Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-30 · Administracinė byla Nr. AS-822-708-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-07-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
AS-822-708-11
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00398-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos
Atsakovas
Radviliškio rajono savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 56.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822–708/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00398-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 56.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės L. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės L. Š. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėja Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narė L. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2011 m. liepos 15 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui įteikė skundą, prašydama panaikinti viešąjį interesą pažeidžiantį, įstatymams prieštaraujantį neteisėtą ir viršijantį Radviliškio rajono savivaldybės tarybos įgaliojimus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr.T-689 bei kreiptis į prokuratūrą, kad būtų nustatyti kalti asmenys ir regreso tvarka (CK 6.280) iš kaltųjų asmenų išreikalauta sumokėti už padarytus nuostolius.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 19 d. nutartimi ir atsisakė priimti Onos Kalėdienės skundą, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.Teismas nustatė, kad pareiškėja skundžia sprendimą, kuriuo Radviliškio rajono savivaldybės taryba nusprendė panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūniją ir priskirti jos aptarnaujamą teritoriją Šeduvos miesto seniūnijai. Pareiškėja savo skunde nurodė, jog vykdydama rinkėjams duotą priesaiką, juos atstovaudama, jų prašoma ir gindama viešą interesą, kaip rajono tarybos narė, kreipiasi į teismą, kad būtų panaikintas minėtas neteisėtas ir viršijantis savo įgaliojimus bei prieštaraujantis įstatymams, sprendimas.

Teismas pažymėjo, kad LR administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. numatoma, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ir fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pažymėjo, kad L. Š., tiek ir kaip savivaldybės tarybos narei, tiek ir kaip fiziniam asmeniui, juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi ji galėtų ginti viešąjį interesą teisme, nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnį savivaldybės tarybos narys turi teisę: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose; 2) reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus; 3) dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai; 4) jungtis į frakcijas reglamento nustatyta tvarka; 5) gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti. Taigi šiame straipsnyje pateiktas baigtinis savivaldybės tarybos nario teisių sąrašas, kuriame tokia teisė kaip kreiptis dėl savivaldybės tarybos priimtų administracinių aktų teisėtumo atitikimo Konstitucijai, įstatymams ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams nėra nustatyta.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog būtent minėtose nuostatose yra užfiksuota savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai, veikiantys Vyriausybės vardu ir jai pavaldūs (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Įgyvendinamas konstitucinę pareigą, įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką įtvirtino Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Pastarųjų įgaliojimų įgyvendinimo tvarka nustatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios 1 punktą, nustatęs nurodytas aplinkybes, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pirmiausia pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, pastarasis per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Taigi Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą dėl savivaldybės administravimo subjektų veiklos tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009). Tai reiškia, kad savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai. Taigi savivaldybės administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų atžvilgiu yra taikoma specifinė teisėtumo kontrolės užtikrinimo forma, kurią atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai apskrityse. Tokie įgaliojimai savivaldybių tarybų nariams nėra suteikti.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-2004). Pažymėjo, kad teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kaip atsakovo priimtas sprendimas pažeidė jos (ne kaip savivaldybės tarybos narės) subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus.

III.

Pareiškėja L. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d., nutartį ir grąžinti bylą pirmosios isntancijos teismui skundo priėmimo klausimui spręsti.

Pareiškėjos vertinimu, teisę ginti viešąjį interesą ji įgijo Vietos savivaldos įstatymo 11 skirsnio pagrindu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jos skundą, pažeidė ABTĮ 5 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Radviliškio rajono savivaldybė atsiliepimu prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Sutinka su skundžiamos nutarties motyvais bei išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos, kaip savivaldybės tarybos narės, skundą dėl savivaldybės tarybos sprendimo, konstatavus, kad pareiškėjai nesuteikta teisė ginčyti tokį aktą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti savivaldybės tarybos nario skundą dėl savivaldybės tarybos sprendimo, yra išaiškinęs (byla Nr. AS492-576/2011), jog nors pareiškėjas teigia, kad jis turi teisę ginčyti savivaldybės tarybos, kurios nariu jis yra, priimtus sprendimus, tačiau kalbinė, sisteminė ir loginė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo, ABTĮ bei kitų teisės aktų nuostatų analizė suponuoją priešingą išvadą. Nagrinėjamoje byloje susiklostė iš esmės analogiška situacija, todėl šiuo atveju taip pat turi būti remiamasi nurodytu išaiškinimu.

Minėtoje administracinių teismų praktikoje nurodoma, jog atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs (pavyzdžiui, bylos Nr. A7-282/2004, A662-1429/2010, AS822-339/2010, AS525-545/2011), jog Vietos savivaldos įstatymo įstatymas, nustatantis baigtinį savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų sąrašą, teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo savivaldybių tarybų nariams nenumato.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kai reikalavimas dėl ginčijamų savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo buvo grindžiamas procedūriniais tarybos reglamento bei Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimais, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai (byla Nr. AS492-576/2011). Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama (byla Nr. A662-1429/2010), jog tokiu būdu savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai.

Todėl į teismą su nagrinėjamu atveju reiškiamu reikalavimu – panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr.T-689, nes jis buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras, vykdydamas savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolę galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas. Pareiškėjai teisė nurodytais pagrindais ginčyti savivaldybės tarybos sprendimus nėra suteikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino byloje kilusio ginčo pobūdį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė