- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-594-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27165-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- L. T. Ž.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. Ž. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriame prašė pripažinti ieškovės teisę išpirkti iš valstybės du arus namų valdos žemės, priklausančios (duomenys neskelbtini), namui ir vieną arą valstybinės žemės, pažymėtos parengtame matininkų žemės plane.
2. Nurodė, kad 2020 m. liepos 27 d. įsigijo iš Vilniaus miesto savivaldybės 2451/14189 pastato gyvenamojo namo, 22/100 kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo nurodyta, kad jai priklauso tik du arai žemės, susidėti malkoms, kitiems ūkio padargams neužtenka vietos. Ta žemės dalis yra išnuomota trečiajam asmeniui. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turi suformuoti sklypą, ji tą ir padarė – suformavo sklypą tokį, kokį pageidauja pirkti, tačiau iš atsakovės pusės jokių veiksmų nevyksta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, kad teisės aktuose yra nustatyta asmenų teisė iš valstybės įgyti valstybinę žemę esant tam tikroms įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Ieškovė nurodo, kad faktiškai yra atlikusi veiksmus, suteikiančius jai teisę įsigyti valstybinį žemės sklypą, tačiau ji negali to padaryti, nes atsakovė neatlieka jai priklausančių atlikti veiksmų, jog ieškovė galėtų realizuoti savo teisę. Taigi, iš ieškinio faktinio pagrindo ir prie jo pridedamų įrodymų matyti, kad šiuo metu nėra priimtas koks nors sprendimas, paneigiantis ieškovės teisę įgyti iš valstybės valstybinę žemę. Priešingi duomenys, t. y. kad ieškovė mėgino realizuoti tokią teisę ir tą buvo atsisakyta padaryti, nenurodomi. O tai leidžia spręsti, kad šiuo metu nėra pažeista kokia nors ieškovės teisė, kurią reikėtų ginti teismine tvarka. Vien pripažinimas teisės, kuri yra nustatyta įstatyme, nesant duomenų apie tai, kad kokiu nors sprendimu tokia ieškovės teisė buvo paneigta, nesukels teisinių pasekmių. Toks reikalavimas, koks yra pareikštas ieškinyje, negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, ieškovė turi pasirinkti teisių gynimo būdą, kuris sukeltų teisines pasekmes. Įprastai tokio tipo bylose reiškiamas reikalavimas panaikinti konkretų asmens teises pažeidžiantį atitinkamos institucijos sprendimą ir įpareigoti sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau ir toks reikalavimas gali būti reiškiamas tik esant teisių pažeidimui, t. y. kai asmuo, siekęs realizuoti įstatyme nustatytą teisę, gauna neigiamą atsakymą dėl tokios teisės realizavimo. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reguliavimas ieškovei jau buvo išaiškintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-34629-1110/2024.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė L. T. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškinį.
6. Nurodo, kad teismo veiksmai yra neteisėti ir neteisingi, nes įrodymai buvo pateikti. Ieškovės teisės yra pažeidžiamos ir turi būti ginamos teismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo metu nėra priimtas koks nors sprendimas, paneigiantis ieškovės teisę įgyti iš valstybės valstybinę žemę. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
9. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-295; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
10. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu siekia, kad teismas pripažintų jos teisę įsigyti valstybinę žemę. Valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnis. Bendrosios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono, įtvirtintos Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje. Taigi, teisės aktuose yra nustatyta asmenų teisė iš valstybės įgyti valstybinę žemę esant tam tikroms įstatyme įtvirtintoms sąlygoms ir tvarka kaip ta teisė turi būti įgyvendinama. Iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė yra pradėjusi veiksmus, siekdama įsigyti valstybinę žemę, tačiau nėra jų visų atlikusi. Ieškovės į bylą pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2022 m. gruodžio mėn. rašte nurodyta, kad vadovaujantis Nutarimo nuostatomis, L. T. Ž. įsigijus nuosavybėn žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, žemės sklypo bendrasavininkė galėtų inicijuoti formuojamas ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - suformuoti įsiterpusi žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas turėtų būti rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nustatyta tvarka, o įsiterpęs žemės sklypas atitiks Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytus reikalavimus. Ieškovė į bylą neteikia duomenų, patvirtinančių, jog būtų šiuos veiksmus atlikusi ir kreipusis dėl valstybinės žemės įsigijimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu nėra priimtas sprendimas, paneigiantis ieškovės teisę įgyti iš valstybės valstybinę žemę, kas sudarytų pagrindą ieškovei ginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka, todėl vien pripažinimas teisės, kuri yra nustatyta įstatyme, nesant duomenų apie tai, kad kokiu nors sprendimu tokia ieškovės teisė buvo paneigta, nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
11. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės L. T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.