- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- eII-192-743/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00013-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Pažeidėjas
- E. Č.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3506-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK, ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2023 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-3506-2023 E. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad 2023 m. birželio 5 d. 7 val. 33 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, jam paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (t. 1, el. b. l. 1).
Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Č. prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; taip pat prašo priteisti iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 1).
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad alkoholį vartojo praeitą nuo pažeidimo nustatymo dieną (2023 m. birželio 4 d.), iki 20 val., iki 200 ml stipraus gėrimo (brendžio). Ryte jautėsi visiškai blaivus, po pusryčių, prieš pat išvažiuodamas į darbą, naudojo burnos higienos priemonę (skalavimo skystį) „Listerine“, pagal rekomendaciją skalavo apie 2 minutes. Nuo jo namų iki vietos, kur buvo patikrintas policijos pareigūnų, yra apie 26 km, taigi jo neblaivumas buvo tikrintas apytikriai po 19–22 min. nuo išvykimo iš namų.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog remiantis sistemine teisės aktų ir ANK nuostatų analize, daugiau negu 0,4 promilės neblaivumu ANK prasme yra laikomas mažiausiai 0,41 promiles neblaivumas (poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021)
Pareiškėjas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie gali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog, manydamas, kad alkotesterio parodymus galėjo įtakoti burnos skalavimo priemonė, kurią vartojo prieš išvažiuojant iš namų (apie 20 min. iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu), nedelsdamas vyko į artimiausią gydymo įstaigą (VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“), kad neblaivumas būtų patikrintas patikimesniu būdu – atliekant kraujo tyrimą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad jo kraujyje nustatyta koncentracija 0,32 promilės etilo alkoholio.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismų praktikoje yra vadovaujamasi VTMT išaiškinimu, jog suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10–0,25 promilių etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad skundžiamame nutarime pareigūnas nesivadovavo VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji nėra niekaip paneigta. Pareiškėjo nuomone, per 42 minutes, iki kol buvo atliktas kraujo tyrimas, jo organizme galėjo oksiduotis mažiausiai 0,07 promilės (42 x 0,1/60). Tai reiškia, jog tokiu atveju pareigūnams tikrinant jo neblaivumą, jis neviršijo leistinos normos ir buvo 0,39 promilės (0,32 + 0,07). Kaip ir nurodoma nutarime, VTMT neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-462/2018). Pareiškėjas nurodo, jog sėdėdamas automobilyje pakeliui į ligoninę jokia aktyvia fizine veikla, kuri galėtų paspartinti oksidacijos procesą, užsiimti negalėjo. Esant galimybei, jog patikrinimo metu jo neblaivumas neviršijo leistinos ribos, vadovaujantis in dubio pro reo principu, administracinė atsakomybė jam negali būti taikoma.
Pareiškėjas skunde pažymi, jog iki šiol jokių teisės pažeidimų apsvaigęs nuo alkoholio nėra padaręs, įstatymų reikalavimų laikosi atsakingai. Yra aktyvus, atsakingas ir pilietiškas visuomenės narys, tarnauja Lietuvos Šaulių sąjungoje, ugdo jaunuosius šaulius, dalyvauja visuomeninėje veikloje, už ką yra gavęs daugybę padėkų ir apdovanojimų, yra charakterizuojamas itin teigiamai.
Pareiškėjo nuomone, byloje esantys įrodymai dėl jo neblaivumo yra prieštaringi, nepašalinantys galimybės, jog patikrinimo metu jo neblaivumas neviršijo leistinos ribos, jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinė teisena nutrauktina.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašymą palaikė, prašė jį patenkinti skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta (t. 1, el. b. l. 5–6). Atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (t. 1, el. b. l. 13–14). Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Policijos pareigūnai E. Č. neblaivumo tikrinimą atliko metrologiškai patikrintu prietaisu – alkotesteriu „Alcotest drager 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metrologinė patikra galiojo iki 2023 m. liepos 17 d. Pareigūnai neblaivumo tikrinimą atliko laikydamiesi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų, su techniškai tvarkingu prietaisu. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342-689/2018 yra konstatavęs, kad tokiais atvejais abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo.
E. Č. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu paaiškino, kad vairavo automobilį iš vakaro vartojęs alkoholio, nurodė, kad nori įsirengti alkobloką, su alkoholio matuoklio parodymais sutiko.
Institucija nurodo, kad apeliacinių teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog laikas, kada atliekamas pakartotinis blaivumo tikrinimas ar apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jis sėdėdamas automobilyje pakeliui į ligoninę jokia aktyvia fizine veikla, kuri galėtų paspartinti oksidacijos procesą, užsiimti negalėjo, Institucija nurodo, kad teigti, kad pareiškėjas nuo policijos pareigūnų atlikto neblaivumo tikrinimo iki kraujo paėmimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo ramybės būsenoje negalima (patirtas atitinkamas stresas dėl galimų neigiamų pasekmių, vykimas į gydymo įstaigą ir pan.), todėl skunde nurodyti skaičiavimai negali būti tikslūs ir nepaneigia alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumo. Tai, kad policijos pareigūnai pareiškėjui nenustatė jokių kitų neblaivumo požymių, nesuteikia pagrindo abejoti alkotesteriu jam nustatyto 0,41 promilės neblaivumu pritaikius paklaidą. Be to, kraujo ėminys neparodė absoliutaus blaivumo, kas keltų abejones, o atvirkščiai, parodė tam tikrą alkoholio koncentraciją E. Č. kraujyje, kuri jo organizme vykstant natūraliems procesams dėsningai praėjus tam tikram laiko tarpui jau buvo mažesnė nei policijos pareigūnų tikrinimo metu.
