Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-20 · Administracinė byla Nr. I-1239-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
I-1239-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05137-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1239-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-05137-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013-10-01 sprendimą Nr. 1D-8729(11); 2) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, ir Ministerijos dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatų taikymo neišmokėtą 24 786,53 Lt pensijos dalį; 3) įpareigoti atsakovus mokėti pareiškėjui Ministerijos sprendimu paskirtą 1 604,35 Lt dydžio pensiją (b. l. 1–5).

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatomis. Nurodo, kad dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Ministeriją, kuri skundžiamu 2013-10-01 sprendimu jo prašymą atmetė. Pareiškėjo teigimu, toks atsakovės sprendimas nepagrįstas ir naikintinas, o jam priteistina susidariusi pensijos nepriemoka.

Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti ar bylą nutraukti (b. l. 20–22). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo mokama taikant tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatas. Pažymi, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d, nuostatų taikymo pareiškėjui iš viso buvo neišmokėta 11 359,93 Lt pensijos nepriemoka. Vadovaujantis Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarime pateiktais išaiškinimais, pareiškėjo pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas buvo teisėtas ir neprieštaravo Konstitucijai. Dėl Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatų, kuriomis pratęstas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų galiojimas, konstitucingumo sprendžia Konstitucinis Teismas, o ne administraciniai teismai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Ministerijos 1999-06-23 sprendimu R. P. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatas (b. l. 6–7, 14). Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėjas 2013-09-23 kreipėsi su prašymu į Ministeriją, kuri 2013-10-01 sprendimu jo prašymą atmetė (b. l. 8–9).

Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., pareiškėjui pensija buvo perskaičiuojama nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 ir dėl to susidarė 11 359,93 Lt pensijos nepriemoka; dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-08-31 pareiškėjui buvo neišmokėta 13 426,60 Lt pensijos dalis (b. l. 6–7).

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi ir Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimuose pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjo gaunama pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl šios pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialinių pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad šie asmenys dirbo tam tikrą darbą.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pagal Konstitucijos 107 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-11-18 nutartimi R. P. buvo atnaujintas skundo padavimo terminas, todėl darytina išvada, kad sprendimai, kuriais taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas pareiškėjui buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta pensija, nelaikytini įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2004-05-04 sprendimas adm. b. Nr. A10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas adm. b. Nr. A7-55-04 ir kt.).

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, darytina išvada, kad R. P. paskirta pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta neteisėtai. Kaip minėta, pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo buvo neišmokėta 11 359,93 Lt pensijos dalis. Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl šios pensijos dalies priteisimo iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje pateiktais išaiškinimais ir atsižvelgus į tai, kad R. P. 11 359,93 Lt pensijos dalis buvo neteisėtai neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo, minėta pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. nuostatomis, priteistina pensijos nepriemoka perskaičiuotina į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaičiavimo kursą. Todėl pareiškėjui priteistina 3 290,06 Eur (11 359,93 Lt / 3,4528 Lt / Eur = 3 290,06 Eur) dydžio pensijos nepriemoka.

Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2013-10-01 sprendimą pagrįstumą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad išimtis iš bendros senaties terminų skaičiavimo taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-12 nutartis adm. b. Nr. AS143-219/2014 ir kt.). Ministerija skundžiamu 2013-10-01 sprendimu atsisakiusi nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas neatsižvelgė, ginčo atveju taikė ne 3 metų, o 6 mėnesių procesinį skundo padavimo terminą, todėl pripažintina, kad susiklosčiusią teisinę situaciją aiškino ir teisės aktus taikė netinkamai.

Atsižvelgus į tai, Ministerijos 2013-10-01 sprendimas toje dalyje, kurioje atsisakoma nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, išmokėjimo pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Kaip minėta, Konstitucinio Teismo nutarimais Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl, perskaičiuojant pareiškėjo gaunamą pensiją, privalėjo būti taikomos iki 2013-12-31. Be to, byloje nepateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjui nuo 2014-01-01 pensijos mokėjimas buvo ribojamas taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taigi, R. P. skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Ministeriją toliau mokėti pareiškėjui neperskaičiuotą pensiją, nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1, 2, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-01 sprendimo Nr. 1D-8729(11) dalį, kurioje atsisakyta nagrinėti R. P. prašymą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1. nuostatas, išmokėjimo.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui R. P. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3 290,06 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt eurų 6 ct), susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė