- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- 1S-229-485/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32245-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Algirdas Remeika, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. S.
- Advokatai
- Vytautas Merkšaitis
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. S. gynėjo advokato Vytauto Merkšaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2020 m. rugpjūčio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinus išliekančius aktualius kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybės, jo elgesio ir mąstymo ypatumus, atsižvelgus į nusikaltimų pobūdį. Nustatytų aplinkybių visuma Komisijai neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. S. advokato Vytauto Merkšaičio skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo spręsti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistojo E. S. advokatas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistojo advokatas nurodo nesutinkantis su skundžiama nutartimi, nes teismas sprendimą grindžia priežastimis, nesusijusiomis su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, tokiu būdu nesilaiko įstatymo reikalavimo. Nuteistojo advokato nuomone, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, spręsdama dėl E. S. paleidimo iš pataisos namų ir priimdama jo atžvilgiu neigiamą sprendimą, vadovavosi tik tomis aplinkybėmis, kurių vertinimas nuteistajam nepalankus. E. S. advokato įsitikinimu, jo lygtiniam paleidimui yra tiek formalus pagrindas, nes jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tiek ir materialusis pagrindas, kad jį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kadangi nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog pasitaisys.
4.2. Nutartyje teismas nurodo, kad E. S. nedirba, neturi darbinių pajamų pataisos įstaigoje, tačiau nebuvo neatsižvelgta į tai, kad pataisos įstaigoje jis nedirba todėl, kad nebuvo darbo vietų pasiūlymų, be to, E. S. yra pateikęs medicininį pažymėjimą, kad dėl sveikatos problemų nuteistojo darbingumas yra ribotas, kas reiškia, kad E. S. galimybę dirbti pataisos įstaigoje apriboja objektyvios priežastys. Jis ir iki bausmės atlikimo niekur nedirbom buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Skunde pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nebuvo atsižvelgta į eilę kitų teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kad bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, 1 kartą skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Skunde nesutinkama, kad atmetant skundą buvo išskirta ta aplinkybė, jog nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamumo rizika ir ji nemažėja. Teismas tik nurodė, kad nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, tačiau šių teiginių nepagrindė.
4.3. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, jog paleidus lygtinai iš įkalinimo įstaigos, E. S. ketina integruotis į visuomenę, gyventi pilnavertį gyvenimą, t. y. jis turės gyvenamąją vietą, ketina įsidarbinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą manytina, kad bausmės paskirtis jau pasiekta, t. y. E. S. jau buvo pakankamai nubaustas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo vietoje - neturi galiojančių nuobaudų, buvo skatintas, ateities tikslų siekimas, tai, kad išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti, rodo jo pastangas keisti gyvenimo būdą, pasiryžimą gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti. Skunde pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius ir kartu su kitomis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
4.4. Nuteistojo advokato nuomone, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai, per daug buvo dėmesio skirta nuteistojo ankstesniems teistumams. Neįvertinta, kad ankstesni teistumai išnykę prieš daugiau nei 14 metų, paskirtas bausmes jis yra atlikęs, todėl nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, tai negalėjo būti lemiamu veiksniu, kliudančiu taikyti lygtinį paleidimą. E. S. advokato nuomone, teismas turi vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo bei lygtinio paleidimo paskirtimi bei tikslais. Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinka visus nustatytus reikalavimus, dėl ko lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo E. S. advokato Vytauto Merkšaičio skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būtų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo atstovo skundo argumentus, skundžiamą nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. S. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.
7. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo E. S. mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis geba atpažinti tam tikras problemas, tačiau nėra linkęs analizuoti vidinių priežasčių, kurios gali būti susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis pokalbiu metu pripažino, kad ne visuomet tinkamai sprendžia turimas problemas, nes pasirenka netinkamus jų sprendimo būdus. Šiuo metu nuteistasis geba pateikti kelias alternatyvas kitus problemų sprendimo būdus, tačiau išlieka klausimas ar gebės juos panaudoti, pritaikyti asmeninėse situacijose. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su nuteistojo E. S. galimybe dirbti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės išanalizuotos ir įvertintos tinkamai. Priešingai nei teigiama skunde, teismas ne tik nurodė, kad pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba, bet pažymėjo ir tai, kad yra pateikta medicininė pažyma apie ribotą jo darbingumą. Taip pat šiame kontekste teismo buvo teisingai įvertinti ir nuteistojo mąstymo ypatumai, susiję su darbu, t. y. kad nors darbą E. S. supranta kaip privalumą, suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų.
8. Manymą, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra pakankamas ir turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant įtvirtinti pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius, sustiprina ir nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad E. S. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, kuri nuo paskutinio įvertinimo (2021-09-01), išliko nepakitusi. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Nuteistojo E. S. svarstymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis vieną kartą paskatintas. Nustatyti trys nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: darbinių pajamų pataisos įstaigoje neturėjimas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nuteistajam nenustatytas nei vienas nusikalstamą elgesį mažinantis kriminogeninis veiksnys. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.
9. Skunde nurodoma, kad nusikaltimų sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti skiriant bausmę ir negali būti vertinami sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų, nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. E. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Jis anksčiau jau buvo teistas, tačiau ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.
10.Taip pat nepagrįstas skundo teiginys, jog ankstesni teistumai negalėjo būti lemiamu veiksniu, kliudančiu taikyti lygtinį paleidimą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pabrėžė, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokie teismo argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas apie nusikalstamas veikas bei kriminalinę E. S. praeitį pasisakė ir ją vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo klausimą, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t.y. nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo asmenybės ypatumus, padarytų nusikaltimų sunkumą ir kt. Taigi, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos E. S. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus E. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. S. advokato Vytauto Merkšaičio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.