Institucija taip pat nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad alkotesterio parodymus galėjo įtakoti burnos skalavimo priemonė, kurią vartojo prieš išvažiuojant iš namų, niekuo nepagrįstas ir laikytina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi pats skunde nurodė, jog skalavimo priemonė naudota apie 20 min. iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Policijos pareigūnams tikrinant neblaivumą pareiškėjas nurodė, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio. Apie tai, kad galimai vartojo burnos skalavimo priemonę net neužsiminė, o medicinos įstaigoje atliekant medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti nurodė, kad birželio 4 d. apie 20 val. vartojo 200 ml stipriųjų gėrimų (brendžio). Tokia gynybinė pozicija buvo išdėstyta ir pateikta 2023 m. birželio 19 d. paaiškinime, jau gerokai po to, kai asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad alkotesteriu tikrinamas asmuo 15 minučių iki tikrinimo būtų vartojęs alkoholio ar skysčių, kurių sudėtyje yra alkoholio.
Institucija taip pat nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Pažymėtina, kad vertinant asmens atsakomybę pagal minėtą straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
Institucija mano, kad nutarimas buvo priimtas remiantis byloje surinkta faktine medžiaga, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, prašo E. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad E. Č. 2023 m. birželio 5 d. 7 val. 33 min. buvo sustabdytas 132 kelio (duomenys neskelbtini), vairuojantis automobilį ,,Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus bekontakčiu alkoholio detektoriumi, jis parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Įvertinus bendrą vairuotojo būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) gali, jam nurodžius, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 12 val., buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pirmasis tikrinimas atliktas 7.33 val. – nustatytas 0,48 promilės neblaivumas, 7.48 val. atliktas antrasis patikrinimas,– nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. E. Č. su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2023 m. sausio 18 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“ pažeidimo padarymo metu buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2023 m. liepos 17 d. Iš Sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones E. Č. sustabdyta (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 1). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad tyrimas buvo pradėtas 2023 m. birželio 5 d., atvykimo laikas 8.30 val., 8.35 val. paimtas E. Č. kraujas, siekiant nustatyti etilo alkoholį. Išvadoje nurodoma, kad E. Č. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,32 promilės etilo alkoholio. Iš 2023 m. birželio 5 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad E. Č. nurodė alkoholį paskutinį kartą vartojęs 2023 m. birželio 4 d. 20 val. – 200 ml svaigiųjų gėrimų (brendžio). Jo blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, pirmasis tikrinimas buvo atliktas 8 val. – nustatytas 0,22 promilių neblaivumas, 8.35 val. paimti du kraujo mėginiai; šiame kontekste teismas pažymi, kad E. Č. tikrinimas alkotesteriu 8 val. negalėjo būti atliktas, nes jis į ligoninę atvyko tik 8.30 val. (t. 1, el. b. l. 1). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus patvirtina, kad E. Č. per pastaruosius penkerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe tris kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: du kartus dėl leistino greičio viršijimo (šios nuobaudos galioja) ir už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis bei už neatsargų elgesį su ginklu (šių dviejų nuobaudų galiojimas išnykęs) (t. 1, el. b. l. 1). Lietuvos Šaulių sąjungos karininko A. J. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodyta, kad E. Č. yra vienas aktyviausių organizacijos narių, išsiskiria kaip drausmingas, tvirtas ir atsakingas asmuo, gebantis paskui save vesti kitus šaulius, pareigas atlieka sąžiningai ir profesionaliai, aktyviai dalyvauja kultūrinėje–sportinėje veikloje, jaunųjų šaulių mokymuose, apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos III laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“, skatintas padėkos raštais ir daiktinėmis dovanomis, gerai sutaria su kolektyvu, drausminių nuobaudų neturi (t. 1, el. b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-511/2022 9 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, be kita ko, kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022 14, 15 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Teismų praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose išaiškinta, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamu atveju E. Č. konkretus neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės neblaivumas vairavimo metu buvo nustatytas policijos pareigūnams panaudojant alkoholio kieko matavimo prietaisą – alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Neblaivumas tikrintas du kartus: 7.33 val. – nustatyta 0,48 promilės, 7.48 val. – nustatyta 0,43 promilės. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas ir turi būti nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, šiuo atveju alkotesterio matavimo paklaida yra ± 0,017 procento, todėl pritaikius paklaidą, E. Č. nustatytas 0,41 promilės neblaivumas. E. Č. blaivumas tikrintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (nauja redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d., TAR, 2016, Nr. 2016-13952) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka, su galiojančią metrologinę patikrą (galiojo iki 2023 m. liepos 17 d.) turinčiu alkotesteriu, todėl patikrinimo rezultatais nėra pagrindo abejoti.
