Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi ši bausmė pakeista 33 dienų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, 2019 m. gruodžio 31 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. C. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis 2022 metų rugpjūčio 27 dieną, apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu su G. L., tyčia sudavė delnais jam nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam G. L. fizinį skausmą ir padarė kairės krūtinės ląstos pusės VII ir X šonkaulių lūžius bei poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju K. C. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėn., dienos neprisimena, nes buvo išgėręs, buvo (duomenys neskelbtini), gulėjo ant suoliuko aukštelėje, netoli (duomenys neskelbtini). Jį pažadino G. L., pradėjo su juo žodžiais ginčytis dėl pinigų, nes jis jam buvo skolingas. G. L. vaikšto su vaikštyne, numetė jo vaikštynę, dėl to jis nugriuvo. Pripažįsta, kad tyčia G. L. sudavė delnais nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas. Abejonių, kad G. L. skaudėjo, nekilo. Sutinka, kad dėl jo veiksmų G. L. padarė kairės krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžius bei poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos pusėje. Įvykio metu buvo neblaivus. Nenorėjo, kad G. L. būtų tokios pasekmės. Savo poelgį vertina blogai. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Priklausomybės alkoholiui neturi. Šiuo metu alkoholio nebevartoja apie pusę metų. G. L. neatsiprašė, nueis jo atsiprašyti. Žino, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, nežino, kaip reikės atlyginti žalą, nes gauna tik neįgalumo išmoką. Kartais gauna pajamų iš pavienių darbų. Dirbti gali, eis dirbti, nes reikia sumokėti žalą. Kitų pažeidimų nėra padaręs, suprato, kad taip elgtis negalima, naujų nusikaltimų nebedarys, atsiprašys nukentėjusiojo. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė dėl nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo G. L. parodymais, kad buvo rugpjūčio mėnuo, dienos ir metų jis nepamena, sėdėjo ant suoliuko, kuris yra (duomenys neskelbtini), prie miestelyje esančios (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs alkoholio, parduotuvėje buvo nusipirkęs 100 gramų indelį degtinės. Ją išgėrė prie (duomenys neskelbtini), kaip ir minėjo sėdėdamas ant suoliuko, bet dėl to apgirtęs nesijautė. Jis ant suoliuko sėdėjo vienas, bet netoliese buvo dar vienas suoliukas, ant kurio sėdėjo keletas žmonių, kiek tiksliai pasakyti negali, gal kokie trys, buvo vyrų ir moterų, nepažįsta jų. Prie jo priėjo vienas vyriškis, gal apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jeigu neklysta jo plaukai buvo juodi. Kai vyriškis priėjo prie jo jam sakė, kad jis jį pažįsta ir, kad jis jam skoloje du eurus. Nesuprato apie ką jis kalba. Jis gali pasakyti, kad turi problemų su nugara, jis sunkiai vaikščioja ir tą kartą ėjo vaikštynės pagalba. Jis kartais suklumpa, todėl ne kartą į (duomenys neskelbtini) jį yra palydėję. Kai jaunuolis jo paprašė pinigų jis jam pasakė, kad neturi, tada pamena, kad jis nugriuvo nuo suoliuko, jam atrodo, kad jaunuolis jam spyrė į nugarą, labiau į kairiąją pusę, tačiau dabar jis tuo visiškai tikras nėra, gal jis jį tik pastūmė ir jis nugriuvo nuo suoliuko, tikrai jis dabar tų aplinkybių nepamena. Nepamena, kuria kūno vieta trenkėsi į žemę, nieko jis nurodyti apie tai negali. Negali pasakyti, ar jam pergriuvus ant žemės jam buvo dar suduota smūgių. Jis tik pamena kažkokių vaikų balsus, kurie sakė „nespirk, nemušk jis (duomenys neskelbtini) gyvena“, tačiau jis negali pasakyti ar nugriuvus ant žemės jam buvo spirta, ar buvo suduoti kokie smūgiai kumščiu ar delnu ar kokiu daiktu, nieko apie tai pasakyti negali. Jam pasirodė, kad labai greitai prie jo priėjo policijos pareigūnai. Jeigu neklysta, prieš tai prie jo buvo priėjęs (duomenys neskelbtini) L. K., o ar dar prie jo kas buvo priėjęs, nepamena. Jis įvykio aplinkybių neprisimena dėl senyvo amžiaus, įtakos išgertas alkoholis tam neturėjo. Po šio įvykio jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Visus skausmus dar iki šiol jaučia kairėje kūno pusėje, tiek krūtinės tiek nugaros srityje. Jis dėl patirtų sužalojimų iš karto buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, po to į (duomenys neskelbtini) ligoninę (1 t., b. l. 58–60).

liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos ji nepamena, dar prieš 14 val., pas ją į namus, kurie yra netoli (duomenys neskelbtini) iš parkelio atbėgo A. S., kuris pasakė, kad kviestų policiją nes parkelyje K. C. pervertė senuką. Tuo metu ji buvo su J. ir P. P. namų kieme. Ji ir P. P. ėjo žiūrėti, kas ten vyksta. Nuėjusi ji pamatė prie suoliuko stovintį ir į vaikštynę atsirėmusį pagyvenusio amžiaus vyriškį, kurio vardo ir pavardės nežino, jį vadina „G.“, ir žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat prie jo buvo L. K., A. N. ir D. P.. L. K. pasakė, kad kviestų policiją, nes K. C. pervertė ant žemės tą senolį. P. paskambino į policiją bendruoju pagalbos centro numeriu 112. Kol laukė policijos senolis graudinosi, sakė, kad skauda šonkaulius, tačiau kas jam nutiko nepasakojo, ji jo to neklausinėjo. K. C. ji matė, jis sėdėjo ant kito suoliuko, jas plūdo necenzūriniais žodžiais, dėl to, kad iškvietė policiją, dar joms grasino, dėl to ji parašė policijai atskirą pareiškimą. Neilgai trukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie įvykio vietoje aiškinosi aplinkybes. Policijos pareigūnai senolį palydėjo į (duomenys neskelbtini). Ji pačio įvykio momento nematė, nežino kaip buvo sužalotas senolis, senolis skundėsi tik šonkaulių skausmu, nematė jokių kraujo žymių, nematė, kad senolio veidas būtų sužalotas (1 t., b. l. 80–83).

liudytojo L. K. parodymais, kad G. L. jis pažįsta, nes jis yra (duomenys neskelbtini) gyventojas, kuriuose jis dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat pažįsta K. C., nes jis yra to pačio miestelio gyventojas, kaip ir jis. 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tačiau dienos tiksliai jis nepamena, buvo metas po pietų, bet tiksliai valandų jis nepasakys, jis važiavo pro (duomenys neskelbtini), miestelio centre prie (duomenys neskelbtini) esantį parkelį, kai pamatė ant žemės, maždaug 5 metrų atstumu nuo suoliuko gulintį (duomenys neskelbtini) gyventoją G. L., o jo vaikštynė nuo jo gulėjo ant žemės dar kokių 3 metrų atstumu. G. L. ant žemės gulėjo ant šono, jeigu neklysta kairiojo. Matė, kad bando keltis nuo žemės, bet negali, dėl to sustojo. G. buvo vienas, bet maždaug 15-20 metrų atstumu nuo G., prie kito suoliuko ginčijosi K. C. su vaikais, tai yra L. ir D. P. bei A. S.. K. C. plūdosi necenzūriniais žodžiais, matėsi, kad yra neblaivus. Prie jo vaikai priėję pasakė, kad K. C. G. prašė pinigų, o šis jam nedavė, K. numetė toliau G. vaikštynę, dar kažkas sakė, kad G. pastūmė ar pargriovė, bet kuris iš vaikų taip sakė ir kaip tiksliai sakė jis dabar nepamena. Taip pat D. pasakė, kad K. iš jo paėmė akinius ir neatiduoda. Jis pasakė vaikams, kad pakviestų motiną ir, kad kviestų policiją. Į parkelį atbėgo D., pavardės nežino ir P. P.. Dar policijai neatvykus K. D. atidavė akinius, bet nuolat visus plūdo necenzūriniais žodžiais, visiems grasino. Pats K. C. neaiškino kas nutiko, nieko nesakė nei apie vaikštynės numetimą, nei apie tai ką padarė G.. Pats G. jam sakė, kad jį K. pastūmė, sakė, kad skauda šoną, kurį nepamena, nepamena ar buvo užsiėmęs už kurio nors šono. Jis G. padėjo atsikelti nuo žemės, pasodino ant suoliuko, atnešė prie jo vaikštynę. Neilgai trukus atvažiavo policijos pareigūnai, jis jiems nurodė savo duomenis ir įvykio vietoje nebelaukė. Jis pats nematė nei kaip K. C. numetė vaikštynę, nematė kokius veiksmus ji atliko G. atžvilgiu, todėl nieko apie tai jis pasakyti negali (1 t., b. l. 86–89).

liudytojos P. P. parodymais, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos ji nepamena, po pietų, tačiau kiek tiksliai buvo valandų ji pasakyti negali, pas ją į namus, kurie yra netoli (duomenys neskelbtini) centro ir parkelio atbėgo jos nepilnametis sūnus A. S., kuris pasakė, kad kviestų policiją nes parkelyje K. C. pervertė senuką. Tuo metu ji buvo su J. P. ir D. P. namų kieme. Ji ir D. P. ėjo žiūrėti kas ten vyksta. Nuėjusi ji pamatė prie suoliuko stovintį ir į vaikštynę atsirėmusį pagyvenusio amžiaus vyriškį, kurio vardo ir pavardės nežino, jį vadina „G.“, ir žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat prie jo buvo A. N. ir D. P.. Jeigu neklysta A. ir D. padėjo „G.“ atsisėsti ant suoliuko. Ar įvykio vietoje buvo L. K. ji nepamena. Ji paskambino į policiją bendruoju pagalbos centro numeriu 112. Kol laukė policijos senolis graudinosi, sakė, kad skauda šonkaulius, tačiau kas jam nutiko nepasakojo, ji jo to neklausinėjo, tik vaikai sakė, kad senolį K. pastūmė, kad jis griuvo, apie tai ar „G.“ buvo suduoti smūgiai ji pasakyti negali. K. C. ji matė, jis sėdėjo ant kito suoliuko, nuo jų apie 10 m atstumu, jas plūdo necenzūriniais žodžiais, dėl to, kad iškvietė policiją, dar joms grasino, kad sudegins, dėl to D. parašė policijai atskirą pareiškimą. Neilgai trukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie įvykio vietoje aiškinosi aplinkybes. Policijos pareigūnai senolį palydėjo į (duomenys neskelbtini). Ji pačio įvykio momento nematė, nežino kaip buvo sužalotas senolis, senolis skundėsi tik šonkaulių skausmu (1 t., b. l. 92–95).

2022 m. rugpjūčio 27 d. Tarnybiniu pranešimu „Dėl G. L. sumušimo“ iš kurio matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. policijos pareigūnai vyko į (duomenys neskelbtini), aiškintis aplinkybių dėl G. L. sumušimo. Įvykio vietoje policijos pareigūnai pabendravę su įvykį mačiusiais asmenimis, nustatė, kad G. L. sumušė K. C., kuris taip pat buvo įvykio vietoje ir jam buvo nustatytas 3,88 promilių girtumas (1 t., b. l. 7–10).

2022 m. rugpjūčio 27 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančiame parke. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 11-19).

2022 m. rugpjūčio 27 d. Asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad G. L. skundžiasi kairiojo šono skausmu, akivaizdžių sužalojimų nepastebėta. Asmens apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 20-25).

2022 m. rugpjūčio 27 d. Greitosios pagalbos kvietimo kortele, iš kurios matyti, kad G. L. medicinos darbuotojams paaiškino, kad nepažįstamas vyriškis nuvertė nuo suoliuko, jis krito ant žemės, skundžiasi kairės pusės krūtinės srities skausmu. Pirminė diagnozė - krūtinės ląstos sumušimas. Asmuo buvo išvežtas į priėmimo skyrių tolesnei apžiūrai (1 t., b. l. 26-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad G. L. padaryti kairės krūtinės ląstos pusės VII ir X šonkaulių lūžiai bei poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Rasti sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje, paveikus kairę krūtinės ląstos pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griūvant ar krentant be pašalinės jėgos poveikio arba po gauto smūgio, bei kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi (1 t., b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatyta bausmė laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo K. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę K. C. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 102-102), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 114-131), nedirbantis (1 t., b. l. 132-133), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalus (1 t., b. l. 140), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat kaltinamojo lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios terminas nustatytinas didesnis šios bausmės rūšies vidurkiui, ir paskiriant tarpusavyje suderintus bei bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus, t. y. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis K. C. pripažino kaltę, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam K. C. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d., 18.20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d., 10.25 val., (1 t., b. l. 143-144, 168-170), tai yra viena para, kuri prilygintina dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis).

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo G. L. civilinis ieškinys 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 73-74). Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kairės krūtinės ląstos pusės VII ir X šonkaulių lūžiai bei poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje), nukentėjusiajam buvo padaryta moralinė žala. Dėl sumušimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, vartojo nuskausminančius vaistus.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – (duomenys neskelbtini) amžiaus nukentėjusiojo sveikatą, jam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padaryti kairės krūtinės ląstos pusės VII ir X šonkaulių lūžiai bei poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje. Sužalojimai padaryti suduodant rankomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, ir vertinamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, dvasinius išgyvenimus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad nepateikta dokumentų, patvirtinančių patirto sužalojimo liekamųjų reiškinių egzistavimą, į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis (1 t., b. l. 132-133), nekilnojamojo turto neturintis (1 t., b. l. 14)), neįgalus, nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (1 t., b. l. 140), vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajam turi būti priteista 600 Eur suma. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 466,83 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo G. L. gydymą (1 t., b. l. 41-43) yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo K. C. (CK 6.263, 6.279, 6.280 straipsniai).

Kaltinamajam K. C. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 164-167), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

2022 m. spalio 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. Z. nutarimu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2023 m. kovo 19 d. K. C. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137-139), paliktinas galioti ir pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių civiliniams ieškovams atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

nusprendžia:

K. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. C. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. C. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d., 18.20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d., 10.25 val., tai yra 1 (vieną) parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

K. C. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

G. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš K. C., 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš nuteistojo K. C., 466,83 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 83 ct) civilinį ieškinį Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

2022 m. spalio 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2023 m. kovo 19 d. K. C. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių civiliniams ieškovams atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.