- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- ATP-165-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00525-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- V. T.
- Kategorijos
- 2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens V. T. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo V. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnyje, padarymą skirta 300 Eur (trijų šimtų) eurų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. nubaustas už tai, kad jis, 2015 m. rugpjūčio 3 d. Akmenės rajono apylinkės teismo posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybės pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnį, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, davė teismui žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2015 m. birželio 24 d. 10.50 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., automobilį „BMW 325“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, o ne G. S..
Šalies argumentai
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, V. T. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; apklausti kaip liudytojus jo apie administracinę atsakomybę neįspėjusią teisėją, teismo posėdžio sekretorę, G. S. ir kitus asmenis, dalyvavusius administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-456-922/2015 nagrinėjime; sustabdyti nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Skunde nurodo, kad teisėja, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-456-922/2015, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį buvo traukiamas G. S., prieš apklausdama jį kaip liudytoją, privalėjo jam išaiškinti jo teises ir pareigas, o ypatingai – ATPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl gresiančio patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį už pareigos duoti teisingus parodymus nevykdymą, nes, apelianto teigimu, nebūdamas teisininku, jis to tikėtis negalėjo. Apelianto teigimu, ATPK 276 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį būtų traukiama ir už pareigos duoti teisingus parodymus nevykdymą, o tuo labiau – už melagingų parodymų davimą, kuris apskritai gali būti padaromas tik aktyviu veikimu. Administracine tvarka nubausto asmens tvirtinimu, jis nepažeidė ATPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų liudytojo pareigų: atvyko į teismą duoti parodymų, nevengė ir neatsisakė duoti parodymų, o apie teismą dominančias aplinkybes paaiškino taip, kaip jas suvokė ir prisiminė. Todėl nurodo manantis, kad jis vykdė visas ATPK 276 straipsnio 2 dalyje nurodytas liudytojo pareigas, o apie administracinę atsakomybę už melagingų parodymų davimą teismas jo neįspėjo ir nepaaiškino, kas tai yra melagingi parodymai ir nuo kada jo aplinkybių suvokimas ir jų prisiminimas virsta melagingais parodymais. Teigia, kad duodamas parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje buvo tikras, kad gali laisvai pasakoti apie situaciją taip, kaip jis pats ją prisimena ir įsivaizduoja, ir jokia atsakomybė už parodymų davimą jam negresia. Dėl to nurodo, kad skundžiamame nutarime yra visiškai nepagrįstai nurodyta, kad „... būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, davė teismui žinomai melagingus parodymus...“. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-08-03 Akmenės rajono apylinkės teismo posėdyje parodymus davė ne tik būdamas sutrikęs dėl teisėjos neatsakingo pareiškimo apie baudžiamąją atsakomybę ir nebūdamas informuotas apie administracinę atsakomybę, bet ir davė juos apie jam mažareikšmius įvykius, buvusius daugiau nei prieš mėnesį iki posėdžio. Taigi nurodo, kad, jei jis suklydo duodamas parodymus, supainiojo vietas ir datas, tai dar visai nereiškia, kad jis tyčia melavo teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. T. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyresnysis specialistas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. T. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir teigia šio pažeidimo nepadaręs. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas ir argumentuotas išvadas dėl jų ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas įvykdė jam inkriminuotą pažeidimą.
ATPK 187² straipsnyje yra numatyta, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Taigi pagal šią normą parodymai laikomi melagingais, jeigu liudytojas sąmoningai neteisingai nurodo ar nutyli jam žinomus faktus ar aplinkybes, o tokie parodymai ar nutylėtos aplinkybės administracinėje byloje yra susiję su liudytojui žinomu įvykiu, pažeidėjo atsakomybės laipsniu ir pobūdžiu, padarytos žalos dydžiu ir pan.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. T. įstatymo nustatyta tvarka teismo buvo išaiškintos liudytojo pareigos, numatytos ATPK 276 straipsnyje, tarp jų ir pareiga duoti teisingus parodymus, bei jis buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą (administracinės bylos Nr. A2.6.-456-922/2015, 49 b. l.). Tai, kad V. T. suvokė teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus bei suprato atsakomybę už tokios pareigos nevykdymą, pagrindžia jo duotų parodymų turinys Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. posėdžio metu, iš kurio matyti, kad V. T., atsakęs į teisėjos klausimus, ir būdamas papildomai įspėtas už melagingų parodymų davimą, vis tiek teigė, kad automobilį vairavo jis, o ne G. S. (administracinės bylos Nr. A2.6.-456-922/2015, 49 b. l.). Nors Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu buvo nustatyta, kad būtent G. S., o ne V. T. vairavo automobilį (administracinės bylos Nr. A2.6.-456-922/2015, 60-66 b. l.). Šiame kontekste pažymima, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2015 m. spalio 13 d. (Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi paliko Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkino, administracinės bylos Nr. A2.6.-456-922/2015, 76-78 b. l.). Vadinasi, įsiteisėjęs Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas patvirtina, kad V. T. melagingai liudijo apie tai, jog automobilį vairavo jis, o ne G. S., taip siekdamas padėti G. S. išvengti griežtos atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas abejoti neturi jokio pagrindo.
Apeliaciniame skunde V. T. nepagrįstai nurodo, kad teisėja neišaiškino jam liudytojo teisių ir pareigų, neįspėjo jo dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų, kadangi tai paneigia jau aptartas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. posėdžio protokolas (administracinės bylos Nr. A2.6.-456-922/2015, 49 b. l.), be kita ko, patvirtinantis, kad teisėja įvykdė ATPK 283 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą – išaiškino dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas.
Taigi nors V. T. apeliaciniame skunde ir pateikia savitą įvykusios situacijos vertinimą, apelianto tikinimu, pagrindžiantį jo suklydimą, o ne tyčinį melavimą teismui, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytomis aplinkybes, kad V. T., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, suprato, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Vadinasi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir pagrįstai V. T. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje.
Atsakant į apelianto skundo reikalavimą apklausti kaip liudytojus jo apie administracinę atsakomybę neįspėjusią teisėją, teismo posėdžio sekretorę, G. S. ir kitus asmenis, dalyvavusius administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-456-922/2015 nagrinėjime, pažymima, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad V. T. padarė jo ginčijamą pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje. Todėl šis apelianto reikalavimas pripažįstamas pertekliniu.
Taigi apeliacinės instancijos, įvertinęs anksčiau išdėstytus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu ir jo išvadomis dėl V. T. kaltės jam padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, ir remdamasis šių duomenų visuma, konstatuoja, kad V. T. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo požymius, todėl naikinti skundžiamą nutarimą, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Dėl to Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o V. T. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą nepakeistą ir V. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.