Po neblaivumo patikrinimo alkotesteriu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo iniciatyva nuvyko į Lazdijų ligoninę. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad į minėtą sveikatos priežiūros įstaigą E. Č. atvyko 2023 m. birželio 5 d. 8.30 val., 8.35 val. paimti du kraujo mėginiai. Moksliniuose straipsniuose apie etilo alkoholio pasišalinimą nurodoma, kad sveiko žmogaus kepenys suardo nuo 0,15 iki 0,20 promilės etilo alkoholio per valandą, vadinasi, nuo 0,0025 iki 0,0033 promilių per minutę (0,15/60 ir 0,2/60). E. Č. kraujo mėginys paimtas 8.35 val., t. y. praėjus 47 minutėms po jo antrojo patikrinimo alkotesteriu (7.48 val.), kai jam nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Įvertinus tai, vertinant alkoholio pasišalinimo per 47 minutes, administracinėn atsakomybėn patrauktojo organizme galėjo pasišalinti nuo 0,1175 promilės (0,0025 x 47) iki 0,1551 promilės (0,0033 x 47). Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. Č. kraujyje (8.30 val.) nustatyta mažiausia koncentracija – 0,32 promilės etilo alkoholio. Įvertinus, kad per 47 min. galėjo pasišalinti nuo 0,1175 promilės iki 0,1551 promilės, atlikus skaičiavimą nuo E. Č. kraujyje rastos alkoholio koncentracijos – 0,32 promilės matyti, kad tuo atveju, jei alkotesterio parodymai buvo teisingi, jo etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore tikrinimo metu turėjo būti nuo 0,4375 promilės (0,32 promilės + 0,1175 promilės) iki 0,4751 promilės (0,32 promilės + 0,1551 promilės), priklausomai nuo organizmo individualių savybių. E. Č. 7.48 val. nustatytas neblaivumas – 0,43 promilės, vadinasi specialisto išvada nustatytas neblaivumas logiškai dera su alkotesteriu nustatytu neblaivumu ir vienas kitą patvirtina, todėl nėra pagrindo abejoti 7.48 val. alkotesteriu E. Č. nustatytu neblaivumu.
Teismas nevertina ir neatsižvelgia į specialisto išvadoje nurodytus duomenis, kad E. Č. 2023 m. birželio 5 d. 8 val. patikrinus alkotesteriu nustatyta 0,22 promilės, nes jis į gydymo įstaigą atvyko tik 8.30 val., todėl 8 val. jis šioje įstaigoje niekaip negalėjo būti tikrintas alkotesteriu. Kadangi neaišku, kada nustatytas 0,22 promilės neblaivumas, todėl šio dydžio kaip nors patikrinti teorinių skaičiavimų kontekste ir jį vertinti kitų įrodymų kontekste teismas negali.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad prieš išvažiuodamas iš namų skalavo burną su skalavimo skysčiu „Listerine“ ir tai galėjo paveikti alkotesterio rezultatus, tačiau teismas atmeta šį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą kaip nepagrįstą. E. Č. neneigia, kad neblaivus alkotesteriu nustatinėtas daugiau nei po 20 min., o pagal viešai prieinamą šio tipo alkotesterio naudojimo instrukciją toks laikas pakankamas, kad burnos ertmėje neliktų nuo burnos skalavimo skysčio likusių alkoholio garų. Svarbu ir tai, kad alkotesteriai ,,Dräger Alcotest 7510“ turi galimybę aptikti burnoje užsilikusį alkoholį. Jei prietaisas aptinka, kad rezultatą įtakoja burnos ertmėje ar viršutiniuose kvėpavimo takuose užsilikęs alkoholis, rodomas atitinkamas matavimo klaidos pranešimas. Taigi net tuo atveju, jei, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jo burnoje dar būtų likę burnos skalavimo skystyje esančio alkoholio garų, testo metu alkotesteris būtų parodęs matavimo klaidos pranešimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nebuvo nustatyti jokie jo neblaivumo požymiai, tačiau teismas su tuo nesutinka. Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus specialistė A. K. nurodė, kad bendraujant su vairuotoju ji juto alkoholio kvapą, neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad iš burnos sklindantis alkoholio kvapas nustatytas bekontakčiu alkoholio detektoriumi, o tai yra vienas iš neblaivumo požymių (Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtinta 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505, 2 punktas).
Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių E. Č. kaltę, jam paskirta švelniausia sankcijoje nustatyta nuobauda, todėl paskirta bausmė nėra neproporcinga vertinant administracinio nusižengimo ir asmenybės pavojingumo laipsnį, todėl Alytaus AVPK 2023 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-3506-2023, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
E. Č. skundą atmetus, kaip nepagrįstas atmestinas ir jo prašymas priteisti 1 331 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, el. b. l. 15–17).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
E. Č. skundą atmesti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-3506-2023, kuriuo E. Č. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių, palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.