangi pas atsakovus lankosi gana daug žmonių, kurie priversti eiti pro šiuos langus, yra pažeidžiamas ieškovų privatumas. Ankstesnė naudojimosi tvarka nebuvo apgalvota ir, skirtingai nei buvusių savininkų, ieškovų netenkina. Tuo tarpu, patvirtinus ieškovų siūlomą tvarką, tokių konfliktų tikimybė sumažėtų, nes būtų mažiau bendro naudojimo plotų, o atskirai valdomas sklypo dalis būtų galima atskirti tvora.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad konfliktus kelia patys ieškovai. Jie, iš buvusių savininkų pirkdami namo dalį, žinojo, kokia yra per daugelį metų nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri tenkino buvusius savininkus. Kadangi dabartinė naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka galiojančias valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, ją keisti nėra jokio pagrindo. Tvorai įrengti reikalingas projektas, savivaldybės suderinimai ir leidimai, o jų nesant, atsakovai negali būti įpareigoti sutikti su bet kokios tvoros statymu.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2007-12-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pasiūlytą projektą, o reikalavimą įpareigoti atsakovus netrukdyti įrengti tvorą – atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų pateiktame projekte siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka geriau atitiks visų žemės sklypo ir jame esančių statinių bendraturčių teises ir teisėtus interesus, užtikrins kiekvieno bendraturčio galimybę patogiau naudotis savo konkrečia žemės sklypo dalimi. Atsakovai nepagrindė, kuo senoji tvarka yra geresnė už ieškovų siūlomą ir kaip naujoji tvarka pažeistų atsakovų interesus, savo variantų nesiūlė. Ieškovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų bandę organizuoti tvoros projektavimą ar statybą įstatymu nustatyta tvarka, o atsakovai būtų be pagrindo su tuo nesutikę, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2007-12-05 sprendimo dalį, kuria netenkintas jų reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti įrengti su kompetentingomis institucijomis suderintą tvorą, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti. Nurodo, kad vykdant teismo sprendimą kitoje byloje tvora buvo nugriauta. Minėto sprendimo pagrindu buvo aplinkybė, kad tvora pastatyta be atsakovų leidimo. Todėl dabar nagrinėjamo ieškinio reikalavimo esmė buvo tai, kad atsakovai būtų įpareigoti netrukdyti ieškovams derinti su savivaldybės ar kitomis kompetentingomis institucijomis tvoros projektą bei ją įrengti. Ieškovai teismui nurodė savo argumentus: tvora būtina norint užtikrinti bendraturčių teisę gyventi ramiai, sumažinti galimų konfliktų tikimybę, atriboti atskirai naudojamą žemės sklypo dalį. Atsakovai su tvoros įrengimu nesutinka iš principo – ne dėl pačios tvoros konstrukcijos, o tik nesutikdami su pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kadangi kitos bendraturčių atskirai naudojamos žemės sklypo dalys yra aptvertos tvoromis ir dėl jų ginčų nekyla.
Su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad į atsakovams priklausantį sandėlį šie gali patekti dviem keliais – per lauką iš jų naudojamos dalies bei per vidų iš kito jų ūkinio pastato. Atsakovai nepagrįstai buvusią bendro naudojimo žemės sklypo dalį vadina bendru kiemu, nes tokia paskirtimi jis nebuvo naudojamas. Atsakovai norėdami patekti į bendrą namą visą laiką naudojosi šiauriniu įėjimu, esančiu jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, o ieškovai – pietiniu įėjimu. Atsakovų nurodomas šulinys dar ieškovams įsigijus pastatus jau buvo nenaudojamas, tačiau naujoji bendraturčių naudojimosi tvarka nustato, kad bendraturčiai netrukdo vienas kitam prieiti prie inžinerinių komunikacijų. Patvirtinus naują naudojimosi tvarką, faktiškai nukentėjo ieškovų, o ne atsakovų interesai.
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2007-12-05 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovų reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos patvirtinimo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šios ieškinio dalies netenkinti. Nurodo, kad dėl patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvo jokių nesusipratimų, kol 2004-05-06 namų valdos dalį nupirko ieškovai, kurie sugalvojo perimti savo žinion visą bendrą kiemą. Patvirtinus ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką, buvo iš esmės pažeisti atsakovų interesai, kadangi buvo atimta teisė naudotis bendru kiemu iš pietų pusės, per kurį atsakovai patekdavo į savo ūkinį pastatą, be to, kieme yra bendras vandens šulinys ir kanalizacijos šulinys. Tokiu perdalijimu teismas mažesnės namų valdos dalies savininkams paskyrė visą namų valdos kiemą iš atsakovų atimdamas 197 kv.m bendro naudojimo žemės sklypo (plane pažymėtą „C“) už tai paskirdamas nelygiavertę ieškovų naudojamo sklypo dalį – sklypo pakraštyje už ūkinio pastato prie tvoros. Patvirtintu projektu padidinta bendrai naudojamo žemės sklypo dalis. Dėl naujos tvarkos nuvertėja atsakovams priklausanti namų valda, nes namų valdos prieiga, pagrindinė dalis iš gatvės pusės, pagrindinis įvažiavimas į namų valdą, visas kiemas su komunikacijomis yra priteistas išimtinai ieškovams.
Ieškovų apeliacinį skundą prašo atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamą dalį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų – tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka bendraturčių buvo nustatyta 2004-01-26 sutartimi (t. I, b.l. 19), pagal kurią atsakovų bendraturčiai I. ir J. M. jiems priklausančia 377/900 žemės sklypo dalimi naudojasi pagal Sklypo ribų pažymėjimo kadastriniame žemėlapyje planą (t. I, b.l. 12) taip: dalimis, pažymėtomis indeksais A1-178 kv.m ir A2-38 kv.m, naudojasi atskirai, o pažymėtomis indeksais 2MG-54 kv.m, MN-15 kv.m ir C-92 kv.m, naudojasi bendrai. Ieškovai iš I. ir J. M. 2004-05-06 pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko šiems priklausančią dalį sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir inžinerinių kiemo statinių (t. I, b.l. 26).
Dėl atsakovų apeliacinio skundo.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu jie įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 str.). Tai užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą, kad pasikeitus nuosavybės subjektui nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant bendro daikto pasikeitimų. Atsiradus susitarimu nustatytos tvarkos pakeitimo pagrįstam pagrindui, naujasis savininkas taip pat gali reikalauti ją pakeisti CK 4.75 str. 1 dalyje nustatyta tvarka. Bendraturčiai gali reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodydami jo pagrindus, pvz., kai pasikeičia bendrai valdomo daikto dydis, atsiranda nauji daiktai ir kt. (žr. 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007, bylų kategorija 30.9.1).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimas grindžiamas susitarimu tarp šalių, kurį vykdydamos šalys turi laikytis geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiavimo teisėmis, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų (CK 1.2 str., 1.137 str.). Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (žr. 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007, bylų kategorija 30.5, 30.9.1).
Iš bylos medžiagos (t. I, b.l. 64) matyti, kad po to, kai ieškovai nupirko gyvenamosios valdos dalį, nepasikeitė valdomo daikto dydis, neatsirado naujų daiktų, taip pat ieškovai nenurodė padidinę bendro daikto vertę, t.y. neatsirado jokių CK 4.77 str. nustatytų objektyvių pagrindų keisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovų argumentas, kad bendro naudojimo žemės sklype atsakovai yra neteisėtai pastatę statinių, atmestinas, nes patys ieškovai nurodė, kad šie statiniai jau buvo nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką 2004-01-26, vadinasi ir 2004-05-06 ieškovams perkant ir priimant (t. II, b.l. 18) namų valdą, t.y., priešingai nei teigia ieškovai, faktinė padėtis nepasikeitė, be to, statinių teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl tų pačių priežasčių atmestinas ieškovų argumentas dėl apsunkinto patekimo prie jiems priklausančių elektros apskaitos prietaisų ir langų. Ieškovai nenurodė, kad atsakovai jiems kažkaip trukdo prie jų patekti, be to, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas keisti naudojimosi tvarką reikalaujamu mastu. Ieškovų siūloma nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka neišsprendžia ir ieškinyje nurodytos privatumo problemos, kadangi bendrai naudojamo sklypo dalis pagal projektą apima beveik visą namo perimetrą (t. I, b.l. 213). Ieškovai nurodė norintys jų ir atsakovų atskirai naudojamas žemės sklypo dalis atsitverti tvora. Pažymėtina, kad ieškovų padarytas atsakovų valdymo teisių pažeidimas neteisėtai pastačius tvorą buvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (t. I, b.l. 119, 157). Patvirtinus ieškovų pasiūlytą naudojimosi tvarką ir ieškovams tvora atitvėrus šalių atskirai naudojamas žemės sklypo dalis, 50 kv.m bendro naudojimo žemės sklypo dalis (plane pažymėta C1, t. I. b.l. 213) faktiškai atitektų naudotis vien ieškovams, nes atsakovams nebeliktų prie jos priėjimo, o ieškovai naudotųsi atskirai žemės sklypu net iš trijų namo pusių. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, kad ieškovų vietoj jiems tenkančios sklypo dalies (plane pažymėtos C, t. I, b.l. 12) atsakovams pasiūlyta žemės sklypo dalis (plane pažymėta B2, t. I. b.l. 213) negali būti laikoma lygiaverte namo vidinio kiemo daliai.
Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį nenurodė jokių naudojimosi žemės sklypu tvarkos keitimo pagrindų, išskyrus šalių konfliktiškus santykius, savo sprendimą grindė išvadomis, kad naujoji tvarka užtikrins bendraturčių teisę nekliudomai naudotis požeminėmis komunikacijomis bei šalių atskirai naudojamomis žemės sklypo dalimis, nors dėl šių objektų naudojimo jokių ginčų nebuvo. Teismo motyvas, kad atsakovai nepagrindė, kuo per daugelį metų nusistovėjusi naudojimosi tvarka yra geresnė už ieškovų siūlomą ir kaip ji pažeistų atsakovų interesus, yra nepagrįstas, kadangi atsakovai aktyviai dalyvavo byloje, aiškiai nurodė savo nesutikimo motyvus, be to, pareiga įrodyti nustatytos naudojimosi tvarkos keitimo pagrindus ir būtinumą tenka ieškovams, kadangi turi būti užtikrinamas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimas grindžiamas susitarimu tarp šalių, o naudojimosi tvarkos nustatymas teismo tvarka yra išimtinė priemonė (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str., 6.189 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino bendrosios dalinės nuosavybės valdymą ir naudojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą ir todėl dėl ieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 330 str., 329 str. 1 d.).
Dėl ieškovų apeliacinio skundo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-11 sprendimu ieškovai buvo įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, ši sprendimo dalis Klaipėdos apygardos teismo 2007-04-25 nutartimi palikta nepakeista (t. I, b.l. 119, 157). Po minėtų teismų sprendimų šiuo klausimu priėmimo neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindu klausimą išspręsti ieškovų naudai, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų reikalavimas atsakovus įpareigoti netrukdyti įrengti tvorą yra nepagrįstas kaip neįrodytas (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 176 str. 1 d., 178 str.).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką naikintinas ir ši ieškinio dalis atmestina (CPK 326 str. 2 p., 185 str.).
Atsakovams iš ieškovų priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas (t. II, b.l. 28) žyminis mokestis (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria šalims nustatyta nauja bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarka, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovų Z.Č. ir V.Č. atsakovams G.P. ir G.P. priteisti 112 Lt žyminio mokesčio.