Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. G. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės Daivos Mackuvienės 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-6943-2024 (ROIK: 24237272356), kuriuo M. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 250 Eur dydžio bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2024 m. vasario mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki. Tuo, vadovas M. G., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas.

M. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. vasario mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos atitinkamai iki 2024 m. kovo 20 d. Tuo, vadovas M. G., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 178 straipsnio 5dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42-2 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr. VA-55 (2016-03- 25 įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 p. nuostatas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas Pareiškėjo skundas, kuriame Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį, kad nors pavėluotai, bet ataskaitos pateiktos, todėl prašo panaikinti baudos skyrimą. Bendrovė yra sunkioje finansinėje padėtyje.

Į teismo posėdį M. G. neatvyko. Neatvykimo priežasčių nepranešė, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko. Kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis). Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

M. G. skundas atmestina.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai. Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

PVM įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. To paties įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys VMI teikiami laikantis MAĮ nuostatų. MAĮ 42² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kaip jie apibrėžti PVM įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti VMI gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius. Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30 bei 30.1 nuostatuose įtvirtina, jog mokestinio laikotarpio registrų duomenys VMI privalo būti pateikti juridinio asmens mokestinio laikotarpio – iki kito mėnesio 20 dienos.

Pareiškėjas neginčija Nutarime nurodytų aplinkybių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Deklaracija FR0600 už 2024 m. vasario mėnesį turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, taip pat neginčija tos aplinkybės, kad PVM sąskaitų-faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. vasario mėnesį turėjo būti pateikti iki kito mėnesio 20 dienos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nors pavėluotai, bet ataskaitos buvo pateiktos.

MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 12 punktas numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Kadangi šiuo atveju pareiškėjas M. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiga pateikti šio juridinio asmens ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis būtų deleguota kitam asmeniui, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už Deklaracijos FR0600 bei PVM sąskaitų-faktūrų duomenų į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) nepateikimą VMI laiku. M. G., kaip įmonės vadovui, tenka visa su šiomis pareigomis priklausanti atsakomybė, todėl jis, turėdamas pareigą užtikrinti dokumentų ir duomenų pateikimą VMI tinkamai ir laiku, šios pareigos neįvykdęs, taigi padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Iš byloje esančios pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad Pareiškėjas dėl ANK 187 straipsnio pažeidimo buvo baustas jau ne kartą: 2024 m. kovo 26 d. ir 2024 m. birželio 4 d. jam buvo surašyti nutarimai pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija (forma GPM312) už 2023 m., todėl remiantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, daroma išvada, jog M. G. padarė pakartotinį nusižengimą.

ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Teismo vertinimu, Institucija tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui buvo paskirta sankcijoje numatyta arti minimumą atitinkanti 250 Eur bauda, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos nustatyta, kad Pareiškėjas už analogišką administracinį nusižengimą buvo baustas 2024-03-26 ir už ši nusižengimo padarymą jam buvo skirta nuobauda – 200 Eur dydžio bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Teismo vertinimu, šio administracinio nusižengimo vertinimo kontekste, minėta aplinkybė neigiamai charakterizuoja Pareiškėją ir leidžia teismui daryti išvadą, kad nuobaudos skyrimas nepasiekė ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo tikslo – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Teismas konstatuoja, kad už pasikartojantį analogiško pobūdžio nusižengimą skirti įspėjimą būtų netikslinga ir neproporcinga, tai formuotų Pareiškėjui nebaudžiamumo nuostatą, todėl Institucija pagrįstai pastarajam paskyrė baudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo M. G. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai individualizavo ir paskyrė jam nuobaudą, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. G. skundo atmesti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės 2024 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-6943-2024 (ROIK: 24237272356), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.