Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei O. V. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

neterminuotai apriboti O. V. motinos valdžią nepilnametės dukros I. M. ir sūnaus A. M. atžvilgiu; nustatyti nepilnamečių vaikų I. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su ieškovu V. M.; priteisti iš atsakovės O. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. M. ir A. M. periodinėmis išmokomis po 60 Eur kiekvienam kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas metus Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės O. V. valstybei už ieškovui V. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Neterminuotai apribojo atsakovei O. V. motinos valdžią į vaikus A. M. ir I. M.. Sustabdė asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų. Nustatė nepilnamečių vaikų I. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su ieškovu V. M..Priteisė iš atsakovės O. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: I. M. ir A. M., periodinėmis išmokomis po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovės O. V. 92,95 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 121,77 Eur valstybei turėtų išlaidų už suteiktą ieškovui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad: 1) apeliantė nuo 2017 m. sausio mėnesio nevartoja alkoholio, 2) nuo kovo mėnesio pradėjo dirbti, 3) apribojo motinos valdžią tik į du nepilnamečius vaikus (A. ir I.), o į trečią vaiką (G.) neapribojo motinos valdžios, 4) nebuvo išklausyta vaikų nuomonė.

Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) mokykla raštu Nr. 5-( 1.10)-162 informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių, jog pokalbių su I. M. metu paaiškėjo, kad apeliantė dažnai išgėrinėja, motinos išgėrinėjimų metu vaikui pablogėja sveikata, ji prašo mamos negerti. 2016 m. balandžio 15 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-426, apeliantės ir V. M., gyvenančių Vilkaviškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir girtavimo. 2016 m. gegužės 24 d., prevencinio patikrinimo metu, apeliantė buvo rasta neblaivi (2,91 promilės girtumas) savo namuose, kuriuose buvo netvarka, nemalonus kvapas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-05-31 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9-455-633/2016 O. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 str. 1 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos L. J. informacijoje apie O. V. ir V. M. šeimą ir jai teikiamą pagalbą už 2016 metų pirmą pusmetį konstatuota, kad po nubaudimo apeliantė atsisakė spręsti alkoholio vartojimo problemą, lankyti anoniminių alkoholikų klubo susirinkimus, vartoti gydytojo psichiatro paskirtus medikamentus ar priimti kitus socialinės darbuotojos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų siūlomus gydymo metodus. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2016-08-26 rašte Nr. SD-199 nurodyta, kad socialinės darbuotojos L. J. 2016-07-25 lankymosi šeimoje metu nuo apeliantės sklido alkoholio kvapas. Socialinės darbuotojos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto, policijos pareigūnų 2016-08-12, 2016-08-16 apsilankymo šeimoje metu apeliantė buvo rasta galimai neblaivi, tačiau girtumą pasitikrinti nesutiko. 2016 m. rugsėjo 7 d., prevencinio patikrinimo metu, apeliantė rasta neblaivi, namuose nebuvo pagaminta valgyti, buvo nešvaru ir netvarkinga, vaikų kambaryje mėtėsi įvairūs daiktai, šiukšlės, vaikų patalynė buvo nešvari ir suplyšusi. Apeliantė vaikų akivaizdoje triukšmavo, elgėsi agresyviai, todėl vaikų priežiūra buvo perduota senelei A. M.. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-09-13 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9-737-831/2016 apeliantei už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 str. 2 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda - 20 Eur bauda. 2017 m. vasario 24 d. teismo nutartimi iš apeliantės buvo priteistas laikinas išlaikymas, kurio ji neteikė. Apeliantė su vaikais bendrauja epizodiškai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį (neterminuotai apribodamas tėvų valdžią), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Nepagrįstais laikytini apeliantės skundo argumentai, jog jos gyvenimo būdas pasikeitė (ji negirtauja, dirba, bendrauja su vaikais ir pan.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, įpareigojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą dėl motinos valdžios apribojimo tikslingumo apeliantei, įvertinant aplinkybes, atsiradusias po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2017 m. gegužės 8 d.). Pateiktoje 2017 m. lapkričio 28 d. išvadoje Nr. VT14-1945 (su priedais) konstatuota (toliau – išvada), kad „O. V. šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko, motina nemotyvuota spręsti alkoholio vartojimo problemų, nepriima siūlomos pagalbos, nesistengia iš esmės keisti gyvenimo būdo. Iš socialinių darbuotojų pateiktos informacijos matyti, kad motina nepakankamai skiria dėmesio vaikų priežiūrai, juos senelės namuose praktiškai nelanko, neprisideda prie jų išlaikymo, jei trūksta žinių ir gebėjimų, kaip ugdyti ir auklėti savo vaikus, ji praktiškai nesidomi vaikų ugdymosi pasiekimais, nepalaiko ryšių su ugdymo įstaigomis, O. V. nemotyvuota susirasti nuolatinio darbo, gerinti šeimos materialinę padėtį.“ Nustatyta, kad, dėl apeliantės girtavimo, 2017 m. liepos 15 d. iš namų išėjo ir apsigyveno pas senelę R. K. kita jos dukra G., gim. (duomenys neskelbtini). Šia dukra apeliantė taip pat nesirūpina. 2017 m. spalio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu apeliantė buvo pripažinta kalta, padariusi nusižengimą, numatytą LR ANK 73 str. 1 d., už nevykdymą motinos pareigų arba vykdymą priešingai vaiko interesais ir paskirta nuobauda – įspėjimas. Išvadoje taip pat nurodyta, jog socialinė darbuotoja gauna informaciją iš bendruomenės apie apeliantės girtavimus jos namuose vakarais ir savaitgaliais. Iš prie išvados pateiktų vaikų (A. ir I.) paaiškinimų matyti, kad vaikai nori gyventi su tėčiu senelės namuose. Vaikai nurodė, kad mama nepasikeitė, girtavo, aplankiusi buvo 2-3 kartus, A. apsilankius pas mamą 2017 m. spalio 28 d. - ji girtavo. Patikrinus SoDra duomenis nustatyta, kad apeliantė nedirba, o buvo įsidarbinusi tik nuo 2017-03-06 iki 2017-05-09.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės gyvenimo būdas nepasikeitęs, ji girtauja, nesirūpina vaikais, nemotyvuota spręsti savo problemų su vaikais, ir tai tęsiasi ilgą laiką, kas tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliantės skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Priešingai, pateikta pakankamai įrodymų šiems argumentams paneigti (dėl girtavimo, dėl nedarbo).

Pažymėtina, kad laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.